Šis klausimas kelia daug diskusijų švietimo bendruomenėje ir visuomenėje. Siekiant atsakyti į šį klausimą, svarbu išanalizuoti teisės aktus, švietimo politiką ir pedagogų bei mokinių nuomones.
Švietimo politika ir namų darbų vaidmuo
Šiaurės Amerikoje, Kanadoje, Australijoje, Vakarų Europos ir Skandinavijos šalyse, pirmiausia Suomijoje, edukologai, psichologai, remdamiesi tyrimais, kelia abejones dėl teigiamos namų darbų įtakos mokymuisi ir rezultatams. Naujausios Vakarų šalių bendrojo ugdymo metodikos yra orientuotos į tai, kad mokiniai per pamokas atlieka visas reikalingas veiklas, o namuose vietoj namų darbų skaito knygas, atlieka kūrybines užduotis. Pasak ministrės, mokykla be namų darbų, taikant pažangias metodikas, pirmiausia bus naudinga patiems mokytojams, kuriems tenka daug laiko praleisti prie sąsiuvinių, tikrinant namų darbus. Moksleiviai, kurie mokymuisi namie gali skirti nevienodai laiko ir dėmesio, turės galimybę mokytis tolygiau ir išvengti didelių rezultatų skirtumų.
Lietuvoje yra pavienių mokytojų - entuziastų, kurie taiko mokymosi be namų darbų metodiką.
Pedagogų nuomonės
Pasidomėjome, ką šiandien apie namų darbų atsisakymą mano pedagogai. Linos Juknelienės, anglų kalbos mokytojos, Sūduvos gimnazijos direktoriaus pavaduotojos, teigimu: „Iš principo esu už visas naujoves, reforma reikalinga tikrai, ir namų darbų srityje taip pat, bet jeigu atsisakyti (tikrai esu ne prieš), tam reikia iš pagrindų trumpinti dabartines ugdymo programas. Kam skirti tiek dešimtmečių užduodami namų darbai? Jų tikslas - įtvirtinti naujas žinias. Jei mokytojas dorai, sąžiningai tą daro, namų darbai atlieka įtvirtinimo, kartojimo funkciją. Juk naują dalyką reikia kartoti 3-4 kartus. Jei tai darytume pamokoje, nespėtume išeiti visos programos. Dalykų programos dabar per plačios. Šiandien mokytojas yra daug laisvesnis rinktis, turi teisę sutraukti programą, pats daug dirbdamas prieš pamokas padaryti santraukas. Tai palikta jo atsakomybei ir sąžinei. Mokytojai turi sukramtyti, savotiškai paruošti vaikui medžiagą, bet tam reikia laiko. O pagal dabartines programas įtvirtinimui laiko nelieka, nes šiuolaikinė pamoka turi griežtą struktūrą: tikslo skelbimas, uždavinių iškėlimas (3 min. atima), refleksija pabaigoje (7 min.), įsivertinimas. Tai kiek tada lieka pamokos? Kiek laiko įvesti naują medžiagą, naujus žodžius? Dėl to perkame ir pratybų sąsiuvinius, nors jie nėra privalomi. Svarstėme jų atsisakyti, bet jeigu norime rezultato, gebėjimų išugdymo, reikia dirbti su pratybomis. Ypač vyresnėse klasėse reikia namų darbų, nes pamokoje pritrūksta laiko įtvirtinimui.“
Živilė Myru, ekonomikos mokytoja, teigia: „Būsiu bloga mokytoja, jei pasakysiu, kad vaikams reikia duoti namų darbų. Aš pati namų darbų iš savo dalyko neužduodu niekada. Mes tiesiog diskutuojame, viską mokomės pamokoje. Bet kaip mama, kurios vaikai mokosi, manau, jog turėtų būtų namų darbai. Svarbiausia, kad ne per daug, „proto ribose“. Mano pradinukas ir vyresnė dukra mokosi, taigi manau, jog reikia užduoti darbo namie ir pradinukams. Tada jie išmoksta savarankiškai dirbti. Neįsivaizduoju, kaip pavyzdžiui anglų kalbos išmokti pamokoje, juk reikia mokytis naujus žodžius. Žinau, kad yra tokių mokytojų, kurie labai daug krauna. Mano giminaitė vyresnėse klasėse net verkia, kad per namų darbus visai neturi savaitgalių. Būčiau prieš tokius didelis krūvius, bet ne visi mokytojai tiek užduoda.“
Saulius Andriuška, Marijonų gimnazijos direktorius, pradinių klasių ir tikybos mokytojas, sako: „Sutikčiau, kad pradinukams nebūtų namų darbų, ypač jeigu mokykla, kaip mūsų, yra „visos dienos mokykla“. Tai reiškia - su prailgintos dienos grupe, kur vaikai, laukdami tėvelių, paruošia visas užduotis, pasikartoja, įtvirtina naujas žinias. Iš mūsų turimų 98 pradinukų beveik visi lanko prailgintos dienos grupę. O vyresnėse klasėse neįmanoma išeiti programų, jeigu nebus dirbama ir namuose. Esu prieš tuos namų darbus, kurie užduodami be tikslo.“
Mokinių teisės ir atostogų paskirtis
Moksleiviams skiriamos atostogos pagal Švietimo ir mokslo ministerijos pateiktą tiems mokslo metams ugdymo planą: rudens, Šv. Kalėdų, Šv. Velykų. Nedarbo dienos mokiniams - šeštadieniai, sekmadieniai ir Vyriausybės numatytos ugdymo plane šventinės dienos, atostogos.
Kiekvienas mokinys turi teisę atsisakyti atsakinėti arba rašyti kontrolinį darbą dėl labai svarbios priežasties, prieš pamoką pranešęs mokytojui.
Gimnazijos vidaus tvarkos taisyklės
Gimnazijos vidaus darbo tvarkos taisyklės - gimnazijos bendruomenės darbą reglamentuojantis dokumentas. Gimnazija yra vaikų ir jaunimo ugdymo įstaiga, teikianti pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą. Gimnazijai vadovauja direktorius. Direktorių skiria steigėjas, vadovaudamasis Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytais kvalifikaciniais reikalavimais pretendentams ir atviro konkurso tvarka. Direktorių, laimėjusį atvirą konkursą į darbą priima Vilniaus miesto savivaldybės administratorius ir sudaro su juo neterminuotą darbo sutartį. Mokytojų taryba - nuolat veikianti gimnazijos savivaldos institucija, svarstanti moksleivių ugdymo rezultatus, pedagoginės veiklos tobulinimo formas ir metodus. Gimnazijos bendruomenės nariai gali burtis į visuomenines neolitines ir profesines organizacijas.
Pamokų laikas gali būti trumpinamas šventinių, metodinių renginių ir posėdžių dienomis bei neatitinkant sanitarinių higieninių reikalavimų normoms (esant šaltoms patalpoms).
Panašus:
- Šilčiausi Sveikinimai Mokytojai Gimimo Dienos Proga – Nuoširdžiausi Linkėjimai Ir Įkvepiantys Žodžiai
- Nuo kokio amžiaus vaikas gali sėdėti automobilio priekyje? Saugos patarimai
- Ar gali nėštumo testas nerodyti nėštumo: priežastys ir patarimai
- Gimimo datos horoskopo ženklai: atskleiskite savo likimą ir asmenybės paslaptis!
- Neįtikėtinos aktorių meilės istorijos filmavimo aikštelėje: kas tikrai mylėjo ekrane ir už jo ribų?