Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Šimtmečius mamų mylėtas pagalbininkas vėl išgyvena ne pačius geriausius laikus - medicinos mokslui bei tėvų sąmoningumui plačiais mostais iriantis į aukštumas, nekaltutis silikono gabalėlis žviegiančio pyplio burnoje vėl ir vėl praranda gerą reputaciją.

Čiulptuko Istorija

Mūsų protėviai mums įprastą latekso ar silikono burbulėlį keisdavo į skepetėlėn suvyniotą duonos gabalėlį, pamirkytą meduje, ar saldžioje vaisių tyrėje vilgytą ilgą skudurėlį su mazgu gale. Štai 1506 m. dailininko A.Diurerio paveiksle „Madona su dagiliu“ pavaizduota moteris laiko kūdikį, kurio rankoje - pirmykštis čiulptukas iš audinio ir „įdaro“.

Įvairių pasaulio šalių pediatrijos vadovėliai aprašo akmenų, koralų, kauliukų, net šakelių pritaikymą mažai nepasotinamai burnytei. Tačiau pirmasis čiulptukas, savo forma ir paskirtimi panašiausias į tą, kurį galime nusipirkti dabar, patentuotas tik 1901m., vaistininko Christian W. Meinecke iš Manheteno, JAV.

Čiulptuko Nauda

Žindymas yra vienas iš instinktų, padedančių naujagimiui maitintis. Čiulpimo judesiai slopina motorinį aktyvumą ir neigiamas emocijas, todėl ramina bei padeda užmigti. Paprastai šie fiziologiniai poreikiai patenkinami žindant krūtį, tačiau jei mama dėl tam tikrų priežasčių nemaitina savo vaiko krūtimi arba vaiko poreikis žįsti yra nuolatinis, net kai kūdikis pasisotinęs, bei varginantis jau ir taip nusigalavusią mamą, prireikia ieškoti sprendimo - mažyliai patys pradeda žįsti savo lūpytes, pirštukus ar kumštelį.

Čiulptukas vaikui suteikia ramybės ir saugumo jausmą. Jis gali nuraminti tada, kai mamos šalia nėra ar ji negali duoti krūties. Padeda nepravirkti stresinėse situacijose, pavyzdžiui, nuėjus pas gydytoją. Čiulptukai tikrai naudingi neišnešiotiems kūdikiams - jie padeda vystytis čiulpimo refleksui. Čiulptukas labai pagelbėja toms mamoms, kurių vaikučiai nori žįsti krūtį kone ištisą parą. Be to, jis stimuliuoja lūpų, liežuvio veiklą ir turi teigiamos įtakos virškinimui.

Gali būti, kad, jei vaiko čiulpimo refleksas negalės pasireikšti šitaip, jis pradės čiulpti savo pirštukus. Tiesa ar „bobučių patarimai“Pasitaiko teiginių, bylojančių, kad vaikų, kuriems duodamas čiulptukas, maitinimas krūtimi baigiasi anksčiau nei tų, kurie apsieina be šio tėvų pagalbininko, tačiau tai nėra moksliškai įrodyta.

Klaidinantis ir teiginys, kad prie čiulptuko įpratęs naujagimis gali nebemokėti ar nebenorėti žįsti krūties. Tai daugiau galioja gėrimui iš buteliuko, o vien žįsdamas čiulptuką vaikas pieno negauna, tad nesusidaro refleksas, kad tai atstoja krūtį. Anksčiau iš tiesų buvo manoma, kad čiulptukas padidina tikimybę, jog vaikas susirgs infekcinėmis ausų ligomis, o dabar tai priskiriama „bobučių patarimų serijai“.

Nėra ir klinikinių įrodymų, patvirtinančių teiginius, kad žindukas stabdo vaiko vystymąsi, kad užimta burnyte jis tingės tarti naujus žodžius.

Čiulptuko Žala

Neveltui straipsnio pradžioje užsiminta, jog čiulptukas blogus laikus išgyvena nebe pirmąkart. Vos atsiradus „oficialiajai“ jo versijai, amerikiečių gydytojai bandė įtikinti motinas, jog šie gumos gabalai susiję su ankstyva vaikų masturbacija bei ydinga seksualine elgsena ateityje, žalingais įpročiais ir negebėjimu valdyti savo emocijų. Dar buvo teigiama, jog nuolatinio svetimkūnio buvimas burnoje plonina liežuvio raumenis, mažina intelektinį kūdikio potencialą, lėtina kalbos raidą, skatina infantilų rijimą.

