Kiaušiniai yra maistinių medžiagų turtingas produktas, kuris yra pagrindinis daugelio žmonių visame pasaulyje mitybos raciono elementas. Kiaušiniai vertinami dėl įvairių vitaminų gausos, ypač dėl A, D, E, K, B12, kitų B grupės vitaminų. Jie naudingi regai, kaulams, imuninei sistemai stiprinti. Taip pat kiaušinyje gausu mikroelementų seleno, geležies, fosforo, naudingų riebalų. Sakoma, kad kiaušiniuose yra bene daugiausia žmogaus organizmui reikalingų mikroelementų.
Kiaušinių Nauda Sveikatai
Kiaušinių nauda sveikatai - nenuginčijama. Jis rekomenduoja virtą kiaušinį ar keptą omletą valgyti per pusryčius, ypač jeigu vėliau dienos metu planuojama sportuoti ar aktyviau judėti.
„Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantė gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė pabrėžia, kad maistine verte kiaušiniai yra itin vertingas produktas, kurį tiesiog būtina įtraukti į kasdienį mitybos racioną. Kiaušiniai vertinami dėl didelės biologinės vertės baltymo, turtingo visomis būtinomis amino rūgštimis. Kiaušiniuose yra visų žmogui reikalingų mineralinių medžiagų ir mikroelementų: geležies, magnio, seleno, cinko, vario, kalcio, kalio, fosforo.
Kiaušiniuose gausu ir vandenyje bei riebaluose tirpių vitaminų: regėjimui svarbaus vitamino A, širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai reikalingo vitamino D ir visų grupių vitamino B. Pavyzdžiui, vitamino B4, kitaip dar vadinamo cholinu. Ši medžiaga yra būtina smegenų vystymuisi, nervų sistemos veiklai palaikyti ir nervinių impulsų perdavimui. Vitaminas B4 ypač reikalingas ir moterims nėštumo metu, todėl svarbu, kad šis produktas būtų įtrauktas į mitybos racioną“, - sako gydytoja dietologė.
Anot E.Gavelienės, kiaušiniuose yra ir tokių maistinių medžiagų, kurių įprastai randama tik augalinės ar jūrinės kilmės maisto produktuose: „Kiaušiniuose galima rasti karotinoidų - liuteino ir zeaksantino. Tai - antioksidantai, kurių daugiausia randama augalinės kilmės maisto produktuose ir jie reikalingi kataraktos vystymosi profilaktikai. Kiaušiniuose gausu ir kitų maistinių medžiagų, būtinų žmogaus organizmo veiklai palaikyti, pavyzdžiui, Omega-3 riebalų rūgščių. Viename kiaušinyje jų yra apie 70 miligramų. Turint omenyje, kad žmogui per parą reikėtų apie 1 gramo šių riebalų rūgščių, kiaušiniai - puikus maistinis šios medžiagos šaltinis.“
Internete nusipirko pagalvę ir labai pasigailėjo (nuotr. asm. archyvo) +45 Internete nusipirko pagalvę ir labai pasigailėjo (nuotr. asm. archyvo) Kiaušiniuose gausybė vitaminų, net 13 (A, В1, В2, В6, В12, Е, D), biotino, folio ir nikotino rūgščių, metionino, taip pat daugybė mineralų kalcio, geležies ir kitų.
Viename kiaušinyje, nelygu jo dydis, yra apie 7 gramai baltymų. Vidutiniškai vienas kiaušinis žmogui gali suteikti 7 g baltymų, 70 kcal. „Vidutinio dydžio kiaušinyje yra 6,5 g baltymų. Tai 14 proc. baltymų dienos normos moterims ir 12 proc. - vyrams. Taip pat yra 6,4 g riebalų (iš jų 1,8 g - sočiųjų), o tai beveik 12 proc. rekomenduojamos paros normos. Beveik visi kiaušinio riebalai susikaupę būtent trynyje - baltyme jo mažiau nei 0,05 proc.
