Rugsėjo 21-ąją minimos trečiosios filosofo, eseisto, profesoriaus, pedagogo ir visuomenės veikėjo Leonido Donskio mirties metinės. LRT TELEVIZIJOS žiūrovams L. Donskis atmintyje išliko ir kaip televizijos laidos „Be pykčio“ vedėjas. Per šešerius laidos gyvavimo metus jis pakalbino daugelį žinomų politikų, iškilių visuomenės veikėjų, kultūros, meno ir pramogų pasaulio veikėjų.
Pažintis ir Santuoka
Mudu susipažinome tiktai Vilniuje, kai Leonidas atvyko į stažuotę. Ir iš karto užsimezgė puiki draugystė. Daug kalbėdavomės. Lapkritį susipažinome, gegužę pradėjome draugauti, rugpjūtį susituokėme. Tokį greitą sprendimą nulėmė noras būti kartu.
„Susituokėme daugiau nei prieš tris dešimtmečius. Mūsų šeimoje buvo tokia taisyklė - naktį nė vienas nedirba, naktį reikia ilsėtis. Ir šios taisyklės mes laikėmės. Kad ir kur keliavome, kad ir kaip intensyviai jis dirbdavo, jis geriau atsikeldavo 6 ryto ir iki vidurdienio jis galėdavo parašyti du tekstus.
Leonidas neįsivaizdavo savo gyvenimo be Jolantos. „Mano žmona man yra draugės, partnerės ir išmintingos moters įsikūnijimas. Negalėčiau be jos buvimo šalia, be jos patarimų“, - apie mylimą moterį sakė L. Donskis. Savo eseistikos knygų pratarmėse jis dėkojo žmonai ir kūrybos partnerei Jolantai už įkvėpimą. Jų širdys plakė išvien.
Kad Leonidas - žydų tautybės, sužinojau iškart. Daug kalbėjome apie jo šeimą, giminės istoriją, bet nelietėme dramatiškų įvykių temos.
Šeimos Istorija ir Žydiškumas
„Apie tragišką žydų likimą Antrojo pasaulinio karo metais man pasakojo Sedoje gyvenęs senelis. Ten bėgo mano vaikystės vasaros. Senelių žemės ribojosi su tada apleistomis žydų kapinėmis. Jau vaikystėje girdėjau istorijų ir žinojau, kas vyko už mūrinės tvoros, juosusios tas kapines. Taip pat buvo kalbama apie išgelbėtą močiutės sesers vyrą žydą gydytoją Samuelį Sauchatą. Per karą katalikų kunigas jį slėpė Žemaičių Kalvarijos bažnyčioje.
„1989 m. Leonido tėvui buvo suteikta galimybė aplankyti Amerikoje gyvenančius iš Butrimonių kilusius gimines. Buvo tik dvi galimybės su jais susikalbėti - angliškai arba jidiš. Leonidas gerai kalbėjo angliškai, o jo tėvas - gerai jidiš, bet nekalbėjo angliškai. Tad jie važiavo kartu. Penkias savaites viešėjo Čikagoje, Niujorke, Floridoje. Leonidas pasakojo, kad jo tėvas pradėjo nepaprastai ilgėtis namų, žmonos Joanos.
Ir tada Amerikoje įvyko pirmasis atviras tėvo ir sūnaus pokalbis apie tai, kas nutiko Butrimonyse per Antrąjį pasaulinį karą, apie vaikystę, apie jo išžudytą giminę, išgelbėtą šeimą. Iš dviejų tūkstančių miestelyje gyvenusių žydų gyvi liko vienuolika, keturi iš jų - Leonido šeimos nariai: močiutė, senelis ir du broliai.
Leonidas vėliau sužinojo, kad tėvo šeimą gelbėjo Adelė ir Juozas Buiniekai, gyvenę Paliesių kaime, Andriuškevičių ir totorių Ščiuckų šeimos. Leonido tėvas visą gyvenimą draugavo ir globojo Ščiuckus.
Leonido mama Joana, jai dabar - 81-i, anksti mirus mamai, keturiolikos metų liko našlaite. Jos tėvas Moisiejus Cukermanas, Leonido senelis, buvo sušaudytas 1962 m. 1961 m. vyko pinigų reforma, N. Chruščiovas išleido įstatymą, pagal kurį už spekuliaciją valiuta ir auksu grėsė mirties bausmė.
Dukters DNR tyrimai patvirtino, kad tai tikrai yra Moisiejaus Cukermano palaikai. Paaiškėjo, kad jis sušaudytas 1962 m. rugsėjo 21 d. Leonidas mirė 2016 m. rugsėjo 21 d.
„Žydas - ne kūną ir kraują turintis žmogus, o sąmonės trajektorija ir sielos judesys, siekiantis kalba ir kūryba įveikti galią. Tai pastanga įvardyti neįvardijama, verbalizuoti neverbalizuojama ir kalbėti apie tai, kas šaukiasi gėdos, juoko, pašaipos arba tylos.“ L. Donskis, „Paralelinės tikrovės“
Akademinės Klajonės ir Draugystė
Grįžome į Klaipėdą, Leonidas tapo Klaipėdos universiteto Filosofijos katedros vedėju. 1993 m. laimėjo konkursą, buvo pakviestas į Ameriką dėstyti. Pasirinko Dickinsono koledžą, nes ten dirbo Vytautas Kavolis.
