Smurtas kaip auklėjimo priemonė ypač okupacijos metais buvo pasitelkiamas tiek šeimose, tiek įvairiose institucijose.
Mokytojo pliaukštelėjimas liniuote per mokinio pirštus ar statymas į kampą buvo laikoma įprastu elgesiu.
Tačiau ar ši praktika vis dar toleruojama šiuolaikinėje Lietuvoje?
Vaiko padėtis Lietuvoje: nuo pirmųjų įstatymų iki šių dienų
Pirmieji įstatymai, susiję su geresne vaiko padėtimi ir teisėmis, atsirado tarpukariu.
Tai - Mažamečių vaikų teisių įstatymas, Motinos ir vaiko globos įstatymas, Prieglaudų laikymo įstatymas, Ligonių kasų įstatymas.
Remiantis pastaruoju, jau 1926 metais kriterijus atitinkančioms motinoms buvo suteikiamos motinystės atostogos ir piniginė išmoka gimus naujagimiui.
Taip pat iki 13 kūdikio savaitės buvo mokama kūdikio maitinimo pašalpa, bet tik tuo atveju, jei motina pati maitindavo naujagimį.
Tarpukariu taip pat egzistavo ir vaiko pinigai.
Tiesa, palyginti su šiandiena, juos gavo labai nedaug vaikų - išmoka mokėta tik savivaldybių įstaigų darbuotojų vaikams iki 14 metų.
Ji siekė 20 litų per mėnesį.
Pirmasis tarptautinis dokumentas apie vaiko teises - Ženevos vaiko teisių deklaracija - pasirodė 1924 metais.
Jame skelbta apie tai, kad vaikui reikia duoti tai, kad geriausia.
Tiesa, Lietuva šios deklaracijos neratifikavo.
1989 metais Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje priimtas pagrindinis šiuolaikinis dokumentas, kuriame aptariamos vaiko politinės, pilietinės, socialinės ir kultūrinės teisės - Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija.
Šią konvenciją Lietuva ratifikavo 1995 metais.
2000 metais Lietuvoje atsirado Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga - nepriklausoma žmogaus teisių institucija, kuri stebi vaiko teisių situaciją šalyje ir ją vertina.
Taip pat institucija nagrinėja individualius skundus dėl vaiko teisių pažeidimų.
Visgi nuo pirmųjų deklaracijų turėjo praeiti dar labai daug laiko, kol būtų įgyvendinta tokia vaiko teisė kaip gyvenimas be smurto.
2017 metais Lietuva prisijungė prie šalių, kurios uždraudė fizinių bausmių vaikams taikymą visose aplinkose - švietimo sistemoje, nepilnamečių justicijos sistemoje, globos sistemoje ir šeimoje.
Lietuva yra viena iš 74 valstybių, kuri uždraudė visų formų smurtą prieš vaikus.
2018 metais visi Lietuvos vaikai pradėjo gauti vaiko pinigus.
Tai - piniginė išmoka, mokama iki kol vaikui sukaks 18 metų.
Ar statymas į kampą yra smurtas?
Vaikų ir paauglių psichiatro Lino Slušnio teigimu, statymas į kampą gal ir nėra smurtas, bet tai - visiškai netinkamas, nepagarbus elgesys, suaugusiojo galios demonstravimas.
Psichiatras pataria kurti pagarbų santykį su vaikais ir užduoti sau klausimą - jei suaugęs žmogus, kad ir ta pati auklėtoja ar kolega, pasielgtų netinkamai, ar jį statytume į kampą?
Ir su vaikais turime elgtis pagal tuos pačius standartus, kaip elgiamės su suaugusiais žmonėmis.
Visgi neretai ugdymo įstaigose vaikai, kurie triukšmauja, sodinami ant „nusiraminimo kėdutės“.
Toks vaikų atribojimas nuo bendros veiklos nėra panašus dalykas, kaip statymas į kampą?