Vienas esminių čiulptuko priešininkų teiginių - naujagimiui duodamas čiulptukas iškreipia motinos pieno gamybos procesą (jį mažindamas). Prie kietoko ir burnoje formos nekeičiančio čiulptuko pripratęs kūdikis vėliau netaisyklingai apžioja minkštą paslankų krūties spenelį ir formuojasi ydingi čiulpimo įpročiai, taip paversdamas žindymą motinai skausmingu, to rezultatas - mažėjanti pieno gamyba.

Kiek apčiuopiamesnės odontologų išvados. Įrodymais pagrįstos medicinos duomenų bazėse susisteminus apie 20 straipsnių, analizuojančių ryšį tarp čiulptuko naudojimo ir netaisyklingo sąkandžio (kryžminio šoninių dantų sąkandžio, susiaurėjusio ir pakitusio gomurio skliauto, atviro sąkandžio dėl priekinių dantų augimo ir padėties sutrikimų), gauti tokie duomenys: statistiškai patikimai vertinami minėti sąkandžio pakitimai fiksuojami vaikams, naudojantiems čiulptuką ar buteliuko žinduką ilgiau, nei vaikui sueis treji metai (pavienė literatūra aprašo čiulptuko žalą sąkandžiui pradedant pirmaisiais vaiko metais). Kuo ilgiau nuo šio amžiaus vaikas naudoja čiulptuką, tuo didesnė ir akivaizdi padaroma žala.

Ypač ryškūs struktūriniai veido kaulų bei sąkandžio pokyčiai stebimi „blogus čiulpimo įpročius“ turintiems penkiamečiams ir vyresniems. Paprastai tokio amžiaus vaikai nebenaudoja čiulptukų, o nusiraminimui čiulpia pirštą. Tikriausiai iš močiutės tekę girdėti, jog čiulptuko vaikučiui negalima duoti lauke, nes „pripūs į burnytę vėjo ir sirgs“, prieš įduodant mažyliui čiulptuką, jos rekomenduoja jį paseilinti arba aplaižyti, kad „nulaižytume mikrobus“.

Čiulptuko seilėjimas kitam asmeniui, ne pačiam kūdikiui, vertinamas ne tik kaip neestetiškas veiksmas, tačiau visa laižančiojo burnos ertmės mikroflora patenka į mažylio burnytę, dantų ėduonį sukeliantys patogenai - taip pat. Įdomumo dėlei reiktų pažymėti, kad naujagimio burna yra sterili. Vienas pirmųjų ją kolonizuojančių mikrobų yra Streptococcus salivarius. Laikui bėgant, prisijungia visa gauja mikroorganizmų.

Tad dėl šių priežasčių neleiskite mažyliams dalintis čiulptuku su draugu, nes šiuo mielu gestu vaikai apsikeis ir mikrofloromis, ir ligomis. Nukritusį ar ilgiau be priežiūros paliktą čiulptuką pakanka nuplauti po šilto tekančio vandens srove, keliskart per dieną - ir su muilu. Rinkitės čiulptuką ir pagal jo sudėtį, atidžiai tyrinėkite, kad joje nebūtų bisfenolio-A (BPA). Latekso čiulptukai paprastai yra minkštesni ir lankstesni, labiau tinkami naujagimiams, silikoniai - standesni, atsparesni dantų kramsnojimams. Suplyšusius, apkramtytus, nesandarią guminę dalį turinčius ir vandenį bei seiles savyje sulaikančius čiulptukus išmeskite nedelsdami dėl užspringimo pavojaus ir bakterijų bei Candida grybelių „veisyklos“.

Čiulptuko davimas gali būti susijęs su pienligės atsiradimu. Ši infekcija gali kelti problemų ne tik kūdikiui, bet ir jo mamai - žindydama ar po to ji gali jausti šiai ligai būdingus skausmus. Dėl pienligės kai kurios mamos net nustoja žindyti. Taip pat nustatyta, kad čiulptukų mėgėjai dažniau serga ausų uždegimais. Be to, vyrauja nuomonė, kad ilgas ir dažnas čiulptuko čiulpimas yra susijęs su žandikaulio vystymusi, su dantukų padėtimi ir netaisyklingu sąkandžiu. Vienas tyrimas netgi sako, kad tie vaikai, kurie kūdikystėje gavo čiulptuką, vėliau gali turėti žemesnį intelekto koeficientą nei jo negavusieji. Juk praėjus keliems mėnesiams nuo gimimo burnytė tampa ir pasaulio pažinimo įrankiu, vaikas kiša į ją įvairius daiktus. Jeigu burna užimta čiulptuko, tyrinėti gali būti sunkiau.

Kaip "nepadauginti"?

