Atrodo, svarbiausia gyvybinė funkcija - kvėpavimas - yra savaime suprantamas. Tačiau šiais laikais daugelis žmonių kenčia nuo kvėpavimo sutrikimų, prie kurių taip priprato, jog kvėpavimas per burną gali pasirodyti kaip visiškai normalus reiškinys. Gydytojai visame pasaulyje sutinka, kad kvėpavimo sutrikimai lemia viso organizmo bendrą pablogėjusią savijautą, skatina lėtines ligas, ir žmogus kenčia nuo tokios būsenos, kurią galima pavadinti „vidutine sveikata“.
Deja, tas ramybės ir saugumo jausmas, kuris apimdavo girdint knarkiantį kūdikį, pasirodė klaidingas. Tai rašydama tikrai nesistengiu nieko įbauginti ar padaryti paranojikais, tačiau bendraujant su tėveliais susidaro vaizdas, kad kvėpavimas per burną nėra įvardijamas kaip trūkumas ar kažkokia blogybė. Visų pirma kvėpuojant per nosį gleivinė sulaiko mikrobus, oras sušildomas, įkvepiamas oras sinusuose prisotinamas NO (azoto oksido dujų), kurios padeda pasisavinti deguonį plaučiuose, adenoidai ir tonzilės filtruoja orą.
Kvėpavimas per nosį vs. Kvėpavimas per burną
Yra keletas priežasčių, kodėl kvėpavimas per nosį yra geresnis už kvėpavimą per burną: kvėpuojant per nosį kraujyje padidėja deguonies kiekis, patenkantis į plaučius, iškvepiama daugiau anglies dvideginio, sumažėja širdies susitraukimų dažnis, padidėja limfos tekėjimas ir sumažėja širdies apkrovimas. Vaikui kvėpuojant per burną, kas nėra normalu, burnos gleivinė išsausėja, daugelis bakterijų, virusų patenka į organizmą ir išsivysto infekcija, daugėja alerginių reakcijų. Kvėpuojant per burną, pasikeičia organizmo pH, dėl to padidėja streso lygis ir kraujo spaudimas.
Žinoma teorija, kad kaulai neauga savaime, o yra auginami minkštųjų audinių augimo: akiduobė plečiasi dėl didėjančio akies obuolio, smegenys skatina plėstis kaukolę. Liežuvis irgi skatina vystytis viršutinį žandikaulį. Vaikui kvėpuojant per burną, liežuvis nespaudžia viršutinio žandikaulio, jis susiformuoja siauras, o tada dantys netelpa žandikaulyje. Jei viršutinis žandikaulis yra per mažas, apatinis irgi neauga normaliai. Kvėpuojant per burną, pasikeičia ir laikysena, galva palinksta į priekį, smakras atsikiša į priekį. Esant kritinei situacijai, žmogus gali prisitaikyti ir kvėpuoti per burną, tačiau taip kvėpuojant vyksta dažnesnis dujų pasikeitimas, organizmas patiria stresą.
Kūdikio vystymasis ir kvėpavimas
Nėštumo periodas yra tas laikotarpis, kai nuolatos vyksta ląstelių daugėjimas, jų augimas. Šis procesas yra jautrus išorės veiksniams, kurie lemia būsimo kūdikio sveikatą. Nėštumo metu mamai reikia daug energijos, sveikos mitybos, vandens, gero miego, vengti streso. Šio proceso sutrikimas siejamas ir su lėtinėmis ligomis, kurių atsiradimo priežastis ne visada randama, - tai astma, skydliaukės ligos, reumatoidinis artritas, celiakija ir kitos.
Kai kūdikis gimsta, atsiranda kitų veiksnių, kurie lemia jo kvėpavimą. Pavyzdžiui, maitinimo būdas. Žinoma, kad maitinimas krūtimi tiesiogiai susijęs su normaliu veido ir žandikaulių vystymusi. Žįsdamas kūdikis taisyklingai naudoja veido raumenis, nors tam reikia ir daugiau pastangų, nei geriant iš buteliuko. Tik 6 mėnesių kūdikiams pradeda didėti ryklė, vaikas pasiruošęs valgyti kietesnį maistą ir gali, esant kritinei situacijai, įkvėpti per burną. Iki tol kūdikis kvėpuoti per burną nesugeba.
Taisyklingas kvėpavimas
Kas yra taisyklingas kvėpavimas? Kvėpavimo pobūdis priklauso nuo situacijos. Ramus kvėpavimas, kai tyliai įkvepiama 8-10 kartus per minutę per nosį, dirba diafragma. Aktyvus kvėpavimas - kai žmogus kvėpuoja per burną, galva palinksta į priekį, kvėpuojama krūtine, garsiai. Šie abu kvėpavimo būdai yra normalūs tam tikroje situacijoje.
Beveik visi kūdikiai kvėpuoja per nosį. Per burną jie gali kvėpuoti nebent tuomet, kai verkia. Nosis valo įkvepiamą orą nuo bakterijų, smulkių teršalų. Iš oro, įkvėpto per nosį, plaučiuose deguonis geriau rezorbuojamas, nei iš patekusio per burną. Kūdikiai turi nuolat kvėpuoti per nosį, ypač miego metu.