„Nusiraminimo kėdutę vertinčiau geriau jau vien dėl to, kad ant jos sėdėdamas vaikas mato kitus ir aplinką. Manau, tokį metodą taikyti galima, tik esu girdėjęs atvejų, kai jis veikti nustoja - vaikai įpranta prie minties, kad ten nueis ir pasėdės, ir toliau triukšmauja.
Nuomonės apie vaikų auklėjimą
Iš daugelio komentarų buvo galima susidaryti nuomonę, jog daliai tėvų atrodo normalu, kad ir jie patys, ir pedagogai auklėja vaikus diržu.
Esą nieko blogo, jei ir ausį pasuks.
Žinoma, buvo ir tokių tėvų, kurie apgailestavo, kad kalbėdami apie vaikų auklėjimą lietuviai dar labai atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos šalių.
Londone gyvenanti ir pati pradinukę auginanti Virginija Stukaitė-Laniauskienė yra lituanistinės mokyklos "Bitė" steigėja ir vadovė bei lietuvių kalbos ir etnokultūros mokytoja.
"Bet kokią bausmę aš būčiau linkusi vertinti, kaip didesnį ar mažesnį pažeminimą.
Statymas į kampą mane nukelia į mokyklą, kurioje ant suolų stovi plunksnos, rašalo buteliukai, o kampe dar laukia ir žirnių maišas", - poziciją išsakė V.
Ji pasakojo, kad ir Jungtinėje Karalystėje esama bausmių.
"Vertinu tai kaip pažeminimą ir niekada nebuvau už tokias bausmes.
Nėra gero elgesio mokančių bausmių. Yra tik bausmės, skatinančios didesnę ar mažesnę baudžiančio žmogaus baimę.
Išvarymo iš klasės metodas dažniausiai pritaikomas žaidimų - laisvo laiko metu.
Tai vienareikšmiškai netoleruotina praktika, nors ir klestinti daugelyje mokyklų, nes vaikas turi teisę į poilsį.
Dirbdamas be poilsio ir šviežio oro vaikas nebegali naudoti savo potencialo mokytis ir jo teisės yra toliau pažeidžiamos.Kai kurios mokyklos tokių bausmių tikrai netaiko ir pasiekia gerokai geresnių rezultatų", - pasakojo V.
"Tiesiog su vaikais daug kalbamasi, jei jų elgesys yra dėl kokių nors priežasčių nepriimtinas.
Beje, mokytojai turi suprasti ir tai, kad tikrai ne visada vaikas nori mokytis.
Vaiko gyvenime būna daug džiaugsmingų ir liūdnų akimirkų, kurias jam sunku tinkamai išreikšti.Kartais tai gali pasireikšti kaip neklausymas, perdėtas judrumas ar replikavimas.Juk kartais tikrai nesinori klausyti nei fizikos dėsnių, nei lietuvių kalbos taisyklių - norisi pasidžiaugti tuo, kas nutiko gera."Galėtų padėti net minutės pertrauka visai klasei arba aktyvusis pratimas - pavyzdžiui, suploti išgirdus X faktą, atsistoti, išgirdus X kalbos dalį ar panašiai.Taip pat galima sutarti slaptą ženklą, kurį pastebėjęs vaikas gali išeiti į koridorių ir nusiraminti.Pasitikėjimas čia irgi labai svarbus, kad nebūtų piktnaudžiavimo.Oponentai greičiausiai sakys, kad vaikas turi jausti pasekmes.Neteisinu vaiko besąlygiškai.Šiuo atveju pasekmė būtų: nesiklausei - negalėsi atlikti užduoties.Nesiklausei - negirdėjai užduoties. Tai ne tas pats, kas bausmė", - kalbėjo V.Alternatyvūs drausminimo būdai
Psichologė Upė Ernesta Gvozdė siūlo ieškoti tokio elgesio priežasties bei kokį poreikį vaikas patenkiną atitinkamai elgdamasis.
