Mamos simbiozė su kūdikiu
Gimęs vaikelis yra visiškai priklausomas nuo savo tėvų, kad išgyventų, jam labai svarbu prisirišti, pirmiausia prie mamos. Mamos simbiozė su kūdikiu yra labai svarbi tiek fiziniam, tiek psichologiniam vaiko vystymuisi. Mamos glėbys - tai saugiausia vieta naujagimiui.
Buvimas šalia, visiškas įsitraukimas, žindymas, oda prie odos kontaktas užtikrina visų poreikių patenkinimą. Mamos organizmas veikia taip, kad užtikrintų šiuos poreikius.
Pokyčiai šeimoje gimus vaikui
Pirmiausia gyvenate nebe dviese, o trise. Į šeimą ateina naujas žmogus su savo ypatumais bei poreikiais, jis yra visiškai priklausomas nuo jūsų. Tai visiškai išbalansuoja buvusią darną ir harmoniją, ankstesni buvimo kartu būdai nebeveikia, nebėra tiek laiko vienas kitam kaip anksčiau, vaidmenys keičiasi. Negana to, savo mažyliu reikia rūpintis 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę. Be abejonės, tai pakeičia poros santykius.
Prisiminkite savo draugystės pradžią, tą gražų ir aistringą įsimylėjimo laikotarpį, po jo tikriausiai sekė gerokai sudėtingesnis laikotarpis, kai pradedama iš tikrųjų pažinti vienas kitą, atrasti, kad ne viskas patinka ir tenkina, kai kas gal netgi nervina. Tikriausiai tam tikru metu net kilo svarstymų dėl tolesnių santykių, tačiau visa tai išsprendėte, apsitrynėte ir priėmėte vienas kitą. Gimus vaikeliui visą šią bangą išgyvensite iš naujo.
Naujai iškeptus tėvus dažnai kankina miego stoka, nuovargis, apleisti asmeniniai poreikiai, nes visas gyvenimas sukasi apie mažylį. Išeikvoti vidiniai resursai stipriai apsunkina partnerių bendravimą, tampa sunku derintis vienam prie kito, nes abu derinasi prie vaiko poreikių. Tad dažnai partneriai stoja į kovą - kiekvienas už savo poreikius, ir veikia nebe kaip komanda dėl bendro gėrio, o greičiau tik už savo gėrį. Tačiau tokia kova yra neefektyvus būdas problemoms spręsti, nes čia negali būti tikrų laimėtojų.
Jei vienas ir laimi, vadinasi, kitas pralaimi, o tai reiškia, kad santykiai pralaimi. Kad taip nenutiktų, pirmiausia svarbu suvokti, kad vyksta kova, įgarsinti tai ir liautis. Tapsmas tėvais prasideda jau nėštumo metu.
Tėvų vaidmenų skirtumai
Moterys jaučiasi įžengusios į motinystės pradžią jau nuo nėštumo pradžios, o vyrai linkę laikyti save tėvais tik gimus kūdikiui. Taigi dėl šio skirtumo galite imti nesuprasti vienas kito, nes paprasčiausiai išgyvenate skirtingus etapus. Moteris patiria labai daug organizmo pokyčių: jos kūnas nešioja kūdikį, ruošiasi ji gimdyti ir žindyti. Taip pat labai stipriai keičiasi moters hormonų pusiausvyra, su tuo susijusi emocinė būsena, verksmingumas ir kiti psichologiniai niuansai. Vyras tokių potyrių neišgyvena, tad tikrai gali būti sunku suprasti savo partnerę.
Vyras emocinius ir fizinius pokyčius patiria pradėjęs megzti ryšį su naujagimiu - keičiasi jo hormonų pusiausvyra (sumažėja testosterono, padaugėja oksitocino), aktyvuojasi kiti smegenų centrai. Jis išgyvena ir psichologinius, socialinius pokyčius, pvz., grįždamas į darbą ir derindamas tėvystę su darbu. Kartais gali imti atrodyti, kad jus, kaip žmogų, apibrėžia tik tai, kad esate mama (tėtis). Juk viskas sukasi apie vaikutį ir jo poreikius. Dienos režimą ir rutiną diktuoja kūdikis, skaitoma tik su vaiko auginimo klausimais susijusi literatūra, socializacija vaikiškoje aplinkoje, net su draugais daugiausia kalbatės apie vaikus. Atrodo, kad visada taip ir bus, tad apima baimė, ištirpimo tėvystėje jausmas, savęs praradimas.
