Žiemos virusais vadinamos rotavirusinė ir norovirusinė infekcijos tapo gana dažnu šių dienų palydovu. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Greta Šimkė pastebi, kad vis daugiau pacientų kreipiasi dėl netikėtai kasdienybę apkartinusių virškinamojo trakto sutrikimų.
Esminiai skirtumai tarp rotaviruso ir noroviruso
Vaistininkė įvardija, kad visų pirma svarbu žinoti, jog abu virusai plinta labai greitai - užkratas pasklinda per milijardus skirtingų dalelių, o vos kelių jų užtenka tam, kad žmogus susirgtų. Šiais virškinamojo trakto virusais, plintančiais oraliniu-fekaliniu būdu, galima užsikrėsti ne tik per fizinį kontaktą, bet ir per termiškai neapdorotą maistą, nenuplautus vaisius, geriant skysčius iš to paties buteliuko ar puodelio, naudojantis tais pačiais įrankiais, patalyne. Pavyzdžiui, jei sergantis asmuo po apsilankymo tualete deramai nenusiplauna ar nenusidezinfekuoja rankų - virusu užteršiami visi paviršiai, prie kurių prisiliečiama.
„Minėti virusai dažnai painiojami tarpusavyje dėl itin panašios simptomatikos, nes abu gali sukelti pykinimą, vėmimą bei viduriavimą, skrandžio bei pilvo skausmus, raumenų silpnumą, kai kuriais atvejais ir karščiavimą. Tačiau rotavirusu įprastai suserga į darželį ar mokyklą einantys vaikai, o norovirusas dažniau pastebimas tarp suaugusiųjų.
Skiriasi ir tai, kad noroviruso infekcija paprastai trunka ne ilgiau 3 parų, o rotavirusas gali užsitęsti ir 8 dienas, ar, retais atvejais, iki 2 savaičių. Vis dėlto, asmuo tampa viruso nešiotoju kiek anksčiau - infekcija užkrėsti kitus galima dar nė nepajutus pirmųjų simptomų. Todėl dažniausiai, jei vienu iš šių virusų užsikrečia mažieji šeimos nariai, suserga visa šeima, kurios nariai, vėlgi dar to nežinodami, neretu atveju perneša ligos sukėlėjus darbo kolektyvui, laisvalaikio veiklų bendraminčiams “, - paaiškina G. Šimkė.
Kaip neleisti infekcijai nualinti organizmo?
Vaistininkė įvardija, kad nei rotavirusinei, nei norovirusinei infekcijoms nėra specifinio gydymo, tad pacientai savijautą gerina nuramindami nemalonius simptomus, pakankamai ilsėdamiesi ir, svarbiausia, neleisdami nusilpti organizmui. Pasak G. Šimkės, slopinant viduriavimą medikamentais, būtina atkreipti dėmesį į jų veikliąsias medžiagas - jei infekcija yra virusinio pagrindo, patartina vengti vartoti loperamido hidrohlorido preparatų.
„Kapsulės, geriamieji skysčiai ar kitos formos loperamido hidrochlorido preparatai viduriavimą gali sustabdyti itin greitai, kadangi paveikia pačią žarnyno peristaltiką, tačiau tuo pačiu tarsi įkalina viruso daleles organizme - jos nebepasišalina kartu su išmatomis. Užsikrėtus tokio pobūdžio virusais, verčiau vartoti simetikono, diosmektito, aktyvintosios anglies preparatus, kurie veikia šiek tiek kitokiu principu - sujungdami organizmui pavojingas daleles, sukėlusias viduriavimą, ir jas pašalindami besituštinant“, - sako farmacijos ekspertė.