Be abejo, duoti ar ne - kiekvienos mamos sprendimas. Dažnai čiulptuko davimas rodo, kad mama turi problemų su žindymu. Gal jai tiesiog trūksta žinių apie tai, kada ir kaip vaiką žindyti, o gal jai maitinant skauda. Tokiais atvejais reikėtų ne duoti čiulptuką, o ieškoti problemos ir jos sprendimų.

Paprastai žindymo konsultantai laikosi nuomonės, esą reikia atidėti čiulptuko davimą tam laikotarpiui, kol tikrai nusistovės pieno gamyba, tai yra, iki 6-8 savaičių po gimdymo. Po to potenciali čiulptuko įtaka žindymui bus mažesnė. Žinoma, padidėjusi pienligės, ausų uždegimo ir kitų neigiamų dalykų tikimybė išliks.

Jeigu čiulptuką vaikui duodate, patarčiau tą daryti tik kritinėse situacijose, kai tikrai neišeina be jo apsieiti. Kai kurioms mamoms atrodo, kad pagalba reikalinga jau tada, kai vaikas vos sukniurkė, o ji nori baigti kažkokį darbą… Tačiau situaciją reikia vertinti kritiškai.

Atpratinimas nuo čiulptuko

Gana dažnai mažyliai čiulptuką pamilsta prieš išsikalant pieniniams dantukams. Šio įpročio vieni atsikrato be didelių pastangų, kartais savaime, kitiems sekasi sunkiau. Vaikams atsisveikinti su čiulptuku galėtų padėti ir šiokios tokios „iškilmės“. Pavyzdžiui, Laplandijoje, Kalėdų Senelio biure, stovi indas su vaikų paliktais čiulptukais, Stokholmo Skanseno parke auga medis, prie kurio šakų pririša jau „atgyvenusius“ čiulptukus. Vaikas supranta šio momento svarbą ir iškilmingumą - jis jau didelis, jam nereikia čiulptuko.

Šiukštu negąsdinkite ir negėdinkite vaiko, jog čiulptukas yra „negražu“, „toks didelis vaikas, o elgiesi kaip leliukas“, mat, vaikai tą suvokia labai asmeniškai, traumuojančiai, grėsmingai, kai mūsų tikslas yra ne tik atpratinti vaiką nuo čiulpimo reflekso, tačiau ir išmokyti jį kitų būdų nusiraminti.

Iki kada reikėtų atprasti nuo šio įpročio? Vienareikšmio atsakymo nėra. Man labai įstrigo vienoje amerikietiškoje knygoje apie tėvystę perskaityta mintis, kad kūdikį pradėti atpratinti nuo čiulptuko reikia, vos jam sulaukus trijų mėnesių. Čiulptukas - vienas iš tų dalykų, dėl kurio ne tik tėvai, bet ir medikai laikosi įvairių nuomonių. Vienareikšmio atsakymo į klausimą, ar jis kūdikiui reikalingas, ar ne, nėra.

Vaikui čiulpimo refleksas yra įgimtas, tai jį nuramina, tad čiulptuką kurį laiką duoti yra visiškai normalu. Svarbu tai, kad nuo 9 mėn. amžiaus kūdikį jau pradėtumėte nuo to atpratinti. Tas atpratinimas gali trukti kelis mėnesius, bet, kai sueis metukai, jau reikėtų apsieiti be čiulptuko.

Kaip atpratinti vaiką nuo čiulptuko: patarimai

  • Sukurkite jaukią aplinką.
  • Praleiskite su vaiku daugiau laiko.
  • Žaiskite aktyvius žaidimus.
  • Pasitelkite kūrybiškumą ir draugišką susitarimą.
  • Pagalvokite, kuo galite kompensuoti netektį.

Pasitaiko vaikų, kurie čiulptuką naudoja ilgai, tačiau jų sukandimui tai nepakenkia. Čia panašu, kaip ir su dantukų gedimu - vienam jie genda greitai, kitam - daug lėčiau. Tai priklauso nuo paveldėjimo ir įvairiausių kitų veiksnių. Bet tai, kad čiulptukas prie dantukų netaisyklingumo prisideda, yra faktas.

Teisingas Čiulptuko Pasirinkimas

Čiulptukų būna įvairių formų. Svarbiausia rinktis tokį, kuris tinkamas pagal amžių. Ant daugelio šiuolaikinių čiulptukų užrašyta, ar jie skirti 0-3 mėn., ar 3-6 mėn., ar 6-12 mėn. mažyliams. Taigi iki metų amžiaus reikia pakeisti bent tris.

žymės: #Naujagimiui

Panašus: