Santykiai tarp tėvų ir suaugusių vaikų - tai nuolatinis mokymosi procesas, reikalaujantis taktiškumo, kantrybės ir supratingumo iš abiejų pusių. Pasak psichologų, tėvai labiau jaudinasi dėl nesutarimų su vaikais nei patys vaikai.
Paauglystė - jautriausias tarpsnis
Paauglystė apibūdinama kaip jautriausias žmogaus gyvenimo tarpsnis. Šis laikotarpis, kurį išgyvena kiekvienas iš mūsų, yra labai sudėtingas: pradeda keistis vaiko kūnas, atsiranda hormonų audros ir pokyčiai smegenyse.
„Žmogus turi išgyventi tapatumo krizę, vaikas turi pereiti į suaugusių pasaulį ir atrasti savo vertybes, savo suvokimą, kuo jis nori būti, kas jis yra. Labai dažnai tai yra ieškojimas, kas aš esu“, - konstatuoja pašnekovė ir papildo, kad šis laikotarpis, kurį išgyvena kiekvienas iš mūsų, yra labai sudėtingas: pradeda keistis vaiko kūnas, atsiranda hormonų audros ir pokyčiai smegenyse.
Kaip bendrauti su paaugliu?
J.Bortkevičienė pasakoja, kad santykiams kenkia nuolatinis tėvų aiškinimas, koks paauglys yra blogas: nesiseka mokslai, kambarys yra suverstas, o draugai - nevykėliai. Ryšį tarp tėvų ir paauglio naikina „konkurencijos skatinimas ir bandymas rodyti, kad kitas vaikas yra geresnis.
Tėvai šiuo atveju pamiršta, kad vis dėlto ta meilė vaikui yra besąlygiška, ir turime mokėti jį mylėti už tai, koks jis yra, priimti tokį, koks jis yra. Gal jis nebus gabus matematikai, bet labai gražiai gros”. Taip pat santykius griauna, kai tėvai pradeda kritikuoti ar įžeidinėti savo vaikus, tarkim, „kiaule, nevala tu” - visokiais epitetais, kurie tikrai yra nemalonūs.
Ši frazė, išgirsta iš tėvų, pasak J.Bortkevičienės, padės paaugliui atsiverti ir sustiprinti ryšį su tėvais: „Labai noriu būti tau artimas, tik nemoku, nežinau kaip, padėk man“. Dar vienas būdas, kai negalime prasimušti pokalbiu, - parašyti laišką.
Taip pat svarbu yra nusiteikti įvairaus pobūdžio atsivėrimams, pavyzdžiui, „vakar visi draugai buvo prisigėrę, komoj”. Tokiu atveju nereikia atsakyti „tikiuosi, tu nebuvai”, nes, pasak autorės, santykis baigiasi. Vaikas atėjo, pamėgino papasakoti, bet jūs nepriėmėte jo pasakojimo.
Dažnai prasiveržia: „Kada tu pagaliau užaugsi, tu jau nebe vaikas. Tačiau kitu atveju - tu dar vaikas, kiek kartų aš tau galiu kartoti. Tarsi vieni dalykai jau yra reikalaujantys, kiti - draudžiami.”
Bendraukite kaip lygūs su lygiu „Su paaugliu bendraukite kaip su lygiaverčiu, pagalvokitei, kaip bendraujate su savo draugu. Ar jį ištisai tardote: kur buvai, su kuo buvai, o kodėl su tuo buvai, o kodėl tu tą darei, kodėl ne tą darei? Mes draugų netardome, mes su draugais bendraujame, mes norime išgirsti, ką jie pasakoja, ką jie sako ir tikrai jų nepertraukinėjame”, - teigia J.Bortkevičienė.
Psichologė teigia, kad ultimatumai nėra geras būdas kurti namų taisykles. Ultimatumai paaugliams yra tiek pat veiksmingi, kiek ir suaugusiems. Ji teigia, kad svarbiausia yra susitarimai, susikalbėjimas ir bendrų taisyklių laikymasis.
Pašnekovė primena, jog paauglio privatumą reikia gerbti taip pat, kaip jis turi gerbti tėvų privatumą. Atsiradus elgesio pokyčių, visada pirmiausia reikia kalbėtis, bandyt išsiaiškinti priežastį iš pasakytų paauglio žodžių.
