Diegliai kūdikiams: priežastys, simptomai ir gydymo būdai

Vaikelis gimsta sveikas, gražus, sėkmingai valgo mamos pienelį, ramiai miega - lyg ir viskas puiku ir staiga šis žavus angelėlis tampa mažu, piktu ir rėkiančiu velniuku. Atrodo lyg ir niekas nepasikeitė - mama ta pati , pienelis mamos, lovytė patogi, tačiau niekas neįtinka - kaip pradės mažasis nakties serenadas, tai nors ausis užsikišk. Na, o serenadų priežastis - pilvo diegliai, kurie kamuoja daugumą kūdikių.

Kas yra diegliai ir kodėl jie atsiranda?

Diegliai gali varginti iki trijų - keturių mėnesių - mat pradžioje nėra visiškai susiformavusi vaikučio virškinimo sistema, nėra pakankamai virškinimo fermentų. Tad valgant jam pradeda skaudėti pilvuką. Šis gurguliuoja, išeina dujos, ir vaikui tam kartui lyg palengvėja.

Pūsti pilvą gali - kai vaikas godžiai ir skubėdamas valgo - taip skubiai valgydamas prisiryja oro, kuris dirgina pilvelį. Neretai gali pūsti pilvelį, todėl, kad mama netinkamo maisto privalgė. „Pučiantys“ produktai : pupelės, žirniai, kopūstai, riešutai, egzotiniai vaisiai.

Pūtimą gali sukelti varškė, rūgpienis, jogurtas. Kadangi nėra žinoma konkreti dieglių priežastis, tad ir gydymo priemonių yra įvairių. Jei viena nepadės, reikia rinktis kitą. O, svarbiausiai apsišarvuoti kantrybe.

Daugelis jaunų tėvų, susidūrę su naujagimio ir kūdikio pilvo diegliais, ima kaltinti save. Jie jaučiasi kaltais, kad „daro kažką ne taip“, manydami, kad taip nutinka tik jiems.

Pagrindinės dieglių priežastys:

1. Tai viena dažniausių ir sunkiai įveikiamų pilvuko skausmo priežasčių. Naujagimio ir kelių mėnesių kūdikio virškinimo sistema dar nėra iki galo subrendusi, trūksta maistą virškinti reikalingų fermentų.
2. Besilaukiančios ir jau pagimdžiusios mamytės savijauta, jos išgyvenamos emocijos turi didelę įtaką kūdikio savijautai. Yra pastebėta, jei nėštumo metu moteris išgyveno stresą, arba susilaukusi kūdikio ji išgyvena jausmų audrą, jaučiasi nelaiminga, pasireiškia depresijos požymių, jos atžalą gali kankinti pilvo diegliai.
3. Būna, kad mamos organizmas jautriai reaguoja į tam tikrus produktus. Jai dėl to gali pasireikšti pilvo pūtimas, alerginės reakcijos. Gali būti, kad tokiems produktams bus jautresnis ir kūdikis. Jam alergija gali pasireikšti pilvo diegliais.
4. Kadangi pilvuko diegliai būdingi pirmiems vaiko mėnesiams, kai jis dažniausiai valgo tik mamos pieną (arba mišinuką). Kūdikio skrandukas mažas, todėl kai mama permaitina, jam gali skaudėti pilvuką. Tas pats, jei kūdikis valgo iš buteliuko ir persivalgo, valgo per greitai (per didelė skylė žinduke) arba prisiryja oro. Pilvuko skausmą gali sukelti ir dažnas mišinukų kaitaliojimas, kai vaikui netinka mišinukas.
5. Pastebėta, kad pilvo diegliai dažniau pasireiškia tiems mažyliams, kurių ir tėvai nuo to kentėjo. Juk vaikai paveldi panašią virškinimo sistemą ir , galbūt, jos sutrikimus.

Nors medicina šiais laikais ir sparčiai žengia į priekį, atsakymai, kodėl kūdikiams skauda pilvuką, gauti ne visi. Reta gali pasigirti, kad motinystės džiaugsmo netemdė valandomis trunkantis kūdikio klyksmas.

Vienas kūdikis beveik visada pravirksta maždaug tuo pačiu paros laiku, dažniau į vakarą, kitas - ankstyvą rytą, o trečiam paros metas - nė motais. Pilvo skausmas dažnai būna nenuspėjamas, vaiką pažadina net iš miego. Diegliai gali kilti dėl paties vaiko neurologinių ar chirurginių bėdų, paveldėjimo, mamos nuotaikos ir mitybos. O kai vaikas jau gauna papildomo maisto - ir jo paties mitybos.