Ji taip pat įvardija, kad viena didžiausių šių infekcijų rizikų yra dehidratacija. Kuo dažniau viduriuojama ir/ar vemiama, tuo greičiau prarandami organizmo skysčiai, su kuriais pašalinamos ir reikalingos medžiagos. Jei pacientą kankina ir aukšta temperatūra, dehidratacijos tikimybė dar labiau ūgteli. G. Šimkė pabrėžia, jog įtariant rotavirusą ar noravirusą, ypač mažiems vaikams, labai svarbu užtikrinti pakankamą vandens bei elektrolitų kiekį organizme.
„Rekomenduojama vartoti specialius elektrolitų ir druskų preparatus, kurie padeda atstatyti prarastą skysčių ir kitų reikalingų medžiagų balansą. Tačiau, net ir vartojant tokius tirpalus, vandens pamiršti nereikėtų - jo patariama išgerti bent porą litrų per parą. O siekiant, kad organizmas iš tiesų pasisavintų naudingas medžiagas, viską patarčiau gerti mažais gurkšneliais, neskubant. Tokiu atveju, organizmas turės laiko pasisavinti tai, ko jam labiausiai reikia“, - triuku dalijasi G. Šimkė.
Pagalbos principai
Vaistininkė primena, kad vemiant ar viduriuojant dėl rotaviruso ar noroviruso, pravartu vadovautis ir esminėmis apsinuodijimo maistu taisyklėmis ir bent jau didžiąją dalį ligos periodo rinktis lengvai virškinamą maistą: švelnaus skonio sultinius, skrebučius, džiūvėsėlius, nesaldintą ryžių košę, troškintą arba virtą liesą mėsą. Vengti reikėtų aštraus, riebaus, greitųjų angliavandenių bei dirbtinių saldiklių prisotinto maisto, pieno produktų, šviežių vaisių bei neapdorotų daržovių, kavos, vaisvandenių.
„Ne tik žiemą, kada labiausiai siaučia rota ir norovirusai, bet visais metų laikais reikėtų kruopščiai rūpintis rankų higiena - jas plauti su muilu ar dezinfekuoti kiekvieną kartą grįžus iš viešųjų erdvių ar gamtos. Auginantys mažus vaikus, kurie dažnai pamiršta rankų higienos taisykles, bei gyvūnus, turėtų dažniau leisti namams išsivėdinti, dezinfekuoti labiausiai liečiamus paviršius, drabužius ir patalynę skalbti aukštoje temperatūroje. Įtariant, kad artimasis užsikrėtė virusu, stengtis laikytis atokiau, nesinaudoti tais pačiais stalo įrankiais, indais, rankšluosčiais. Svarbu stebėti ir savo organizmą - keletą dienų, jei įmanoma, geriau likti namuose, kad jei užsikrėtėme, neperneštume viruso ir kitiems“, - ragina „Camelia“ vaistininkė.
G. Šimkė priduria, kad jei net ir vartojant medikamentus, geriant pakankamai skysčių ir laikantis specifinių mitybos taisyklių vėmimas ar viduriavimas nesiliauja ilgiau nei 24 val., o pacientas jaučiasi itin nusilpęs, kūno temperatūra siekia 39 ar daugiau laipsnių, gleivinės atrodo išsausėjusios, pasireiškia raumenų spazmai, taip pat dingsta noras šlapintis - būtina skubi medicininė pagalba, nes tai gali būti dehidratacijos požymiai. Dažniausiai vaikus puolančios rotavirusinės ir norovirusinės žarnyno infekcijos vadinamos tiesiog skrandžio gripu.
Jas atskirti gali tik specialistai, atlikę tyrimus, nes abiejų virusų, beje, neturinčių nieko bendro su gripu, simptomai yra beveik vienodi. Rotavirusine infekcija dažniausiai serga mažyliai nuo šešių mėnesių iki penkerių metų. Norovirusinė infekcija dėl prastų higienos įpročių taip pat būdingesnė vaikams. Užsikrėtus šiais virusais pirmieji ligos požymiai pasirodo per 1-2 paras. Susirgus rotavirusine infekcija, prasideda pykinimas ir vėmimas, pilvo skausmai. Vėliau atsiranda vandeningas viduriavimas, kuris gali kartotis iki 20 kartų per dieną ir tęstis apie 7 paras. Rotavirusinei ligai būdinga aukšta temperatūra.
