Skiepijimas - tai viena iš natūraliausių poveikio priemonių. Vakcinų veikliosios medžiagos - tik natūralūs mikroorganizmai ar jų sudėtinės dalys. Visuotinai pripažinta, kad skiepijimai yra ekonomiškai veiksmingiausia intervencija į visuomenės sveikatą. Per visą medicinos istoriją pagal išsaugotų gyvybių, išvengto luošumo skaičius, poveikį vaiko ir visos šeimos gyvenimo kokybei skiepai yra antra veiksmingiausia poveikio priemonė po geriamojo vandens kokybės svarbos.
Skiepai vaikams ir suaugusiems: kalendorius ir paaiškinimai
Dažnai kyla klausimai: Kada reikia paskiepyti vaikus? Kiek vakcinos dozių reikės? Kokie skiepai reikalingi suaugusiems? Dalinamės vaikų ir suaugusiųjų skiepų kalendoriumi, apimančiu visas privalomas vakcinas nuo gimimo iki senatvės. Laikantis šio kalendoriaus, galima apsaugoti ne tik save, bet ir savo bendruomenę nuo ligų plitimo.
Stabligė: kas tai ir kaip apsisaugoti?
Stabligė - tai ūmi įvairaus stiprumo raumenų spazmais pasireiškianti liga. Stabligės sukėlėjas - tai bakterija Clostridium tetani, kuriai nereikia deguonies ir kuri gamina sporas, atsparias aplinkos veiksniams (karščiui, šalčiui, saulės šviesai), todėl sporos išlieka gyvybingos nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Stabligės sukėlėjai yra labai plačiai paplitę gamtoje.
Grėsmė susirgti kyla tada, kai stabligės sukėlėjas ar jo sporos patenka į žaizdą, ypač - į dirvožemiu užterštas gilias durtines žaizdas. Pavojingos yra bet kokios žaizdos, kurios gali atsirasti dėl stiprių nudegimų. Patekę į gilią žaizdą, stabligės sukėlėjai pradeda gaminti stiprų nuodą, kuris ir sukelia raumenų spazmus. Sukėlėjas, patekęs į anaerobines sąlygas (gilios durtinės žaizdos), pradeda daugintis ir gaminti egzotoksinus. Toksinas paveikia įvairias nervų sistemos struktūras. Tai sukelia stiprius raumenų susitraukimus, kitus simptomus. Šie spazmai būna labai skausmingi, jų trukmė - nuo kelių sekundžių iki kelių minučių, o jeigu spazmai apima didelių raumenų grupes, būna tokie stiprūs, kad nuo jų lūžta kaulai, nuo kramtomųjų raumenų spazmų lūžta dantys.
Patikimiausia stabligės profilaktikos forma - skiepai. Kūdikiai stabligės vakcina skiepijami kartu su difterijos ir kokliušo ar dar daugiau komponentų turinčiomis vakcinomis. Paaugliai ir suaugusieji stabligės vakcina skiepijami kartu su difterijos vakcina. Vėliau palaikomosios vakcinos dozės suaugusiems rekomenduojamos kas 10 metų.
Difterija: pavojinga infekcija
Difterija - tai viena iš sunkiausių, ūmi oro lašiniu būdu plintanti užkrečiamųjų infekcinių ligų, pasižyminti dideliu mirtingumu. Difteriją sukelia difterijos lazdelė (Corynebacterium diphtheriae ir Corynebacterium ulcerans). Žmogus yra vienintelis difterijos infekcijos šaltinis. Šia liga užsikrečiama nuo sergančio žmogaus, sveikstančio ligonio ar bakterijų nešiotojo per kvėpavimo takus - kosint, čiaudint, kalbant (oro lašiniu būdu).
Difterijos simptomai paprastai pasireiškia per 2-5 dienas nuo užsikrėtimo (gali svyruoti nuo 1 iki 10 dienų). Kai kuriems difterija užsikrėtusiems asmenims jokie simptomai nepasireiškia, tokie žmonės vadinami ligos nešiotojais, nes jie gali difterija užkrėsti aplinkinius. Liga prasideda ūmiai. Pradžioje difterijos simptomai panašūs į kitų bakterinių nosiaryklės ligų: pakyla temperatūra, skauda gerklę, ypač ryjant, būna silpna, sumažėja apetitas, pykina gali būti jaučiamas nemalonus kvapas iš burnos. Difterija sergantiems asmenims gali būti sunku kvėpuoti, jiems patinsta kaklo limfmazgiai, vargina sausas kosulys.