Išvada: nedalykite kiaušinio į trynį ir baltymą - valgykite tokį, koks yra, tuomet pajusite kiaušinių naudą organizmui. Vis dėl to trynyje, be baltymų, yra daug riebalų ir fosfatidų, nemažai geležies, lengvai pasisavinamo kalcio ir fosforo, jodo, cinko, magnio, vitaminų A, D ir E, niacino (vitamino B3), biotino ir vitamino B12, folio rūgšties ir cholino.
Jis pažymi, kad kiaušinis taip pat gausus seleno, cinko, vitamino D ir Omega-3 riebiųjų rūgščių bei yra cholino šaltinis. Cholinas svarbus nervinei sistemai - nuotaikos bei atminties kontrolei, o žmogaus raumeninis audinys šią medžiagą naudoja reguliuoti raumenų jėgą. „Pakankamas cholino suvartojimas yra siejamas su žemesniu širdies ir kraujagyslių rizikos laboratoriniu rodikliu - homocisteino kiekiu kraujyje, mažesne depresijos, nerimo sutrikimų, kepenų suriebėjimo rizika. Būtent dėl šios priežasties rekomenduočiau, esant galimybei, įtraukti kiaušinius į mitybos racioną“, - kalba E.
„Naujausios mokslininkų studijos rekomenduoja žmogui suvalgyti bent po kiaušinį per dieną. Todėl jis gali būti valgomas ne tik per pusryčius, bet ir vakarienę. Jis ypač tinka su karotinoidais, t.y. agurkais, pomidorais, salotomis, avokadu“, - sako A. Sujeta. Po kiaušinį per dieną Naujausiose JAV mokslininkų studijose teigiama, kad reguliarus kiaušinio įtraukimas į kasdienio maisto racioną 12 proc. sumažina insulto tikimybę. Jau vien šis faktas parodo neabejotiną kiaušinio naudą.
Kiaušiniai nekaloringi. Viename kiaušinyje tik 75 kalorijos - ne tiek ir daug žinant, kad dienos norma yra nuo 1 700 iki 2 500 kalorijų (priklausomai nuo žmogaus lyties, gyvenimo būdo ir panašių kriterijų). Kiaušiniuose nemažai cholesterolio. Viename kiaušinyje jo yra apie 213 mg, arba beveik trečdalis dienos normos (300 mg), kurios viršyti nerekomenduojama.
Tačiau kiaušiniuose taip pat yra ir fosfolipidų, mažinančių cholesterolio kiekį kraujyje. Be to, kiaušiniuose esantį cholesterolį visiškai kompensuoja kitos maistingosios medžiagos, teikiančios organizmui daug naudos. Ir, skirtingai nei dar neseniai teigta, kiaušiniai nedidina blogojo cholesterolio kiekio kraujyje. Todėl perdien suvalgyti vieną kiaušinį ne tik galima, bet net patartina.
Kiaušinio pasirinkimas ir laikymo sąlygos
Pasak mitybos specialisto, renkantis kiaušinį vertėtų atkreipti dėmesį į tai, iš kur jis atkeliavo, kokios buvo vištų laikymo sąlygos: ar jos buvo laikomos narvuose, ar laisvai vaikščiojo ant kraiko. Pasak Tomo Rumelaičio, bendrovės „Groward Group“ kiaušinių verslo vadovo, sveikos mitybos grandinė prasideda ne nuo maisto ruošimo ar derinimo, o nuo požiūrio į laikomus paukščius ar gyvūnus.
„Pamažu augantys ant kraiko laikomų vištų kiaušinių pardavimai rodo, kad vartotojai tampa sąmoningesni. Tie, kurie galėjo laisvai judėti, išskleisti sparnus, buvo prižiūrėti, maitinami tinkamais pašarais, mums padovanojo ir laimingesnį produktą“, - sako T. Rumelaitis. Jo teigimu, atsižvelgiant į kintantį ir atsakingesnį vartotojų požiūrį, vis daugiau vištų auginama būtent ant kraiko, o parduotuvių lentynose daugėja ir tokių paukščių padėtų „Rido“ kiaušinių.