Norovirusine infekcija sergantis vaikas taip pat viduriuoja, tačiau būdingas ūmesnis ir dažnesnis vėmimas, karščiavimas nėra didelis. Sergant šiomis ligomis, kai kuriems vaikams atsiranda tokie pat simptomai, kaip peršalus, t. y. sloga, kosulys, gerklės skausmas. Abu virusai plinta labai lengvai: užsikrėsti rotavirusine liga užtenka vos 10 viruso dalelių, norovirusinei infekcijai atsirasti tereikia kelių dalelių. Norovirusai atsparūs šalčiui ir išsilaiko esant 60 °C karščiui. Abiem virusais galima užsikrėsti per nešvarias rankas, valgant neplautus vaisius ir daržoves, atsigėrus virusais užteršto vandens.
Jie gali plisti per daiktus: durų rankenas, indus, tualeto dangtį, patalynę, drabužius, žaislus, kuriuos maži vaikai mėgsta kišti į burną. Abu virusai dar gali būti perduodami per orą - sergančiam žmogui kosint ir čiaudint. Rotavirusine infekcija susirgęs žmogus gali užkrėsti kitus prieš porą dienų iki atsirandant simptomams, pasveikęs jis dar apie dvi savaites gali nešioti užkratą. Šioms žarnyno infekcijoms gydyti taikomos tokios pat simptominės priemonės. Abiejų virusų sukeltos ligos yra pavojingos vaikams: didelę grėsmę kelia dehidratacija.
Vemdami ir viduriuodami vaikai greitai netenka skysčių ir elektrolitų, todėl svarbu atkurti bei palaikyti jų balansą. Ligoniukas turi pakankamai gerti. Svarbus uždavinys stengiantis išvengti dehidratacijos - sumažinti viduriavimą. Infekcijos sutrikdo bakterijų pusiausvyrą ir ją būtina atkurti, nes žarnyno darbas priklauso nuo mikrobiotos būklės. Viduriavimo trukmei bei dažnumui sumažinti patariama vartoti probiotikus. Jie padeda atkurti infekcijos pažeistą žarnyno mikroorganizmų pusiausvyrą, kurios požymis ir yra viduriavimas. Subalansuota mikrobiota neleidžia daugintis patogeniniams mikroorganizmams. Vartoti probiotikų preparatą patariama iš karto - vos pradėjus viduriuoti.
Probiotikai padeda maždaug para sutrumpinti viduriavimo laiką. Viena efektyviausių pagalbinių priemonių viduriuojant mieliagrybio Saccharomyces boulardii probiotikas. Šio mieliagrybio augimo temperatūra panaši į žmogaus kūno temperatūrą - 37 laipsniai. Jis nepakinta virškinamajame trakte - yra atsparus skrandžio ir tulžies rūgščių poveikiui. Per šio probiotiko vartojimo laiką žarnyne susidaro didelė mieliagrybių koncentracija, tačiau, baigus vartoti, šie mikroorganizmai pasišalina iš žarnyno per 2-5 dienas. Persirgus šiomis žarnyno infekcijomis imunitetas įgyjamas neilgam, tačiau susirgus pakartotinai ligos požymiai lengvesni.
Kai kalbame apie virusines infekcijas, yra pora, kurių pavadinimus žinome kiekvienas - roto virusas bei jo “pusbrolis“ noro virusas. Būtent dėl šių priežasčių žinojimas apie roto ir noro virusų ypatumus, prevencines priemones bei gydymą yra esminis, siekiant užtikrinti tiek savo, tiek savo šeimos sveikatą.
Kas yra roto virusas?