Veiksminga difterijos profilaktika - vakcinacija. Pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių kūdikiai skiepijami: 2, 4, 6 ir 18 mėnesių ir 6-7 bei 15-16 metų vaikai. Vėliau palaikomosios vakcinos dozės suaugusiesiems rekomenduojamos kas 10 metų.
Kokliušas: itin pavojingas kūdikiams
Kokliušas - tai ūmi infekcinė liga, kuriai būdingi spazminiai kosulio priepuoliai. Ligą sukelia Bordetella pertussis bakterija. Sukėlėjas kolonizuoja viršutinių kvėpavimo takų gleivinę ir pradeda skirti toksinus, kurie pažeidžia gleivinę ir sukelia uždegimą.
Žmogus yra vienintelis kokliušo infekcijos šaltinis. Kokliušas plinta oro lašiniu būdu, t. y. kai sveikas imlus žmogus įkvepia greta esančio infekcijos šaltinio išskirtų kokliušo lazdelių. Kokliušo lazdelės išsiskiria su mažiausiais seilių lašeliais ligoniui kalbant, čiaudint, ypač - kosint. Kokliušu serga įvairaus amžiaus vaikai, ypač greitai užsikrečia kūdikiai ir naujagimiai, bet dažniausiai serga vaikai nuo 1 iki 5 metų. Sergant kokliušu, toks kosulio priepuolis gali trukti nuo kelių net iki keliolikos minučių, neretai priepuoliai baigiasi vėmimu. Per parą gali ištikti nuo kelių iki keliolikos ar net kelių dešimčių tokių priepuolių. Po sunkių ilgalaikių spąstinio kosulio priepuolių dėl smegenų hipoksijos ir kvėpavimo centrų perdirginimo gali sustoti kvėpavimas.
Veiksmingiausia kokliušo prevencija - skiepijimai. Pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo kokliušo skiepijami kūdikiai nuo 2 mėnesių amžiaus. Per pirmuosius metus vaikai paskiepijami tris kartus, vėliau - sulaukus pusantrų metų.
Poliomielitas: kaip apsisaugoti?
Poliomielitas - tai ūmi virusinė infekcija, tipiškais atvejais pasireiškianti dvibange ligos eiga ir ūmiu vangiu raumenų paralyžiumi. Poliomielito sukėlėjai priklauso Pikorna šeimos enterovirusų genčiai. Tai RNR turintys virusai. Yra žinomi trys poliomielito viruso tipai. Infekcijos šaltinis - tik žmogus, dažniausiai - užsikrėtę asmenys be klinikinės simptomatikos. Pagrindinis plitimo būdas - fekalinis oralinis. Užsikrečiama per maistą, vandenį, nešvarias rankas. Didžiausias virusų kiekis išmatose būna pirmomis dienomis, o virusas gali išsiskirti 3-6 savaites ar ilgiau.
Pagrindinė poliomielito kontrolės priemonė - skiepai. Lietuvoje nuo 2007 m.
Tymai: itin užkrečiama infekcija
Tymai - tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymų sukėlėjas priklauso Paramyxovirus šeimos Morbillivirus genčiai. Tai vieno antigeninio tipo RNR turintis virusas, mažai atsparus išorinėje aplinkoje. Tymų virusai yra ypač lakūs, todėl, nesiėmus specialių priemonių, jie plinta oro srautais pastato ribose: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis ir pan. Virusas labai jautrus ultravioletinei radiacijai, todėl lauke tikimybė užsikrėsti labai maža.
Iki 90-95 proc. imlių, imuniteto neturinčių asmenų, kontaktavusių su sergančiuoju tymais, suserga. Sergant tymais, dažnai dar prisideda viruso sukeltas plaučių uždegimas, gerklų pažeidimas (krupas), rečiau - smegenų uždegimas (encefalitas). Dažniausios tymų komplikacijos - palučių uždegimas, laringitas, otitas.
