Nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. lenkų mokomąja kalba besimokantys gimnazijos III klasės mokiniai pirmieji laikė tarpinį patikrinimą. Šie pakeitimai šią savaitę aptarti su šios tautinės mažumos švietimo bendruomene.
Pats egzaminas taps valstybinis - šiuo metu abiturientai gali laikyti tik mokyklinį lenkų kalbos ir literatūros egzaminą. Džiugu, kad atsižvelgta į lenkų visuomenės Lietuvoje prašymus bei poreikius ir iki šiol buvęs tik mokyklinis, lenkų gimtosios kalbos egzaminas taps valstybinis.
Tarpinis patikrinimas
Lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros tarpinį patikrinimą sudarys 3 dalys: klausymo, skaitymo ir teksto kūrimo. Pirmasis toks patikrinimas dabartinių lenkų tautybės vienuoliktokų laukia jau kitų metų balandį. Šis patikrinimas vyks elektroninėje sistemoje ir truks pusantros valandos.
Bus tikrinama, ar ir kaip detaliai mokiniai suprato pagrindinę informaciją, išsakytas mintis, nuomonę ar vertinimą. Teksto kūrimo užduotimis bus tikrinami teksto komponavimo ir redagavimo gebėjimai, pvz. Kaip informavo Nacionalinė švietimo agentūra, lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros tarpinį patikrinimą vienuoliktokams sudarys trys dalys: klausymo, skaitymo ir teksto kūrimo.
Tarpinį patikrinimą sudarė klausymo, skaitymo ir teksto kūrimo dalys. Kuriamo teksto apimtis - ne mažiau nei 300 žodžių.
2023 m. Tarpinio Patikrinimo Rezultatai
Lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros tarpiniame patikrinime 2023 m. Bendrai surinktų taškų vidurkis yra 32,7 iš 40 galimų, o taškų vidurkis procentais - 81,8 proc. Iš jų 48,8 proc. surinko nuo 35 iki 40 taškų ir į valstybinį brandos egzaminą ateis ramesni, žinodami, kad egzaminą jau yra išlaikę.
Šis egzaminas iš kitų išsiskiria ir tuo, kad tai pirmasis valstybinis brandos egzaminas, kurio galutinį vertinimą sudarys 40 proc. balų, gautų per tarpinį patikrinimą, ir 60 proc.
Valstybinis brandos egzaminas
Lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą sudarys 2 dalys: testas ir rašto darbas. Tuo metu valstybinį brandos egzaminą sudarys dvi dalys: testas ir rašto darbas.
Juo bus tikrinama, kaip mokiniai analizuoja, interpretuoja, vertina, lygina, daro išvadas, taiko įvairių kontekstų išmanymą, literatūros ir kalbos žinias. Teksto kūrimui bus siūlomos dvi rašinio temos (iš kurių viena susijusi su pirmos dalies tematika) arba tekstas interpretacijai.
Mokinys, kurdamas samprotaujamojo pobūdžio tekstą, privalės pasiremti bent 2 grožinės literatūros kūriniais ar kitais kultūros tekstais, iš kurių bent vienas būtų iš privalomų kūrinių sąrašo. Interpretacijai gali būti pateikti tekstai iš rekomenduojamų autorių ir kūrinių sąrašo. Mažiausia sukurto teksto apimtis - 250 žodžių.
Pagal atnaujintos programos reikalavimus mokiniai turi ugdytis gebėjimus, kurie pravers ne tik egzaminų metu, bet ir kasdieniame gyvenime: suprasti parašytą ar išklausytą tekstą, daryti išvadas, skaityti įvairaus pobūdžio kultūrinius tekstus. Pagal atnaujintos programos reikalavimus mokiniai turi ugdytis gebėjimus, kurie pravers ne tik egzaminų metu, bet ir kasdieniame gyvenime (suprasti parašytą ar išklausytą tekstą, daryti išvadas, skaityti įvairaus pobūdžio kultūrinius tekstus ir kt.). Galima teigti, kad minėti reikalavimai sutampa su pagrindinėmis kompetencijomis, kurias mokiniai turėtų įgyti mokslų metu.
Bendruomenės nuomonė
Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazijos lenkų kalbos mokytojai sako sveikinantys Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimą atsižvelgti į bendruomenės prašymą padaryti lenkų kalbos egzaminą valstybiniu. Mokytojai mano, kad šis pasikeitimas populiarins dalyką.
Vilniaus Vladislovo Sirokomlės gimnazijos lenkų kalbos mokytoja ekspertė Danuta Korkus teigė: „Galvojame, kad tai yra neblogai. Tuo tarpiniu patikrinimu 40 proc. taškų vaikai surinks reikalingų taškų, gal tai palengvins padėtį per valstybinį egzaminą (...), dvyliktoje klasėje egzamine būtų dar 60 taškų“.
Anot jos, moksleiviai, jų tėvai ir pedagogai vis dėlto kelia klausimą, kodėl lenkų gimtosios kalbos egzaminas bus tik pasirenkamas, bet ne privalomas ir kodėl jis nėra diferencijuojamas į valstybinį ir mokyklinį, o paliekamas tik valstybinis.
D. Korkus sakė: „Vaikas, kuris mokosi 12 metų gimtosios kalbos, kalbu ne tik apie lenkų, bet ir, pavyzdžiui, apie ukrainiečių, vokiečių, baltarusių, rusų, laikydamas privalomą egzaminą turėtų papildomus taškus stojant į aukštąją mokyklą (...). Dabar jis išeina iš mokyklos, ir atrodo, tarsi jis dėl malonumo mokėsi, negauna taškų, gali tik pasirinkti egzaminą“.
Pedagogė pabrėžė, kad lenkų kalbos pamokoms skiriamos penkios akademinės valandos per savaitę. Patys lenkų tautinės mažumos moksleiviai iš esmės laisvai bendrauja tiek lietuvių, tiek lenkų kalbomis. Tad bendruomenė norėtų lenkų kalbos egzaminą prilyginti lietuvių.
Įstaigos direktorė Žaneta Jankovska sako, kad vis dėlto bendruomenė svarstė apie pereinamąjį laikotarpį, kad ir po 2024-ųjų kurį laiką dar būtų leista laikyti ir mokyklinį lenkų kalbos ir literatūros egzaminą. „Tas pereinamasis laikotarpis būtų prasmingas“, - sakė direktorė. Anos jos, jei egzaminas būtų privalomas, tai taip pat galėtų lemti geresnius rezultatus, kadangi moksleiviams būtų daugiau motyvacijos jam ruoštis.
Panašus:
- Ar tikrai reikalingas lopšiukas? Sužinokite tiesą, kurią slepia tėvai!
- Darbo stažas motinystės išmokai gauti – svarbiausia informacija ir patarimai
- Ar verta rinktis maniežą vaikui? Sužinokite visus pliusus ir minusus!
- Neįtikėtinos Tatuiruočių Idėjos Vaikų Vardams – Stilingi Dizainai ir Saugumo Patarimai!
- Sužinokite, Kada Geriausia Pradėti Primaitinti Kūdikį – Patarimai, Kurių Negalite Praleisti!