Roto virusas (rotavirusas) yra sparčiai plintanti ir lengvai perduodama infekcinė žarnyno liga, kuria apytiksliai užsikrečia 90% vaikų. Šis virusas patekęs į žmogaus organizmą išskiria toksinus, taip sudarant rotavirusinį enteritą (žarnyno infekciją). Nors yra manoma, jog roto virusas apsiriboja tokiais simptomais kaip karščiavimas, viduriavimas bei vėmimas, šis virusas gali sukelti dideles sveikatos problemas, įskaitant vienas rimčiausių - dehidrataciją, elektrolitų disbalansą bei sutrikusią širdies veiklą, dėl gausaus skysčių praradimo. Nepaisant to, jog dažniausiai roto virusas pasireiškia jaunesniems, iki 5 metų vaikams - didelę riziką jis gali kelti ir suaugusiems.
Kaip užsikrečiama roto virusu?
Roto virusas dažniausiai perduodamas fekaliniu-oraliniu būdu. Žmogaus organizme roto virusas gali būti aptinkamas, būtent išmatose, dar 2 dienas prieš simptomams pasirodant ir gali užsilaikyti dar 10 dienų, net po simptomų dingimo. Sergančiam žmogui nuėjus į tualetą virusas išsiskiria į aplinką su išmatomis, todėl nenusiplovus rankų arba nuplovus jas netinkamai kyla didelė grėsmė užkrėsti kitus. Paliesti įvairūs daiktai, maistas, gėrimai ar paprastas kontaktas užsikrėtusiojo su nesergančiu žmogumi - tampa pagrindiniai viruso šaltiniai.
Roto viruso simptomai
- Karščiavimas
- Vandeningas viduriavimas (stipresnis nei noro viruso metu)
- Vėmimas
- Vangumas
- Pilvo skausmas
Tačiau vaikams, dėl mažesnio kūno svorio roto virusas gali sukelti spartesnį skysčių netekimą bei dehidratacijos simptomus. Tad nedelsiant į gydytoją reikėtų kreiptis jei Jūsų vaikui pasireiškė šie simptomai:
- Balta oda
- Įdubusios akys
- Ryškus sausumas burnoje
- Sumažėjęs šlapimo kiekis
Ligos eiga
Roto viruso ligos eiga gali skirtis nuo žmogaus organizmo sveikatos būklės, amžiaus, imuniteto lygio ir kitų veiksnių. Pirmiausia roto virusas užsikrėtus gali būti aptinkamas išmatose dar prieš prasidedant simptomams. Vaikams infekcijos vystymosi eigoje pirmieji požymiai pasirodo lengvu karščiavimu, pilvo skausmais, ne dažnu vėmimu. Vėliau simptomai ima stiprėti, atsiranda viduriavimas, dažniausiai trunkantis nuo 5 iki 7 parų.
Dažnas atvejis kuomet vaikams pasirodo dehidratacijos simptomai, kuriuos pajutus nedelsiant reikia kreiptis į gydytoją. Simptomams pradedant lengvėti rotavirusas organizme išsilaiko dar iki 10 dienų, todėl užkrėtimo tikimybė išlieka ilgesnį laikotarpį. Suaugusiųjų žmonių simptomai būna žymiai lengvesni, nei vaikų.
Inkubacinis periodas
Roto viruso inkubacinis periodas yra dvi dienos. Žiema ir pavasaris yra metų laikai, kuomet tikimybė užsikrėsti roto virusu yra didžiausia, tačiau svarbu paminėti, jog ši infekcinė liga gali pasirodyti ir bet kada.
Kas yra noro virusas?
Noro virusas - dažniausia virusinė infekcinė žarnyno liga, kuri yra labai panaši į roto virusą, bet išsiskiria žymiai lengvesniais simptomais ir staigiu plitimu. Priešingai nei roto virusas, noro virusas trunka trumpesnį laikotarpį bei dažniausiai šia liga užsikrečia suaugusieji.