Psichologė taip pat atkreipia dėmesį, kad tėvai, gautos informacijos pagalba, turi padėti vaikui, o ne įvesti jam kontrolę ir aprėkti jį už tai, ką jie rado jo privačiuose daiktuose.
Dažnai tėvai mėgsta priekaištauti paaugliams, kad šie nenori su jais bendrauti, nors tėvai ir stengiasi. Tačiau, pasak, lektorės, tai yra dar viena iš tėvų klaidų: „Normalu, kad paaugliui siaučia hormonai, jo nuotaikų kaita yra labai didelė. Jis gali būti puikios nuotaikos, išeiti iš vonios, trenkti durimis be nuotaikos. Nuotaikų kaita yra būdinga paaugliui.”
Tėvų klaidos bendraujant su vaikais
Vaikų psichologas dr. Thomasas Gordonas pabrėžia, jog kiekvienas tėvų bandymas įsakinėti, gąsdinti, moralizuoti, patarinėti, kritikuoti, kaltinti, įžeidinėti, gėdinti, guosti, tardyti ar tiesiog pašiepti vaiką iš esmės yra barjeras, trukdantis efektyviai su juo bendrauti.
- Vadovavimas, įsakinėjimas: Rodo vaikui, kad jo jausmai ar poreikiai nėra svarbūs.
- Grasinimas, įspėjimas: Sukelia baimę, nepriėmimą, apmaudą, pyktį.
- Pamokslavimas, moralizavimas: Skatina atsitraukimą, priešiškumą.
- Patarinėjimas: Vaikas suvokia, kad tėvai nepasitiki jo sugebėjimu priimti teisingus sprendimus.
- Teisimas, kritikavimas: Verčia vaiką pasijusti nevisavertį.
- Prasivardžiavimas, pašaipa: Žemina, griauna savigarbą.
- Interpretavimas, vertinimas: Vaikas pradeda vengti tėvų, nes bijo, jog bus nesuprastas.
- Guodimas, palankumo rodymas: Vaikas jaučia, kad jo savijauta tėvams nepriimtina.
- Klausinėjimas: Apriboja jo laisvę kalbėti tai, ką jis iš tikrųjų nori pasakyti.
- Sarkazmas, atitraukimas: Vaikas nustoja dalintis sunkumais.
Kaip kurti santykius su suaugusiais vaikais?
Svarbu suprasti, kad kiekvienas žmogus turi stiprų poreikį jaustis reikalingas, ir daugeliu atvejų patys pasijustume padarę gera aplankydami seną žmogų, net jei viduje tam ir nejuntame stipraus poreikio. Kai tėvai per daug reikalauja, pasak psichologės, patarimai visais gyvenimo klausimais neretai duodami dėl geranoriškų motyvų - noro, kad vaikams sektųsi, kad jie būtų laimingi.
Bandydami keisti tai, kas erzina, galime pamėginti ramiai išsakyti, kaip jaučiamės dėl nuolatinių priekaištų ar įkyrių patarimų ir koks bendravimas mums būtų priimtinesnis.
Kai vaikai pamiršta tėvus
Kita vertus, tampame brandūs tada, kai imame suvokti, kad mūsų tėvai (kaip ir mes patys) - viso labo tik žmonės. Kiekvienas darome klaidų ir tikimės, kad kiti su laiku mums už jas atleis. Vien kaltindami kitus neretai įsijaučiame į aukos vaidmenį, o tai labai trukdo gyvenimo pokyčiams - jei žiūrime į save tik kaip į vaikystės aplinkybių traumuotą žmogų, sakome, kad „niekas nuo manęs nepriklauso”, nėra jokios galimybės gyventi pozityviau, nes pakeisti praeities negalėsime.
Atsakius į klausimus, kokiose šeimose jie užaugo, kokie buvo jų santykiai su tėvais, ar laimingi jie buvo savo sukurtose šeimose, kiek jėgų turėjo atiduoti darbui, pagaliau kokios auklėjimo „mados” vyravo laikotarpiu, kuriuo jie augino vaikus. Ir suvokiant, kad „tobulos” mamos ir tėčiai tiesiog neegzistuoja.