„Rido“ tiekiančios įmonės atstovas atkreipia dėmesį, kad kiaušinių maistinė vertė ir priklauso nuo to, kokiais pašarais vištos yra lesinamos. Didelį dėmesį lokaliems tiekėjams ir ekologiškiems produktams skiriantis prekybos tinklas „Rimi“ pastebi, kad daugėja pirkėjų, kurie, rinkdamiesi kiaušinius, atsižvelgia į ant pakuotės nurodytą prekės kategoriją, o pirmenybę teikia lietuviškiems, laisvėje užaugintų vištų arba ekologiškiems kiaušiniams.
„Pirkėjai vertina lietuvišką produkciją, jos šviežumą, naudą šalies verslo sektoriui. Mes nuolat peržiūrime ir atnaujiname prekių asortimentą, plečiame bendradarbiavimą su vietos gamintojais ir ūkiais, tarp kurių - ir mažieji šalies ūkininkai“, - sako „Rimi“ kokybės ekspertė Aurelija Choružaja. Kelmės rajone įsikūrusio ekologinio vištų ūkio „Biaūkis“ bendraįkūrėjas Edgaras Mankus sako, kad didžiausias ekologiškų kiaušinių išskirtinumas - prioritetas kokybei ir geresnėms vištų gyvenimo sąlygoms: „Mūsų ūkyje vyrauja absoliutus natūralumas ir rankų darbas. Sukuriame tokias sąlygas, kuriomis paukštis ir turėtų gyventi natūralioje gamtoje. Nors kiaušinių gauname mažiau, orientuojamės į kokybę.
Kaip suprasti kiaušinių ženklinimą
Europos sąjungoje priimta ženklinti kiaušinius skaičių bei raidžių deriniu, kurie nusako, kokiomis sąlygomis, kurioje valstybėje buvo auginamos vištos bei kurios valstybinės institucijos atsakingos už vištų laikymo vietos kontrolę. „Šiame vieningame visame ES žymėjime raidės yra dvi: A ir B. Jos žymi fizines produkto charakteristikas. Parduotuvėse dažniausiai rasime A raide paženklintus kiaušinius - reiškia, kad jie yra nesuskilę, neįdaužti, be kraujo priemaišų. Žemesnės - B klasės, kiaušinių mūsų parduotuvėse nesutiksime. Tuo tarpu skaičiai kiaušinių ženklinime parodo, kokiomis sąlygomis auginamos juos padėjusios vištos“, - teigia E.
Ant kiaušinių pakuotės esantis skaičius 0 reiškia, kad vištos buvo augintos pagal ekologinei gamybai keliamus reikalavimus - paprastai tai yra brangiausi kiaušiniai parduotuvių lentynose dėl didesnių vištų auginimo sąnaudų. Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė, minėto prekybos tinklo Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė, teigia, kad prekybos tinklas yra išsikėlęs tikslą iki 2025 metų atsisakyti narvuose auginamų vištų kiaušinių prekybos.
Kiaušiniai ženklinami žymeniu, kurį sudaro skaičių ir raidžių derinys (pavyzdžiui, 0LT44-019). Pirmasis skaičius ant kiaušinio nurodo dedeklių vištų laikymo būdą (0, 1, 2, 3). „Galima teigti, kad kuo skaičius mažesnis, tuo palankiau gamtai ir žmogaus sveikatai. Rekomenduoju vengti narvuose laikomų vištų kiaušinių, juo labiau, kad yra ne mažai tyrimų, parodančių, jog tokie kiaušiniai mažiau vertingi“, - teigia R. Bogušienė. Ji pažymi, jog kiaušinius saugu vartoti 28 paras nuo padėjimo: „Patariu pirkti kuo šviežesnius. Jie turi būti supakuoti į saugias kartonines arba plastikines dėžutes. Raidinė kiaušinių ženklinimo dalis nurodo šalies, kurioje vištos dedeklės buvo augintos, kodą (LT, PL ir kt.).