Kiekvienas vaikas nori būti geru, būti mylimu, branginamu ir skatinamu, tačiau praktikoje neretai vaikai procese yra paliekami vieni, o vertinamas tik rezultatas.
Kai keliaujame nuo taško A iki B, mums reikia ne tik koordinačių, bet ir žemėlapio.
Suaugusiųjų užduotis yra sukurti žemėlapį ir suteikti nuoseklią pagalbą elgesio modeliavimo procese.
Svarbu išmokti džiaugtis mažais žingsneliais link pokyčio, dirbti su savo lūkesčiais.
Tuomet, skirti laiko ir pastangų žingsnis po žingsnio išmokyti vaiką kitokio elgesio modelio.
Vaikai visų pirma yra žmonės, todėl ekspertė primena, prieš imantis bausmių ar bandant vaiką išmokyti elgtis tinkamai, labai svarbu atkreipti dėmesį ar vaikas yra pavalgęs, pailsėjęs, galbūt buvo daug įspūdžių, emocijų kuriems reikia laiko susigulėti ir suvirškinti?
Darbas su elgesiu turėtų vykti ramybės būsenoje, tik tada tiek mes, tiek vaikas galime blaiviai mąstyti ir susitelkti į mokymąsi.
Drausminimas nėra bausmė.
Visi vaiką prižiūrintys, auginantys žmonės turi susitarti ir laikytis aiškių ribų ir taisyklių kurios galioja vaikui, geriausia jas nusistatyti kartu su vaiku.
Ribos vaikui ne tik padeda suprasti ko mes iš jo norime, bet teikia ir saugumą.
Na, o jeigu kažkas jau nutiko, drausminimas turėtų priklausyti nuo vaiko amžiaus ir konkretaus atvejo, tačiau jokiu būdu tai negali būti vaiką žeminantys, gėdinantys ar smurtiniai būdai.
„Nubausti yra labai lengva, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tai neveikia.
Tikslas, kad vaiko elgesys pasikeistų ir jis suprastų kaip tai padaryti bei būtų palaikomas viso proceso metu.
Svarbu yra pradėti nuo paskatinimų ir dėmesio fiksavimo į teigiamus aspektus.
Šitoj vietoj pasitarnauja įvairios apdovanojimų sistemos, taškų, lipdukų rinkimas, akcentavimasis į teigiamas vaiko savybes, elgesį.
Taip pat, laikas kartu, nuolatinis kalbėjimasis ir vaiko įtraukimas į sprendimų paieškas yra vieni iš skatintinų būdų kaip tvarkytis su netinkamu elgesiu.
Klaipėdos regos ugdymo centro atvejis
Pedagogė A. Kuzminskienė paviešino nuotrauką, kurioje matomas į kampą pastatytas berniukas Klaipėdos regos ugdymo centre.
Ši situacija sukėlė rezonansą visuomenėje, atkreipė dėmesį į vaikų auklėjimo metodus.
Po įvykio A. Kuzminskienė buvo atleista iš darbo.
Tačiau direktorė teigė, kad atleidimas nesusijęs su nuotrauka, o dėl kitų darbo drausmės pažeidimų.
Direktorė A. Kuzminskienės atleidimą aiškino tėvų skundais dėl netinkamo darbo, asmens duomenų rinkimo ir psichologinio spaudimo tėvams.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Kiek dantų turi vaikas? Viskas, ką reikia žinoti
- Kiek Vaikas Turi Miegoti: Rekomendacijos Pagal Amžių
- Kiek svorio turi priaugti kūdikis: normalus svorio augimas ir nukrypimai
- Neįtikėtina Muzikos Galia: Kaip Gimė Žvaigždė, Kuri Sužavėjo Mano Akis
- TV3 Panevėžio globos namai: Šokiruojanti situacija ir svarbūs pokyčiai, kurių laukė visi!