Protarpiais sugrįždamas, pilvo skausmas nurimsta sulaukus 4-5 mėnesių.

Medikai pastebėjo, kad berniuko pilvukas yra jautresnis. Išeitis: stenkitės išlikti rami, daugiau ilsėtis, pasivaikščioti tyrame ore.

Ką daryti, jei kūdikį kamuoja diegliai?

Taigi, gelbėjimo procedūra nuo įkyriųjų pilvo dieglių susideda iš kelių dalių:

Patarimai mamai

• Reikia riboti produktus, kurie sukelia pilvo pūtimą - pupeles, žirnius, kopūstus, riešutus, egzotinius vaisius.
• Saikingai vartokite varškę, rūgpienį, jogurtą ir stengtis valgyti ramioje, jaukioje aplinkoje, valgant neskubėti, gerai sukramtyti maistą, valgant nekalbėti, nepersivalgyti vidurius pučiančių maisto produktų.
• Jei jos organizmas į kai kuriuos maisto produktus reaguoja jautriai, ir kūdikis gali būti jautresnis. Pilvo diegliais gali pasireikšti alergija. Tačiau jei mama nėra alergiška, gali valgyti beveik viską, kuo sotinosi laukdamasi vaikelio, bet saikingai.

Patarimai vaikeliui

Įvairios mankštelės ir procedūros:

• Išrengtą vienmarškinį kūdikį palaikyti pilvuku žemyn (už kojyčių irkrūtinės, kad pilvukas laisvai kybotų).
• Galite nuogą pilvuką švelniai pamasažuoti, braukdama laikrodžio rodyklės kryptimi arba paguldykite ant pilvuko.
• Pilvo pūtimą mažina šiltos vonelės.
• Prieš naktį galima atlikti lengvą masažą ar išsimaudyti šiltoje vonelėje.
• Į vonelę galima įpilti valerijono, ramunėlių antpilo (jei mažylis nėra alergiškas joms).

Vaistai, mažinantys pilvo pūtimą

Veiksmingai pilvo pūtimą mažina EspumisanL lašai. Preparatas espumisan, kurio veiklioji medžiaga simetikonas, suskaldo dujų burbuliukus, tuo pagerindamas dujų absorbciją, bei natūralų pasišalinimą.

Būtent susikaupę dujų burbuliukai žarnyne sukelia pilvelio pūtimą bei skausmus. Pati medžiaga į virškinimo traktą nesirezorbuoja. Šis vaistas yra labai gerai toleruojamas.

Jį gali vartoti nėščiosios moterys (tai labai gerai, mat išsipūtęs žarnynas slegia vaisių, diafragmą ir širdį), kūdikius žindančios mamos, bei vaikai jau nuo pirmosios gyvenimo savaitės.

EspumisanL lašų kūdikiui galima duoti po 1 ml (20 lašų ) prieš kiekvieną maitinimą, įlašinant į pieną, arba, jei maitinama krūtimi, sugirdoma šaukšteliu. Taip pat jei reikia espumisanL galima duoti ir prieš miegą.

Žindyvės mityba

Kū­di­kį krū­ti­mi mai­ti­nan­ti mama - ir­gi žmo­gus, ku­riam ne tik no­ri­si, bet ir rei­kia vi­ta­mi­nų ir ska­nu­my­nų.

Anks­čiau la­bai ak­cen­tuotos mai­ti­nan­čios mamos mi­ty­bos tai­syk­lės, įvai­rūs die­tos su­var­žy­mai. Ypač ab­sur­diš­kas prie­ta­ras, drau­džian­tis žin­dan­čiai mo­ti­nai val­gy­ti švie­žius vai­sius ir dar­žo­ves. Jo­kio moks­li­nio pa­grin­do ne­tu­ri bai­mė, kad mo­ti­nai pil­vo pū­ti­mą su­ke­lian­tis mais­tas ga­li su­kel­ti pil­vo pū­ti­mą ir jos žin­do­mam kū­di­kiui.

Nor­ma­lioms žar­nų bak­te­ri­joms fer­men­tuo­jant mais­to skai­du­las, pil­ve at­si­ran­da du­jų. Kai ku­rio­se dar­žo­vė­se, pa­vyz­džiui, čes­na­kuo­se, svo­gū­nuo­se, ri­di­kė­liuo­se, taip pat prie­sko­niuo­se, yra ete­ri­nių alie­jų, tu­rin­čių cha­rak­te­rin­gą kva­pą ar sko­nį, ga­lin­tį iš­ties per­si­duo­ti į pie­ną, ir kū­di­kiai kar­tais rea­guo­ja.

Vie­niems tai pa­tin­ka, bet bū­na ir at­si­sa­kan­čių žįs­ti čes­na­ku kve­pian­tį pie­ną. Mamai su­val­gius čes­na­ko, pir­mą­ją va­lan­dą spe­ci­fi­nio kva­po pie­ne pa­pras­tai dar nė­ra, po dvie­jų va­lan­dų jis stip­riau­sias, o pa­skui pa­laips­niui iš­nyks­ta.

mo­ti­nos pie­ną pa­ti­ria pla­čią įvai­ro­vę kva­pų ir sko­nių, ku­rie ga­li nu­jun­ky­mo lai­ko­tar­piu pa­ska­tin­ti no­riau val­gy­ti juos tu­rin­tį - jau „pažįstamą“ - mais­tą.

Kar­tais kū­di­kiai ne­to­le­ruo­ja tam tik­rų pro­duk­tų mo­ti­nos mais­te. Pas­te­bė­ta at­ve­jų, kai pil­vo dieg­liai žin­do­miems kū­di­kiams at­si­ras­da­vo mamai val­gius ne tik jau mi­nė­tų čes­na­kų ir svo­gū­nų, bet ir ko­pūs­tų, griež­čių (sė­ti­nių), pu­pe­lių, ra­bar­ba­rų, sly­vų.

Vi­siš­kai ne­de­rė­tų kū­di­kio pra­tin­ti prie al­ko­ho­lio. Iš mo­ti­nos krau­jo al­ko­ho­lis leng­vai pa­ten­ka į jos pie­ną. Gir­tau­jan­čių mo­ti­nų žin­do­mi kū­di­kiai blo­giau au­ga (al­ko­ho­lis slo­pi­na pie­no te­kė­ji­mą krū­ty­je) ir ga­li bū­ti pa­ken­kia­mos vai­ko sme­ge­nys.

Žin­dan­čios mamos kar­tais įspė­ja­mos ne­ger­ti ka­vos, juo­do­sios ar­ba­tos, ko­ka­ko­los, pep­si­ko­los, ka­ka­vos, nes šie gė­ri­mai tu­ri ko­fei­no, dėl ku­rio cent­ri­nę ner­vų sis­te­mą sti­mu­liuo­jan­čio po­vei­kio kū­di­kis ga­li bū­ti ne­ra­mus ir jam sun­ku už­mig­ti.

Be to, ko­fei­nas slo­pi­na ge­le­žies įsi­sa­vi­ni­mą iš mo­ti­nos ir kū­di­kio virš­ki­ni­mo trak­to, tuo di­din­da­mas ma­žak­rau­jys­tės ri­zi­ką. Ta­čiau moks­li­niais ty­ri­mais įro­dy­ta, jog tik la­bai ma­ža da­lis ko­fei­no iš mamos krau­jo pa­ten­ka į jos pie­ną ir dar ma­žiau jo ap­tin­ka­ma žin­do­mo kū­di­kio krau­jo se­ru­me, to­dėl sai­kin­gas ka­vos var­to­ji­mas ne­su­ke­lia pro­ble­mų žin­do­mam kū­di­kiui.

O di­de­lių ko­fei­no kie­kių tu­rin­čių pro­duk­tų mai­ti­nan­čiai mamai rei­kė­tų veng­ti, ypač jei­gu ji žin­do neiš­ne­šio­tą nau­ja­gi­mį. Tuo­met ko­fei­no pa­ša­li­ni­mas iš or­ga­niz­mo vyks­ta lė­čiau ir jis ga­li kaup­tis, su­kel­da­mas vai­kui svei­ka­tos su­tri­ki­mų.

Taip pat ne­rei­kė­tų per daug val­gy­ti ir šo­ko­la­do, nes ja­me yra į ko­fei­ną pa­na­šios me­džia­gos teob­ro­mi­no.

