Sakoma, kad vaikai turi daugiau kaulų nei suaugusieji.
Kaulo sandara ir savybės
Kaulas yra itin išmani konstrukcija, todėl tikintys gali pavadinti Dievą nuostabiausiu architektu. Panaudojant minimalų medžiagos kiekį sukuriamas maksimalus atsparumas, todėl kaulas geba efektyviai pasipriešinti išorinėms jį veikiančioms jėgoms. Daugumai atrodo, kad kaulas yra negyvas daiktas, kaip akmuo.
Gal taip yra dėl to, kad kaulai - ilgiausiai išliekanti žmogaus dalis. Archeologai juk atkasa ir kelių tūkstančių metų senumo kaulines struktūras. Tačiau tai yra audinys, galima net organu pavadinti. Kaulas susideda iš išorinio žievinio sluoksnio ir spongiozinės (minkštosios) srities, kuri užpildo kaulo vidų. Mikrolygmenyje kaulas yra sudarytas iš kolagenų gardelių, kuriose apsigyvena gyvos ląstelės: osteocitai, osteoklastai ir osteoblastai.
Osteoklastas ardo kaulą, tirpina jį, naikina seną audinį, o osteoblastas gamina naują kolageną. Studentai mėgsta osteoklastus pakrikštyti „blogučiais“, o osteoblastus „geručiais“. Bet vieni be kitų jie negalėtų gyventi. Tokia mūsų fiziologija. Gali pasirodyti keistas faktas, bet žmogaus skeletas per 7 metus visiškai atsinaujina.
Įsivaizduokite, jeigu esate mano amžiaus - 70 metų, tuomet jums 10 kartų „persivertė“ skeletas. Niekas nepranyksta, nes viskas vyksta pamažu. Vienos ląstelės „laižo“ tą kaulą, o kitos jį augina. Ši savybė mums padeda prisitaikyti prie krūvių, kaulo forma net atspindi jo funkciją. Pavyzdžiui, tenisininkas daug kartų atlieka vienodus judesius, ir tai matyti jo kauluose. Iš jų net galime pasakyti, ar žmogus buvo kairiarankis, ar dešiniarankis.
Kūdikio kaulai ir jų vystymasis
Paimkime blauzdikaulį. Naujagimis jo vietoje turi tris kaulėjimo židinius. Juos tarpusavyje jungia kremzlinė dalis. Vaikui bręstant tos dalys susijungia į vientisą kaulą. Taip, vaiko rentgeno nuotraukoje matytume tris atskirus kaulus, bet tai vis tiek yra viena struktūra. Todėl teigti, kad vaikai turi daugiau kaulų, būtų netiesa. Nei anatomai, nei medikai taip nesako.
Įdomu, kad vaikų chirurgai paciento amžių gali nustatyti pagal kaulėjimo židinių susijungimą. Vėliausiai sukaulėja dubens kaulo klubinė skiauterė. Tuomet jau aišku, kad šitas pilietis daugiau nebeaugs, pasiektas skeleto brandos periodas. Jis gal stiebsis į pilvą, į plotį, bet į aukštį jau ne.
Kaulų retėjimas senstant
Teigiama, kad kaulų retėjimas senstant neišvengiamas. Visi žmonės pasmerkti galiausiai turėti problemų dėl osteoporozės? Mane net piktina, kai tai vadinama liga. Tai natūralus senėjimo procesas. Sakykime, pražilo plaukai. Ar tai liga? Juk taip nesakome. Senstant kaulas netenka dalies kaulinių sijų. Tuo metu žievinis sluoksnis išlieka beveik nepakitęs. Tiesa, šioje srityje sumažėja kalcio, bet kaulo atsparumas prarandamas dėl pokyčių jo viduje.
Pavyzdžiui, šlaunikaulio kaklo lūžis vyresnio amžiaus asmeniui gali įvykti net verčiantis lovoje. Žmogus vertėsi ant šono, pėda užkliuvo, šlaunikaulis buvo pasuktas - ir triokšt! Galima sakyti, kad jokios traumos nebuvo. Bet tokia sumažėjusio kaulų atsparumo pasekmė. Operuodami tokius lūžius mes pamatome, kad šlaunikaulio galva iš tikrųjų primena tuščią kiaušinio lukštą.
Aš tai dar vadinu teniso kamuoliuku. Pritvirtinti tokį kaulo galą paskui labai sunku, nes viduje nieko nebėra. Labiausiai kenčia būtent tos dalys, kur spongiozinio kaulo yra daugiau. Ten seniems žmonėms ir įvyksta lūžiai. Tai vietos arčiau sąnario.