Kai grįžome po antro akademinio sezono iš Amerikos, Leonidas visą savo energiją skyrė Klaipėdos universitetui, prisidėjo prie Politologijos katedros įkūrimo, kvietė čia dėstyti kolegas. Į šį kvietimą atsiliepė Aleksandras Štromas, Vytautas Kavolis, Arūnas Sverdiolas, Arvydas Šliogeris, Algis Mickūnas. Tuo metu namie vakarodavome kartu su dėstytojais ir studentais.
2002 m. svarstėme galimybę grįžti į Lietuvą arba bandyti kurti gyvenimą Suomijoje, kur Leonidas antrą kartą įgijo daktaro laipsnį, bet Vytauto Didžiojo universiteto vadovybė pakvietė jį grįžti į Kauną.“
„Ne visi artimi žmonės gali būti tavo gyvenimo tęsinys. Draugas - tai tas žmogus, kuris nuo tavęs nepavargsta, kuris nori būti kartu ir priima visą tavo netobulumą. Toks žmogus mano gyvenime yra Jolanta.“ L. Donskis, „Šetenių užrašai - Notes szetejnieński“
Kūrybiškumas ir Mintys Apie Gyvenimą
„Fantastiškos erudicijos, jis galėjo prisiminti ilgiausią anglišką eilėraštį, jis mokėjo W. Shakespeare‘o sonetus anglų kalba, mokėjo Johno Donne‘o, Emily Dickinson eilėr...
Anot profesoriaus, pagreitėjęs nūdienos gyvenimas žmogų yra pavertęs įkaitu. L. Donskio žodžiais, žmogui tampa svarbu būtinai nubėgti tam tikrą atkarpą - šiandien nuo A iki B, rytoj - nuo B iki C. „Bet juk pirma reikia suvokti, ką mes darėme, ar mes apskritai bėgome, ar stovėjome vietoje. Šitas momentas dingsta iš mūsų gyvenimo“, - pažymi filosofas. Jis siūlo linkėti vieni kitiems didžiulės šių dienų prabangos - sulėtėjimo.
L. Donskio žodžiais, žmogui tampa svarbu būtinai nubėgti tą atkarpą - šiandien nuo A iki B, rytoj - nuo B iki C. „Bet juk pirma reikia suvokti, ką mes darėme, ar mes apskritai bėgome, ar stovėjome vietoje. Šitas momentas dingsta iš mūsų gyvenimo“, - pažymi filosofas. Jis siūlo linkėti vieni kitiems didžiulės šių dienų prabangos - sulėtėjimo.
Leonido Donskio Šeima
Jo mama vis dėlto sutiko su tokiu vyro sprendimu, tik liko prie sušvelninto vardo varianto ir vadindavo sūnų Liuka. Nors Leonidas žinojo savo kilmę, visi tragiški įvykiai iš abiejų tėvų pusių buvo slepiami nuo jo.
Vieno jos sūnaus - filosofo, žinomo intelektualo, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Leonido Donskio Lietuvoje tikrai nereikia pristatinėti. Kitas sūnus - Robertas Donskis dirba Klaipėdoje, policijos autoūkyje inžinieriumi. “Aš juos abu vienodai myliu, nors jie labai skirtingi, - sako J.Donskienė. - Robertas panašus į tėvą, o Leonidas - į mane. Su juo jaučiu ypatingą dvasinį ryšį”.
J.Donskienės sūnūs augo namuose, kuriuose vykdavo tradiciniai šeimos sekmadienio pietūs prie balta krakmolyta staltiese padengto stalo. Kasdien - karštas ir šviežias mamos maistas. Per šventes - ypatingi, rafinuoti patiekalai, su meile pagaminti J.Donskienės.
Atminimo Įamžinimas
Prieš šešerius metus, rugsėjo 21 d., Lietuva neteko filosofo, eseisto, VDU profesoriaus, buvusio Europos parlamentaro, aktyvaus visuomenininko Leonido Donskio. Šiais metais jis būtų minėjęs savo 60-metį. Ta proga Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje vyko pokalbis su žurnaliste Birute Garbaravičiene ir politologu Donatu Pusliu apie rengiamą Leonido Donskio knygą „Man skauda“.
Gruodžio mėnesį turėtų pasirodyti knyga „Leonidas Donskis: Man skauda“, kurioje bus sudėti L. Donskio paskutiniai tekstai, publikuoti 15min.lt portale ir žurnale „IQ“. Knygos redaktorė ‒ žurnalistė Birutė Garbaravičienė, su kuria Donskis kažkada rengė laidą „Be pykčio“.
| Data | Įvykis |
|---|---|
| 1962 m. rugpjūčio 13 d. | Gimė Klaipėdoje |
| 1989 m. | Sužinojo apie Butrimonių tragediją |
| 1993 m. | Tapto Klaipėdos universiteto Filosofijos katedros vedėju |
| 2009-2014 m. | Europos Parlamento narys |
| 2016 m. rugsėjo 21 d. | Mirė Vilniaus oro uoste |
žymės: #Vaiku
Panašus:
- Neįtikėtinos Klaidos Nustatant Vaiko Lytį Ultragarsu – Kada Tikrai Galima Pasitikėti Rezultatais?
- Šokiruojanti tiesa: kodėl vaikas gimė mergaite, nors laukėtės berniuko?
- Ar Adolfas Hitleris turėjo slaptų vaikų? Tikroji tiesa atskleista!
- Vaikas suka koją į vidų: pagrindinės priežastys ir efektyvūs sprendimai
- Sužinokite Visą Tiesą apie Namų Mokesčius ir Socialinę Paramą Lietuvoje – Viskas, Ką Turite Žinoti!