Mediacija šeimoje
Šeima turėtų turėti šeimos mediatorių. Kai ištinka bėdos, prasideda nesusikalbėjimai, tai reikėtų kreiptis ne į vaiko teises, policiją ar advokatą, bet į šeimos mediatorių.
Svarbu nepamiršti, kad už galutinius savo sprendimus esame atsakingi tik mes patys. Ir jei pasirinkome paklausyti kito žmogaus patarimo, tai buvo mūsų pasirinkimas.Turbūt svarbiausia - abipusė pagarba ir noras suprasti, leidimas kitam žmogui būti kitokiam, nei esame mes.
Kaip susikalbėti su vaikais?
Žinoma, daugiau pastangų turi įdėti tas, kuris yra brandesnis, tad natūralu, kad iškilus kokiems nors sunkumams santykiuose, juos koreguoti imsis suaugusysis. Taigi tų nusiskundimų dėl tėvų ir vaikų santykių turi abi pusės.
Suaugusieji turėtų būti lankstūs - atminkite, kad tai, kas veikia su vienu vaiku, gali visiškai nesuveikti su kitu. Kuo mažesnis vaikas, tuo didesnė svarba tenka toms žaidybinėms veikloms, per kurias tėvai gali megzti ryšį ir pajausti, kas jo vaiką veikia, kaip galima su juo susitarti ir ką daryti, kad jis klausytų.
Ko tėvams šiukštu negalima daryti, kad su savo paaugusiu vaiku išvis neprarastų ryšio? Galbūt kartais tėvai pridaro kokių nors klaidų to nė nežinodami, ne iš blogos valios?
- Bereikalingas vėlimasis į kovą.
- Vis pamokslauja ir moralizuoja.
- Tai jų nuvertinimas.
Man būtų sunku sugalvoti neliečiamų temų, bet labai svarbu išgirsti, kokiomis temomis vaikas, ypač paauglys, kalbėti nenori. Jei pajuntate, kad peržengiate ribą, atsiprašykite. Beje, tai dar nereiškia, kad ta tema vaikas su jumis niekada nenorės kalbėti, gal tai jam per jautru tik dabar, o paskui pats panorės aptarti.
Praktiniai patarimai
- Nepradėkite svarbių pokalbių, kai patys jaučiatės pavargę, sudirgę ar esate pernelyg susijaudinę.
- Labai svarbu būti ir dėmesingam klausytojui.
- Nepulkite patarinėti, ypač, jei jūsų patarimo niekas neprašo.
Kaip tinkamai teikti grįžtamąjį ryšį šeimoje?
- Grįžtamasis ryšys be vertinimo.
- Išsiteirauti apie esamą situaciją darbe.
- Tarpusavio supratimui padeda išgirsto turinio perfrazavimas ir patikslinimas.
- Svarbu pasidalinti savo mintimis apie situaciją, nes taip patvirtinama, kad į Viktorijos išsakomą problemą žiūrima rimtai.
Vertinantis grįžtamasis ryšys padeda arba pastiprinti trokštamą elgesį, arba jį pristabdyti ar keisti.
- Pagyrimas. Pagirti - reiškia parodyti asmens stiprybes. Pagyrimas turi atitikti situacijai, tik tuomet jis yra veiksmingas.
- Konstruktyvi kritika. Kritikuojant reikia atsižvelgti, ar asmuo pageidauja grįžtamojo ryšio. Konstruktyvi kritika yra ne tik išsakymas, kas, jūsų nuomone, yra netinkama, bet ir sprendimų, ką būtų galima keisti, pasiūlymas.
Panašus:
- Ko reikia vaikui į lopšelį: būtiniausi daiktai ir patarimai
- Kiek Laiko Reikia Maitinti Kūdikį Krūtimi? Rekomendacijos ir Patarimai Mamoms
- Ar vykstant į Latviją reikia paso vaikui? Reikalavimai ir patarimai
- Ar Čiulptukas Naujagimiui Yra Būtinas? Sužinokite Svarbiausią Naudą ir Rizikas!
- Naujagimių pilvo pūtimas: pagrindinės priežastys ir efektyvūs būdai palengvinti kūdikio skausmą