Kad susidarytų ilgalaikis imunitetas ir imuninės atminties mechanizmai, tymų vakcinomis būtina skiepyti bent du kartus. Lietuvoje vaikai pagal nacionalinį skiepų kalendorių yra skiepijami 15 mėn. ir 6-7 metų amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų, epideminio parotito, raudonukės (MMR) vakcina.
Kitos ligos ir skiepai
- Epideminis parotitas: Patikimiausias būdas išvengti šios virusinės infekcijos - skiepytis. Pagal skiepų kalendorių nuo epideminio parotito vaikai yra skiepijami du kartus.
- Raudonukė: Nuo raudonukės galima skiepytis iki nėštumo, bet rekomenduojama po vakcinacijos 4 savaites vengti nėštumo. Pagal Lietuvoje galiojantį skiepų kalendorių nuo raudonukės skiepijama du kartus: antraisiais gyvenimo metais ir prieš mokyklą.
- Vėjaraupiai: Įprastai nuo vėjaraupių yra skiepijami vaikai nuo 9 mėn. amžiaus. Taip pat skiepijami suaugusieji, kurie nėra sirgę vėjaraupiais ir jiems yra didesnė rizika užsikrėsti.
- Vidurių šiltinė: Taip, nuo vidurių šiltinės yra skiepijami vyresni nei 2 m. vaikai ir suaugusieji.
Skiepų tipai ir schemos
Šie skiepijimai atliekami pagal vaistinio preparato charakteristikų santrauką. Prieš kiekvieną vaiko skiepijimą tėvus ar teisėtus globėjus būtina informuoti apie vakcinų skyrimą, galimas nepageidaujamas reakcijas į skiepą.
Vakcinų sąrašas ir schemos:
| Vakcina | Amžius | Schema |
|---|---|---|
| Hepatito B (HepB) | Naujagimiai | Pirma dozė per 24 val. po gimimo, 2 dozė po 2 mėn., trečia dozė po 6 mėn. (po antros dozės). |
| Kokliušo (neląstelinio), difterijos, stabligės vakcina (DTaP) | Kūdikiai | Pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. |
| Tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina (MMR) | Vaikai | 15 mėn. ir 6-7 metų amžiaus. |
| Žmogaus papilomos viruso infekcijos vakcina (HPV) | Paauglės mergaitės | Nuo 9 iki 14 metų: 2 dozės (antroji dozė po 6 - 12 mėn.), nuo 15 m. ir vyresnės: 3 dozės (antroji injekcija po 2 mėn., o trečioji po 6 mėn.). |
Sutrumpinimai: BCG - tuberkuliozės vakcina; HepB - hepatito B vakcina; DTaP - kokliušo (neląstelinio), difterijos, stabligės vakcina; Hib - B tipo Haemophilus influenzae infekcijos vakcina; Tdap - kokliušo (neląstelinio), difterijos, stabligės (suaugusiųjų) vakcina; IPV - inaktyvuota poliomielito vakcina; PCV - pneumokokinės infekcijos (polisacharidinė konjuguota) vakcina; MMR - tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina; HPV - žmogaus papilomos viruso infekcijos vakcina; RV - rotavirusinės infekcijos vakcina; MenB - B tipo meningokokinės infekcijos vakcina, VZV - Varicella zoster viruso vakcina, HepA- hepatito A vakcina; EE - erkinio encefalito vakcina.
Skiepijimas nuo užkrečiamųjų ligų − tai ne tik asmens apsauga nuo užkrečiamosios ligos, bet ir svarbus kiekvienos šalies ekonominio bei socialinio vystymosi veiksnys. Apsisprendimas neskiepyti vaiko didina riziką ne tik nepaskiepytam vaikui, bet ir visai bendruomenei.
Panašus:
- Hipiai: gėlių vaikai - laisvės ir meilės filosofija
- Bembis ir jo vaikai: jautri istorija apie gamtą ir šeimą
- Inga Jankauskaitė: viskas apie vaikus, šeimą ir karjerą
- Neįtikėtinos Pilvo Apačios Maudimo Priežastys Po Ovuliacijos Ir Efektyvūs Sprendimai
- Neįtikėtinas Violetinių Vaikiškų Suknelių Pasirinkimas – Atraskite Stilingiausias Mada Vaikams!