Kaip išlaikyti kaulų tankį
Ką žmogus turėtų daryti, kad išvengtų arba bent atitolintų tokias problemas, išlaikytų kaulų tankį? Pasikartosiu - judėjimas yra esmių esmė. Bet sendamas žmogus pasidaro mažiau judrus. Jis į šokius neis, maratonų nebėgs. Gal net kartais atrodo, kad senam žmogui nepriimta judėti. Galų gale gali kamuoti širdies veiklos sutrikimai, nebegali lipti į kalnus, slidinėti. Žodžiu, fizinis aktyvumas mažėja.
Automatiškai blogėja ir kaulo kokybė. Būna, žmogų į lovą 2-3 mėnesiams paguldo kardiologinė liga. Kai jis atsikels iš lovos, jo visų kauliukų kokybė jau bus garantuotai pablogėjusi. Nereikia ypatingų dietų. Jeigu žmogus maitinasi visavertiškai, jis gauna tų medžiagų, kurias kaulams reikia pasisavinti. Tai yra kalcis, fosforas. Kitas reikalas, jeigu žmogus badauja, maitinasi nevisavertiškai.
Žinoma, yra žmonių, kurie priversti iš savo raciono išbraukti pieno produktus, nes netoleruoja laktozės. Nors ir ne vienintelis, bet pieno produktai yra pagrindinis kalcio šaltinis. Jeigu žmogus dėl laktozės netoleravimo nevartoja pieno produktų, kalcio kiekis jo organizme bus mažesnis, kaulų vystymasis gali sutrikti.
Bet kalcio vartojimas kartais pervertinamas. Dauguma lietuvių gausiai vartoja ne tik pieną, bet ir jo produktus: sviestą, grietinę, sūrį. Juos valgydami kalcio trūkumo nejausime. Lietuviams gal net priešinga tendencija būdinga - kalcio perteklius. Tada organizmas jo nepasisavina. Tuomet kalcis yra išskiriamas su išmatomis ar šlapimu. Dėl kalcio pertekliaus ima formuotis inkstų akmenys.
Tad ryti kalcio tablečių tikintis stipresnių kaulų nereikėtų, nes jo perteklius gali pridaryti žalos. Vartok kalcį, kiek telpa, bet jei nejudėsi pakankamai, tavo kaulai vis tiek bus prasti.
Kaulų retėjimo požymiai
Kaulų retėjimą geriausia pastebėti dar iki lūžio. Ar yra specifinių ženklų, kurie įspėtų apie kaulų tankio pokyčius? Kaulų retėjimas yra nebyli problema. Iki pirmo lūžio žmogus nieko negali pasakyti, nes jam nieko prieš tai neskauda, jokių išskirtinių pojūčių nėra.
Žinoma, kaulinį tankį iš anksto pasimatuoti galima. Ypač pravartu tai daryti rizikos grupėje esantiems žmonėms - smulkaus sudėjimo moterims. Kodėl taip yra? Vidutinis vyras ir vidutinė moteris skiriasi savo svoriu, kitaip sakant, našta, kurią žmogus nešiojasi su savimi visą laiką. Todėl moters kaulai patiria mažesnę apkrovą.
Mes savo skeletą suformuojame iki 21 metų. Ta susidariusi bazė vėliau jau nebeauga, apimtis nesikeičia. Jeigu žmogus buvo mažiau judrus ir smulkaus sudėjimo, susiformavo prastesnė kaulinė masė. Todėl jei esate nedidelio ūgio, smulkaus kūno sudėjimo moteris, jums reikia susirūpinti, kad sukaupta kaulinė masė yra kur kas mažesnė negu norma.
Šita žmonių grupė yra pagrindinis kontingentas, kuriam osteoporozė labai kerta per kojas. Tos smulkios moterys ir patiria lūžių besiversdamos lovoje.
Traumų sezoniškumas
Įvairių sužalojimų žmonės patiria visais metų laikais. Ar ortopedams-traumatologams yra kada atsipūsti? Mūsų darbe yra sezoniškumas, bet priklausomai nuo metų laiko skiriasi traumų pobūdis. Žiemą - slidumo traumos, kai lekia kulkšnys. Tai nebūtinai lemia kaulo kokybė. Lūžių patiria ir visiškai sveikus kaulus turintys žmonės.
Traumų padaugėja pavasarį, kai žmonės tampa aktyvesni, išeina į gamtą. Jeigu sėdi namie prie televizoriaus, turbūt sunkiai ką nors susilaužysi. Žinoma, susižalojimų padaugėja ir per šventes. Bet tų žmonių, kurie pas medikus patenka dėl osteoporozės, problemos su metų laikais nėra susijusios. Jų traumos dažniausiai įvyksta visiškai netikėtai - įprastoje buitinėje aplinkoje, atliekant įprastus veiksmus.