Kvėpavimas per burną miego metu
Vaikams, kurie miega išsižioję, būdingas knarkimas, neramus miegas, jie miega atlošę galvą ir atkišę smakrą, kvėpavimas neritmingas, tarsi su pauzėmis, lūpos ir burna sausi, dėl liežuvio stūmimo prie priekinių dantų gali sutrikti kalbos raida. Dažnai miego problemas pirmiau pajuntame ne mes patys, o mūsų partneris ar kambariokas. Jei, pavyzdžiui, vaikas naktį knarkia, tą išgirsta už sienos miegantys tėvai.
Laimei - apie kvėpavimą per burną miego metu gali signalizuoti ir įvairūs simptomai, todėl tai pastebėti tikrai įmanoma, tik reikia žinoti į ką atkreipti dėmesį. Naktį kvėpuojant per burną dantys labiau išdžiūsta, o „Esant burnos sausumui, seilių nedrėkinamoje burnoje aktyvesni tampa dantų ėduonies ir dantenų uždegimo sukėlėjai. Dantenų uždegimas dažniausiai pasireiškia priekinių dantų grupėje.
Galimos priežastys
- Dažnai nosies užsikimšimą sukelia lėtinės alergijos.
- Padidėję adenoidai ar tonzilės. Padidėję adenoidai dažniausia stebimi 2-7 m.
- Įprotį kvėpuoti per burną gali lemti ir genetiniai bei aplinkos veiksniai, tokie kaip per trumpas liežuvio pasaitėlis ar labai maža nosis.
- Įtakos taip pat turi ilgai užtrukęs maitinimas buteliuku, nykščio arba pirštų čiulpimas, ilgai trunkantis ir dažnas čiulptuko naudojimas, netgi dažnas persivalgymas ar per šilta aplinka.
- Įrodyta (2), jog vaikui per dažnai naudojant čiulptuką, net 25 proc.
Taip pat dėl kvėpavimo per burną miego metu vaikas gali knarkti, o dėl netaisyklingos liežuvio padėties burnoje gali atsirasti miego apnėja.
Ką daryti, jei vaikas nuolat kvėpuoja per burną?
Svarbiausia, išsiaiškinti priežastį, kad būtų atlaisvintos visos kvėpavimo takų kliūtys. Kai jų nebelieka, reikia vaiką pripratinti kvėpuoti per nosį. Prieš miegą išvalykite nosį. Kai nepadeda šios priemonės arba neramu, kreipkitės į vaiko gydytoją tam, kad vaikui nesusiformuotų įprotis miegoti pravira burna, būtų išvengta sauso kosulio, liežuvio ir dantenų uždegimo, nemalonaus kvapo iš burnos, dantų ėduonies, netaisyklingo sąkandžio bei veido pokyčių (siauro veido, didelio smakro) susiformavimo.
Labai svarbu tėveliams stebėti ir skatinti taisyklingą kvėpavimą, t.y. Kai žmogus kvėpuoja per nosį - liežuvis yra taisyklingoje padėtyje, tai yra, priglaustas prie gomurio. Būtent tada skatinamas taisyklinas žandikaulių (ypač viršutinio) formavimasis. Taigi visų pirma reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris nukreips pas LOR ar kitą reikiamą specialistą. Gali būti ir taip, kad konkrečių medicininių priežasčių kvėpavimui per burną nėra, ir tai - tik įprotis. Tokiu atveju mūsų specialistė rekomenduoja kreiptis į miofunkcinę terapiją atliekantį specialistą.
Jei Jūsų mažylio knarkimas nėra pakankamai stiprus, kad būtų reikalinga operacija, Jums gali būti naudingos nosies juostelės, kurios laikosi nosies išorėje ir švelniai atveria nosies kanalus.
Tačiau E. Vitaitė įspėja, jog „Svarbu prieš taikant tokį metodą būti tikram, kad kvėpuojama dėl įpročio, o ne dėl medicininės problemos. Dažniausiai burnos teipavimą paskiria specialistas, kuris specializuojasi miofunkcinėje terapijoje.
Visgi svarbu pabrėžti: jei Jūsų kūdikis šiuo metu serga ir knarkia, nedarykite skubotos išvados, kad jo knarkimas jau yra ta didžioji bėda. Aš žinau, kad mes, mamos, dėl daug ko nerimaujame ir kartais atrodo, kad netgi per daug. Tačiau jei Jūsų kūdikis knarkia, tai gali sukelti rimtų pasekmių. Todėl turėtumėte į knarkimą žiūrėti rimtai.
žymės: #Kudiki
Panašus:
- Sužinokite, kodėl kai kuriems žmonėms nepatinka kūdikiai – šokiruojančios priežastys!
- Neįtikėtina Kūdikių Klausos Raida Pirmaisiais Gyvenimo Metais – Sužinok, Kodėl Tai Svarbu!
- Ar Naujagimiai Iš Tikrųjų Gali Matyti Po Gimimo? Įdomūs Faktai ir Stebėjimai
- Kaip teisingai pervystyti kūdikį namuose: svarbiausi patarimai ir gudrybės
- Žieminiai vokeliai kūdikiams – atraskite tobulą šilumą ir komfortą mažyliui!