„Kiek ilgai kiaušiniai išbus nesugedę, priklauso nuo jų laikymo temperatūros - kuo temperatūra aukštesnė, tuo trumpesnis kiaušinių saugojimo terminas. Labai svarbu vengti staigių temperatūros svyravimų, dėl kurių ant kiaušinio lukšto susidaro drėgmės kondensatas. Kiaušinius rekomenduojama laikyti 4,4 laipsnių ar net žemesnėje temperatūroje pagal Celsijų, šalčiausioje šaldytuvo dalyje. Venkite laikyti šaldytuvo durelėse, kur temperatūra labai kinta. Patariama kruopščiai nusiplauti rankas, jei rankose buvo laikyti žali kiaušiniai.
„Kiaušiniai šaldytuve laikomi neplauti. Prieš gaminant juos reikia nuplauti. Įmušus kiaušinį į indą, reikia įsitikinti, ar nėra svetimkūnių. Įvertinti kvapą, trynio ir baltymo spalvą“, - pasakoja R. Bogušienė. „Ilgiau pastovėjusių kiaušinių tryniai suskystėja, įmušus į indą matosi, kad trynys netvirtas ir baltymas labiau pasiskleidžia. Tačiau tai dar nereiškia, kad jis pasenęs ir netinkamas vartoti.
Virtas ar keptas?
Kokį kiaušinį sveikiau valgyti - keptą ar virtą? Gydytojas dietologas E. Grišinas teigia, kad trumpiau ir žemesnėje temperatūroje išvirtas kiaušinis yra naudingesnis nei iškeptas. Mat toks gamybos būdas mažina žalingus oksidacinius procesus termiškai apdorojant kiaušinį.
A. Sujetos teigimu, kuo žemesnė kiaušinio gaminimo temperatūra, tuo geriau. „Aukštoje temperatūroje iškeptas baltymas turės mažiau maistinės vertės. Jis atkreipia dėmesį, kad standartinį kiaušinį vidutiniškai sudaro 6-7 g riebalų ir apie 7-8 g baltymų. Tai idealus medžiagų balansas sportuojančio žmogaus organizmui. Jo teigimu, sportuojantiems žmonėms kiaušinį itin tinka valgyti likus 3 valandoms iki treniruotės.
„Skirtingų šaltinių duomenimis, kepant kiaušinį aukštoje temperatūroje, netenkama nuo 10 iki 30 proc. jame esančių vitaminų bei antioksidantų. Ypač svarbūs antioksidantai: karotinoidai zeksantinas ir liuteinas. Ilgai šaldytuve stovėjusių arba stipriai apkeptų kiaušinių sudėtyje šių naudingų medžiagų gali sumažėti vos ne per pusę. Be to, kepant kiaušinį aukštoje temperatūroje jame esantis cholesterolis oksiduojasi ir šio proceso metu susidaręs oksisterolis gali būti širdies kraujagyslių ligų pasireiškimo rizikos kaltininku. Taigi - ne kiaušinis kaltas, bet tai, kaip mes elgiamės su šiuo produktu“, - sako funkcinės mitybos partneris E.
Jis pažymi, kad ir virimas, ir kepimas yra tinkami būdai paruošti kiaušinį, tačiau kepti kiaušinius reikėtų lengvai, ne itin aukštoje temperatūroje, su trupučiu alyvuogių aliejaus ar ghee sviesto. „Ir būtina pasirinkti tinkamą garnyrą. Gydytoja dietologė E.Gavelienė pasakoja, kad geriausia vartoti neperkeptus ir nepervirtus kiaušinius. Taip pat dėl sunkesnio jų virškinimo ir padidėjusios rizikos užsikrėsti salmonelioze nepatariama valgyti žalių kiaušinių.
„Palankiausiu paruošimo būdu įvardijamas tas, kuris reikalauja ne per didelio virškinimo sistemos veiklos įsikišimo į kiaušinio virškinimą. Kiaušinio trynys skatina tulžies išsiskyrimą, tad kai mes suvalgome kiaušinį, priklausomai nuo to, kaip jis buvo paruoštas, į virškinimo traktą išsiskiria daugiau arba mažiau tulžies. Pervirti ar perkepti kiaušiniai gali būti ilgiau ir sunkiau virškinami.