Nereikėtų pamiršti, kad senstant blogėja ne tik žmogaus kaulų kokybė, bet ir koordinacija, regėjimas. Jis kokio nors smulkaus daiktelio jau nepastebės. Kristi irgi reikia mokėti. Lankydamasis Švedijoje mačiau, kaip vyresnio amžiaus piliečiai mokomi kritimo, ką jie turėtų daryti, kokių judesių jokiu būdu negalima atlikti.
Fizinio aktyvumo svarba vaikystėje
Fizinis aktyvumas vaikystėje - tai ne tik būdas išleisti vaikišką energiją, bet ir investicija į ilgalaikę sveikatą, emocinius įgūdžius ir gyvenimo kokybę. Tai bet kokia judėjimo forma - nuo spontaniško žaidimo kieme ir šokinėjimo per balas iki organizuotų sporto užsiėmimų. Būtent šis aktyvumas padeda vaikui ne tik sustiprėti fiziškai, bet ir formuoja pagrindinius įpročius, kurie išliks visą gyvenimą. Vaikystėje pradėtas aktyvus gyvenimo būdas kuria pamatus ilgalaikei fizinei sveikatai.
Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad reguliari fizinė veikla vaikystėje stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, padeda išlaikyti sveiką kūno svorį ir mažina riziką susirgti lėtinėmis ligomis ateityje. Kardiologai pabrėžia, kad judri vaikystė mažina tikimybę suaugus susirgti hipertenzija, diabetu ir širdies ligomis.
Kaulų vystymasis taip pat tiesiogiai priklauso nuo fizinio aktyvumo. Aktyviai judant, kaulai tampa tvirtesni ir tankesni, o tai sumažina osteoporozės riziką senatvėje. Vaikui augant, jo kaulų tankis didėja, o aktyvi veikla šį procesą skatina. Taip pat svarbus yra poveikis raumenų sistemos vystymuisi. Nuolat judant, raumenys ne tik auga, bet ir mokosi koordinuotai dirbti, taip formuojant gerą laikyseną ir užkertant kelią galimoms judėjimo aparato problemoms ateityje.
Vaikų imunitetas taip pat stiprėja dėl fizinio aktyvumo. Tyrimai rodo, kad reguliariai mankštinantys vaikai serga rečiau nei jų pasyvūs bendraamžiai. Sveikatos įpročiai, įgyti vaikystėje, formuoja pagrindą visam gyvenimui. Vaikai, kurie išmoksta mėgautis fiziniu aktyvumu anksti, paprastai išlaiko šį malonumą ir motyvaciją judėti suaugę.
Judėjimas stimuliuoja smegenų veiklą ir skatina naujų nervinių jungčių formavimąsi. Aktyvūs vaikai paprastai pasižymi geresne atmintimi, koncentracija ir problemų sprendimo gebėjimais. Pavyzdžiui, koordinuoti judesiai, reikalingi žaidžiant futbolą ar šokant, skatina skirtingų smegenų sričių sąveiką ir stiprina jų ryšius.
Emocinė sveikata taip pat stipriai susijusi su judėjimu. Fizinė veikla skatina endorfinų - natūralių laimės hormonų - išsiskyrimą, todėl vaikai jaučiasi laimingesni ir mažiau patiria streso. Reguliarus aktyvumas mažina nerimo ir depresijos riziką, o tai ypač svarbu šiuolaikinėje įtemptoje aplinkoje.
Komandiniuose žaidimuose ir grupinėse veiklose vaikai ne tik fiziškai aktyvūs, bet ir mokosi bendrauti, bendradarbiauti bei prisitaikyti prie taisyklių. Šie socialiniai įgūdžiai tampa pagrindu sėkmingoms draugystėms ir santykiams ateityje. Pavyzdžiui, žaidžiant krepšinį, vaikas ne tik tobulina metimo techniką, bet ir mokosi derintis prie komandos draugų, komunikuoti ir priimti bendrus sprendimus.
Pasitikėjimo savimi ugdymas taip pat yra vienas svarbiausių fizinio aktyvumo privalumų. Kai vaikas įveikia fizinį iššūkį - išmoksta važiuoti dviračiu, perplaukia baseiną ar įvaldo naują šokio judesį - jis patiria asmeninį pasiekimo jausmą, kuris stiprina jo savivertę.
Šiuolaikiniai neuromokslų tyrimai atskleidžia, kad fizinis aktyvumas tiesiogiai veikia smegenų struktūrą ir funkcijas. Fizinė veikla taip pat didina smegenų neurotrofinio faktoriaus (BDNF) kiekį - baltymą, kuris skatina neuronų augimą ir ryšių formavimąsi. Reguliarus judėjimas taip pat gerina smegenų kraujotaką, užtikrindamas optimalų deguonies ir maistinių medžiagų tiekimą besivystančioms smegenims.