Kaip užsikrečiama noro virusu?
Noro virusas, taip pat kaip ir roto virusas, dažniausiai perduodamas fekaliniu-oraliniu būdu, tai reiškia, kad virusas patenka į organizmą per užterštą maistą, vandenį arba tiesioginį kontaktą su sergančiu asmeniu ar užteršta aplinka. ar 2 d. po užsikrėtimo. Pagrindiniai simptomai apima pykinimą, vėmimą, pilvo skausmą, viduriavimą ir kartais karščiavimą. Liga paprastai trunka nuo vienos iki kelių dienų. Paprastai liga praeina savaime be gydymo, tačiau jei simptomai užsilaiko ilgesnį laiko tarpą, ypatingai, vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms - reikėtų kreiptis į gydytoją.
Žmonės, kurie persirgo noro virusu, įgyja imunitetą, bet labai trumpam laikui, tad liga gali atsinaujinti.
Inkubacinis periodas
Noro viruso inkubacinis periodas gali būti trumpesnis nei roto viruso, dažniausiai jis trunka nuo 12 h. iki 2 dienų.
Kaip gydomos šios virusinės infekcijos?
Specifinio gydymo nuo rota bei noro virusų nėra. Taikomas palaikomasis, simptominis gydymas. Svarbiausias momentas - užtikrinti sergančiojo rehidraciją per os ar į/v tirpalais, atsiradusią po itin dažno vėmimo ir/ar viduriavimo.
Kada dažniausiai sergama roto ir noro virusais?
Dažniausiai tiek noro, tiek roto virusais sergama žiemą ir ankstyvą pavasarį. Žiemą žmonės dažniau būna uždarose patalpose, o tai palengvina virusų perdavimą per artimą kontaktą ar prisilietimą prie užkrėstų daiktų, tokių kaip: turėklai, durų rankenos, stalviršiai ir t.t. Šiltuoju metų laiku daugiau laiko praleidžiama viešose vietose, kur buriuojasi daug žmonių tokiu būdų galimybė užsikrėsti virusu taip pat padidėja.
Kaip apsisaugoti nuo roto viruso?
Norint apsisaugoti nuo roto viruso infekcijos, svarbu laikytis keleto pagrindinių higienos taisyklių:
- Dažniau plaukite rankas muilu ir šiltu vandeniu, ypatingai nepamirškite to daryti po kiekvieno apsilankymo tualete, prieš valgį, ir po buvimo viešose vietose.
- Venkite artimo kontakto su sergančiais asmenimis ir jų aplinka.
- Reguliariai dezinfekuokite paviršius ir daiktus ypatingai tuos, kurie yra dažniausiai liečiami, tiek Jūsų pačių, tiek kitų žmonių. Tualetas yra vieta, kurioje tikimybė užsikrėsti roto virusu yra didžiausia, tad ypatingą dėmesį skirkite tualeto kambario švarai palaikyti ir paviršių dezinfekavimui. Dezinfekcija yra viena esminių viruso pašalinimo galimybių.
- Paskiepykite vaikus roto viruso vakcina, didžiausia tikimybė susirgti roto virusu su sunkiomis komplikacijomis turi vaikai bei kūdikiai, tad vakcina vaikams, kūdikiams yra esminė. Suaugusiems skiepų nuo roto viruso nėra.
Šios roto viruso prevencijos galimybės gali padėti apsisaugoti nuo užsikrėtimo bei išvengti varginančių šios ligos simptomų.
Ar egzistuoja skiepai nuo roto viruso?
Šiuo metu yra du skirtingi roto viruso vakcinos tipai skirti kūdikiams bei mažiems vaikams:
- Rotaviruso vakcinos yra peroralinė - geriama vakcina. Kurios skiriamos tik kūdikiams ir mažiems vaikams, kaip dalis rutininės vakcinacijos programos.