Kai ku­rie mais­to pro­duk­tai ga­li aler­gi­zuo­ti kū­di­kius, ypač tu­rin­čius įgim­tą šei­mos po­lin­kį. Ne­rei­kia draus­ti mo­ti­nai ko nors val­gy­ti vien dėl to, kad ji žin­do. Ta­čiau ver­ta ste­bė­ti žin­do­mo kū­di­kio reak­ci­ją į mais­tą. Ki­lus įta­ri­mui, to­kio pro­duk­to rei­kė­tų veng­ti dvi sa­vai­tes.

Pa­vyz­džiui, esant ne­pa­lan­kiai aler­gi­nei anam­ne­zei šei­mo­je, kū­di­kiui ga­li iš­ryš­kė­ti aler­gi­nis bė­ri­mas ar pa­di­dė­jęs ne­ra­mu­mas, jei­gu mo­ti­na var­to­ja daug pie­no.

„Gerk pie­ną, kad bū­tų pie­no“ - taip daž­nai bū­da­vo sa­ko­ma ir da­bar ga­li­ma iš­girs­ti pa­ta­riant žin­dan­čiai mamai. Tai gin­čy­ti­nas tei­gi­nys jau vien dėl to, kad jo­kios gam­to­je eg­zis­tuo­jan­čios žin­duo­lių rū­šies suau­gę in­di­vi­dai, tai­gi ir pa­te­lės, ne­var­to­ja pie­no, ta­čiau sėk­min­gai žin­do jau­nik­lius.

Dau­ge­liui ne­ci­vi­li­zuo­tų žmo­nių gen­čių žo­džiai, reiš­kian­tys pie­ną, aso­ci­juo­ja­si tik su jų kū­di­kių ir ki­tų jau­nik­lių mais­tu. Mū­sų žmo­nės klai­din­gai gal­vo­ja, kad mo­ti­na, ger­da­ma daug kar­vės pie­no, pa­di­dins sa­vo pa­čios pie­no kie­kį.

Tie­sa, pie­nas yra vie­nas iš kal­cio šal­ti­nių mais­te, ta­čiau nor­ma­li kal­cio kon­cent­ra­ci­ja mo­ti­nos pie­ne vis tiek bū­tų už­tik­ri­na­ma, jei­gu mama ir ne­ger­tų kar­vės pie­no. Jei­gu kal­cio trūk­tų mamos mais­te, jis bū­tų paim­tas iš or­ga­niz­mo au­di­nių ir pri­sta­ty­tas į mo­ti­nos pie­ną ga­mi­nan­čias jos krū­tų ląs­te­les.

Tai­gi žin­dan­čiai mamai tei­sin­giau bū­tų sa­ky­ti: kad ta­vo pa­čios or­ga­niz­mui ne­prit­rūk­tų kal­cio, jo rei­kė­tų gau­ti su mais­tu, o vie­nas iš dau­giau­sia jo tu­rin­čių mais­to šal­ti­nių yra gy­vu­lių, pa­vyz­džiui, kar­vės, pie­nas ir jo pro­duk­tai.

Be­je, yra žmo­nių, ypač suau­gu­sių, ku­rie ne­to­le­ruo­ja ne­per­dirb­to kar­vės pie­no ar­ba ne­mėgs­ta jo sko­nio. Tuo­met la­biau tik­tų rau­gin­to pie­no pro­duk­tai: jo­gur­tas, varš­kė, sū­ris. Ne­daug pie­no pro­duk­tų var­to­jan­čioms mamoms rei­kė­tų per pa­rą gau­ti apie 500-600 mg kal­cio pa­pil­dų, o be­veik ne­var­to­jan­čioms - maž­daug 1000-1200 mg per pa­rą.

Taip pat ir nor­ma­li ge­le­žies kon­cent­ra­ci­ja mo­ti­nos pie­ne yra už­tik­ri­na­ma ne­prik­lau­so­mai nuo mo­ti­nos mi­ty­bos. Jei­gu jos trūks­ta mais­te, pa­nau­do­ja­ma mo­ti­nos kū­no au­di­nių, pir­miau­sia krau­jo, ge­le­žis. Ma­žak­rau­jys­tė nė­ra kliū­tis žin­dy­ti.