Ankstyvi gyvenimo įpročiai formuoja pagrindą, ant kurio statome visą savo gyvenimą. Vaikystėje susiformavęs ryšys tarp judėjimo ir malonumo padeda išlaikyti aktyvų gyvenimo būdą visą gyvenimą. Kai vaikas patiria džiaugsmą žaisdamas judrius žaidimus, sportuodamas ar tiesiog būdamas lauke, jo smegenyse formuojasi teigiama asociacija su fiziniu aktyvumu.
Šeimos vaidmuo šiame procese yra neįkainojamas. Tėvai, kurie patys aktyviai leidžia laiką ir į šią veiklą įtraukia vaikus, perduoda jiems ne tik konkrečius įgūdžius, bet ir vertybinį požiūrį į judėjimo svarbą. Šeimos žygiai, dviračių iškylos ar bendros sportinės veiklos kuria tvirtą įpročių pagrindą. Kasdienio režimo sukūrimas, įtraukiant fizinį aktyvumą, taip pat vaidina svarbų vaidmenį formuojant ilgalaikius įpročius.
Mokyklos taip pat atlieka svarbų vaidmenį formuojant aktyvaus gyvenimo įpročius. Kokybiškos kūno kultūros pamokos, aktyvios pertraukos ir įvairūs sporto būreliai padeda vaikams atrasti judėjimo džiaugsmą ir išbandyti skirtingas veiklas.
Ekranų laikas tapo vienu didžiausių iššūkių, su kuriuo susiduria šiuolaikiniai tėvai. Televizija, išmanieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai ir žaidimų konsolės konkuruoja dėl vaikų dėmesio ir laiko, kurį anksčiau jie praleisdavo aktyviai žaisdami. Sėslus gyvenimo būdas, susijęs su ilgu ekranų naudojimu, didina nutukimo riziką ir neigiamai veikia fizinę sveikatą.
Motyvacijos trūkumas - dar viena aktuali problema. Šiuolaikiniai vaikai dažnai labiau domisi virtualiomis pramogomis nei fizine veikla, todėl tėvams tenka ieškoti kūrybiškų būdų, kaip sudominti vaikus judėjimu. Užimtas tėvų tvarkaraštis ir intensyvus mokymosi krūvis taip pat mažina vaikams prieinamo laisvo laiko kiekį. Daugelis šeimų susiduria su iššūkiu rasti laiko fizinei veiklai tarp mokyklos, namų darbų ir kitų užsiėmimų.
Finansiniai apribojimai ir prieinamumo problemos taip pat gali tapti kliūtimi. Ne visos šeimos gali sau leisti mokamas sporto veiklas ar klubus. Tačiau fizinis aktyvumas nebūtinai turi būti brangus - parkų lankymas, žaidimai kieme, dviračių važinėjimas ar šokinėjimas per šokdynę nereikalauja didelių investicijų. Vasaros atostogos - puikus metas suaktyvinti vaikų fizinę veiklą.
Fizinis aktyvumas vaikystėje yra neįkainojama investicija į ateitį, kurios dividendai mokami visą gyvenimą. Tačiau fizinio aktyvumo nauda toli gražu neapsiriboja vien kūno sveikata. Judėdami vaikai ugdo savo smegenis, stiprina pažintines funkcijas ir kuria emocinius įrankius, kurie padės jiems įveikti gyvenimo iššūkius. Galbūt svarbiausia yra tai, kad vaikystėje įgyti aktyvaus gyvenimo įpročiai formuoja ilgalaikius elgsenos modelius.
Nepaisant šiuolaikinių technologijų keliamų iššūkių ir intensyvaus gyvenimo tempo, tėvai, mokytojai ir visa bendruomenė gali padėti vaikams išlikti aktyviems. Skatinkime vaikus judėti, žaisti ir sportuoti ne tik dėl šiandienos džiaugsmo, bet ir dėl rytojaus sveikatos.
žymės: #Kudiki
Panašus:
- Knygos suaugusiems alkoholikų vaikams: pagalba ir supratimas
- Atostogų Parkas: Ideali Šeimos Poilsio Oazė Netoli Palangos – Atsipalaiduokite Su 2 Suaugusiais Ir 2 Vaikais!
- Geriausios Kūdikio Sauskelnės: Dydžių Vadovas, Patarimai Pasirinkimui ir Efektyvi Priežiūra
- Vaiko Išlaikymo Fondas Lietuvoje: Svarbiausi Teisės Aktai ir Efektyvi Išieškojimo Tvarka
- Priemonės nuo strijų nėštumo metu: kaip išvengti strijų atsiradimo?