Šios vakcinos padeda sumažinti roto viruso viduriavimo ir vėmimo riziką, taip pat mažina sunkių komplikacijų pavojų. Dažniausios vakcinos dozės yra 2-3, tačiau prieš pradedant vakcinaciją svarbu pasitarti su gydytoju. Rotovirusinės infekcijos vakcina yra įtraukta į Lietuvos vaikų skiepijimo kalendorių ir yra valstybės finansuojama. Suaugusiems vakcinų nuo roto viruso infekcijos nėra.
Apibendrinimas
Roto ir noro virusai yra gerai žinomi virusinių infekcijų pavadinimai, tačiau apie pačius virusus yra žinoma labai mažai. Šie virusai yra laikomi vienais iš dažniausiai pasitaikančių, virškinimo trakto infekcijų, sukėlėjų, kurie neapsiriboja tik vėmimu, viduriavimu bei pilvo skausmais. Šios ligos sukelia ir rimtesnes komplikacijas, ypatingai vaikams bei kūdikiams. Tad labai svarbu suprasti šiuos virusus, jų perdavimo būdus ir prevencines priemones, kad būtų galima sumažinti infekcijos riziką ir apsaugoti save bei savo artimuosius.
D.U.K
1. Koks gydymas skiriamas roto ir noro virusų atveju?
Dauguma atvejų roto ir noro virusų infekcijos išnyksta savaime per keliolika ar kelias dienas. Sunkesniais atvejais gali prireikti gydytojo konsultacijos ir tolimesnio gydymo.
2. Ar yra vakcinos nuo roto ir noro virusų?
Šiuo metu yra vakcina nuo rotaviruso infekcijos, kuri skiriama tik kūdikiams ir mažiems vaikams, kaip dalis rutininės vakcinacijos programos. Vakcinos nuo noro viruso bei vakcinos nuo roto viruso suaugusiems kol kas nėra.
3. Ką galima valgyti sergant roto virusu?
Sergant roto virusu rekomenduojama:
- Vartoti daugiau skysčių, įskaitant padidintą išgeriamo vandens kiekį, nesaldžias arbatas, sriubas.
- Vengti riebių maisto produktų bei cukraus vartojimo.
- Pasitarti su gydytoju dėl papildomo elektrolitų vartojimo kiekio bei tinkamų skysčių.
- Laikytis subalansuotos mitybos.
4. Kaip atskirti roto virusą nuo apsinuodijimo?
Roto viruso simptomai dažniausiai prasideda palaipsniui, o apsinuodijimo maistu simptomai dažnai prasideda staigiai po užteršto maisto suvartojimo.
Vaikų imunitetas dar nėra pakankamai susiformavęs ir prieš virusą gali kovoti mažiau efektyviai nei suaugusio žmogaus, o darželiai ar mokyklos yra ideali terpė plisti ligų sukėlėjams. Dėl šios priežasties mažuosius kasmet prieš gripo sezoną verta paskiepyti. Primenama, kad nuo 2024 m. 2-7 metų vaikai kasmet gali būti skiepijami nemokama sezoninio gripo vakcina.
Apibendrinant, roto ir noro virusai yra labai užkrečiami virusai, ypač pavojingi vaikams. Tinkama higiena, skiepai ir ankstyvas gydymas yra svarbiausi veiksniai siekiant apsisaugoti nuo šių infekcijų.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Sužinokite, kodėl nėštumo metu svoris auga greitai – svarbiausios priežastys ir ekspertų patarimai
- Neįtikėtini būdai, kaip lavinti 8 metų vaiko atmintį ir pagerinti mokymosi rezultatus!
- Kaip Greitai Užmigdyti Kūdikį: Efektyvūs Patarimai Tėvams Be Streso
- Nuostabios Dainelės Vaikams Su Natomis – Lengvai Išmokite Muziką Mažiesiems!
- Žaidimai 2 Metų Vaikui: Smagios ir Lavinančios Idėjos Namuose