Be to, kiaušinio pervirimas ar perkepimas sumažina ir naudingų maistinių medžiagų bei vitaminų kiekį, todėl geriausias kiaušinių paruošimo būdas - pusiau virti, apie 5-7 minutes ruošti kiaušiniai. Nepatarčiau valgyti ir visiškai žalių kiaušinių. Sveikatos būklės, kurią pagerintų žalių kiaušinių vartojimas, negalėčiau išskirti. Sveikam žmogui, norinčiam paįvairinti patiekalus, tai daryti galima, tačiau rizika užsikrėsti salmonelioze visuomet išlieka. Beje, žali kiaušiniai sunkiau virškinami, mat termiškai juos apdorojus yra suardomas baltymas“, - priduria gydytoja dietologė E.Gavelienė.
Visgi, specialistė teigia, kad už tai, ar kiaušiniai virti, ar kepti, kur kas svarbiau yra jų galiojimo laikas ir šviežumas: „Tinkamas kiaušinių galiojimo laikas yra maždaug 28 dienos nuo tada, kai kiaušinis buvo padėtas, todėl perkant kiaušinius parduotuvėje vertėtų žvilgtelti į jų galiojimo laiką. Jau paruoštus, išvirtus kiaušinius reikėtų suvartoti per tris paras.
Sveikiausias pasirinkimas
Maistinių medžiagų optimizavimas yra kertinis akmuo renkantis tarp virtų kiaušinių ir omletų, todėl reikia visapusiškai įvertinti maistines savybes. Norėsite atsižvelgti ne tik į paprastą kalorijų skaičių, bet ir į daugybę kitų veiksnių, daugiausia dėmesio skirdami baltymų išsaugojimui, pridėtoms sudedamosioms dalims ir gaminimo būdo poveikiui maistingumui.
Virti kiaušiniai yra grynas, nepakitęs baltymų šaltinis, kuriame maistinių medžiagų prarandama minimaliai. Kiaušinius vartojate natūraliausios būsenos, išsaugodami svarbiausias aminorūgštis ir mikroelementus. O štai omletuose atsiranda kintamųjų, kurie gali iš esmės pakeisti maistinę vertę. Papildomi ingredientai, pavyzdžiui, sūris, daržovės ar aliejus, gali padidinti arba sumažinti kiaušinio maistinę vertę.
Sveikiausias pasirinkimas priklauso nuo jūsų konkrečių mitybos tikslų. Jei pirmenybę teikiate liesiems baltymams ir maksimaliai išsaugotoms maistinėms medžiagoms, geriausia rinktis virtus kiaušinius. Asmenims, ieškantiems sudėtingesnių maistinių medžiagų arba norintiems įtraukti papildomų daržovių, kruopščiai paruoštas omletas gali būti labai naudingas maistine prasme. Atsižvelkite į savo asmeninius sveikatos tikslus, esamą mitybą ir medžiagų apykaitos poreikius. Svarbiausia - saikingumas ir ingredientų kokybė.
| Savybė | Virtas Kiaušinis | Omletas |
|---|---|---|
| Kalorijos | 70-80 kcal | 180-300 kcal (priklausomai nuo ingredientų) |
| Baltymai | 6-7 g | Priklauso nuo ingredientų |
| Vitaminai | B12, D, Selenas | Priklauso nuo ingredientų |
| Mineralai | Geležis, Magnis, Selenas, Cinkas, Varis, Kalcis, Kalis, Fosforas | Priklauso nuo ingredientų |
| Paruošimo būdas | Virimas | Kepimas |
| Kiti priedai | Nėra | Sūris, daržovės, mėsa (gali padidinti kalorijų kiekį) |
žymės:
Panašus:
- Sveika mityba vaikams: kaip suprantamai paaiškinti ir įdiegti gerus įpročius?
- Sveika vaikų mityba: patarimai ir receptai augančiam organizmui
- Geriausi Patarimai Tėvams: Kaip Užauginti Sveiką ir Laimingą Vaiką
- Neįtikėtina Kūdikio Guldymo Ant Pilvo Nauda ir Pavojai, Kuriuos Privalote Žinoti!
- Telšių Rajono Senelių Globos Namai: Išskirtinė Istorija, Paslaugos Ir Tikri Atsiliepimai