Ge­le­žies po­rei­kis mai­ti­nan­čioms mamoms yra toks pat ar net ma­žes­nis kaip prieš nėš­tu­mą, nes žin­dant vė­liau at­si­nau­ji­na mė­ne­si­nės, o be to, į pie­ną pe­rei­na ma­žiau ge­le­žies, ne­gu jos ne­ten­ka­ma per menst­rua­ci­jas.

Žin­dan­čios mamos mais­te tu­ri bū­ti pa­kan­ka­mai pro­duk­tų, turinčių B gru­pės vi­ta­mi­nų (B1, B2, B6, B12) ir vi­ta­mi­no C. Jie yra tir­pūs van­de­ny­je, to­dėl mo­ti­nos or­ga­niz­me jų at­sar­gos ne­su­kau­pia­mos. Tai­gi šių vi­ta­mi­nų trūks­tant mamos mais­te, ma­žiau jų bū­tų ir pie­ne.

Pa­kan­ka­mai B gru­pės vi­ta­mi­nų mama gau­tų val­gy­da­ma duo­ną ir ki­tus grū­dų pro­duk­tus, vi­ta­mi­no B12 - pie­no pro­duk­tus, žu­vį, mė­są ir kiau­ši­nius. Vi­ta­mi­no C po­rei­kis lak­ta­ci­jos metu taip pat pa­di­dė­ja. Daug jo yra švie­žiuo­se vai­siuo­se, uo­go­se ir dar­žo­vė­se.

Rie­ba­luo­se tir­pių vi­ta­mi­nų kie­kis pie­ne ma­žiau pri­klau­so nuo mamos die­tos pokyčių. Vi­ta­mi­nų A ir D kon­cent­ra­ci­ja pie­ne iš­lie­ka nor­ma­li, kol jų yra jei ne mamos mais­te (svies­te, kiau­ši­nių try­niuo­se, ke­pe­ny­se), tai jos kū­no at­sar­go­se.

Vi­ta­mi­no E (jo yra alie­ju­je, ja­vų ge­ma­luo­se, mė­so­je, kiau­ši­nių try­niuo­se, mor­ko­se) kon­cent­ra­ci­ja di­džiau­sia prieš­pie­ny­je, nes nau­ja­gi­miui la­bai svar­bus jo an­tiok­si­daci­nis vei­ki­mas.

Vi­ta­mi­no K di­džiau­sias po­rei­kis yra per gim­dy­mą ir pir­mo­sio­mis nau­ja­gi­mio gy­ve­ni­mo die­no­mis, kai bū­na di­džiau­sia vi­di­nio krau­ja­vi­mo (ypač į sme­ge­nis ir į žar­ny­ną) ri­zi­ka. Tai­gi žin­dan­čios mo­ti­nos mais­tas tu­ri bū­ti ne tik pa­kan­ka­mai ka­lo­rin­gas, bet dar svar­biau, kad jis bū­tų įvai­rus.

Pa­sik­liau­ti vien tik vais­ti­nė­se par­duo­da­mais vi­ta­mi­nų ir mais­to pa­pil­dų pre­pa­ra­tais ne­rei­kė­tų.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei simptomai trukdo gyvenimo kokybei, ir kūdikio svorio augimas yra mažas, tikslinga šeimos gydytojo ir specialisto konsultacija.

Kiti simptomai, dėl kurių reikėtų kreiptis į gydytoją:

• Atpylinėjimas dažnas ir trukdo gyvenimo kokybei.
• Atpylinėjančio kūdikio svoris neauga, pastebimas sulėtėjęs vystymasis.
• Kūdikis vemia su kraujo gyslelėmis.
• Kūdikiui viduriuojant svarbu įdėmiai jį stebėti, kadangi viduriavimą gali sukelti virusinė arba bakterinė liga, ir kūdikio būklė gali staiga pablogėti.

žymės: #Kudikiams #Kudiki

Panašus:

• Buteliukai Kūdikiams: Atsiliepimai, Rūšys ir Kaip Išsirinkti Geriausią?
• Mankšta kūdikiams namuose: pratimai, nauda ir patarimai tėvams
• Paracetamolio Žvakutės Kūdikiams: Dozavimas, Naudojimas ir Atsargumo Priemonės
• Kaip Teisiškai Sudaryti Bendravimo Su Vaiku Tvarką Lietuvoje – Viskas, Ką Reikia Žinoti!
• Kraujavimas Po Gimdymo: Kiek Laiko Trunka ir Kaip Su Juo Susidoroti?