Jeigu, kaip dažniausiai nutinka mūsų visuomenėje, tėtis dirba, o mama visą dieną praleidžia su vaikučiu, tai mama gali imti pavydėti partneriui, kad jis gali išeiti iš tėčio vaidmens ir būti kuo nors kitu - darbuotoju, draugu, klientu… Pavydas gali pasireikšti neigiamais būdais, pvz., priekaištais. Jei panagrinėtume detaliau, tai reiškia natūralų sveiką jausmą, kad ir mama turi poreikių.
Krizė ir nauji santykių modeliai
Iš buvimo dviese pereinate į buvimą trise - tai yra didžiulis pokytis, reiškiantis sudėtingą laikotarpį, kurį galime pavadinti krize. Krizė nėra neigiamas dalykas, kaip kartais mums atrodo, ji reiškia kismą, procesą, transformaciją. Senieji tarpusavio santykių modeliai neveikia, reikia ieškoti naujų. Atrodo, kiekviename žingsnyje dėl ko nors nesutariate, tai erzina, sunku rasti kompromisą, negana to, dažnai kyla nusivylimo savo partneriu jausmas, nes jis tiesiog neatitinka jūsų vidinių įsivaizdavimų ir lūkesčių.
Krizė neištinka staiga, į ją ateinama, taigi ir išeiti reikia laiko. Krizę dažniausiai apibrėžia pagausėję konfliktai, galintys užimti didžiąją partnerių tarpusavio bendravimo dalį. Nauji santykių modeliai atsiranda tik per naujas patirtis, per naujus išgyvenimus jau trise. Visa, kas nauja, apskritai dažniausiai kelia daugiau streso ir įtampos, su tuo esate susidūrę, pvz., naujame darbe. Adaptuotis reikia laiko, tad turime sau jo duoti. Naujame darbe retai kada iš savęs reikalaujate viską žinoti iš karto ir nepatirti sunkumų. Taigi duoti sau laiko reikia ir tėvystėje, ir puoselėjant tarpusavio santykius.
Nors dažnai kyla nesutarimų, nusivylimų vienas kitu, tikrai yra ir teigiamų dalykų, nuostabos, malonumų. Juk partneriai atranda save ir vienas kitą iš naujo. Sakoma, kad vaikui užauginti reikia visos bendruomenės, o mūsų visuomenė, deja, funkcionuoja kitaip. Daugelis tėvų gyvena izoliacijoje, vieniši. Seneliai gyvena kituose miestuose arba tiesiog dirba visą darbo dieną. Broliai, sesės ar kiti artimieji gyvena savo gyvenimus arba jų tiesiog nėra. Į draugus retai kada kreipiamės pagalbos, su jais dažniausiai siejame tik nerūpestingai leidžiamą laiką. O prie to dar prisideda mūsų visuomenėje akcentuojamas individualizmas ir visagalybė, kad viską turime padaryti patys.
O čia atsiranda vaikelis, reikalaujantis visapusiško rūpesčio. Žinoma, tuomet nukenčia kiti dalykai. Kadangi pinigus vis tiek reikia uždirbti, namams bei sau laiko nebeskiriame ir apima nepasitenkinimo jausmas, kuris nukreipiamas į partnerį.
Tėčio vaidmuo
Tėčio vaidmuo, gimus kūdikiui, irgi labai svarbus. Taip, jis negali žindyti, bet visa kita gali. Nors vyrams kartais atrodo, kad jie nemoka, nežino, kad mamos gali geriau, svarbu suprasti, kad jums abiem ši patirtis nauja ir kupina stiprių išgyvenimų bei streso. Juk viskas dar nepažinta. O mokytis rūpintis vaikeliu galima kartu. Tėčių įsitraukimas yra tiesiog būtina sklandžios tėvystės ir motinystės dalis. Jei dviese auginti vaiką yra sunki užduotis, tai vienai mamai dar sunkiau. Taip pat ir vaikučiui tėtis yra labai svarbus. Galiausiai pačiam tėčiui įsitraukimas suteikia didesnį pasitenkinimą, įgalinimo jausmą ir tapsmo tėčiu procesas yra sklandesnis.
Laikas vienas kitam
Ankstesni poros laisvalaikio leidimo būdai, tapus tėvais, dažniausiai neberealizuojami. Tam nebelieka laiko, galimybių, o kartais ir noro. Pasikeitus situacijai, keičiasi ir tai. Daugelis porų, tapusios tėvais, įvardija, kad stokoja laiko vienas kitam, o tai ilgainiui turi įtakos tarpusavio santykių kokybei. Nors kartais ir nemažai laiko praleidžiama kartu, tas laikas yra mamos ir tėčio laikas, jūs užimate būtent šiuos vaidmenis, tad natūraliai ir pokalbio temos bei elgesys vienas su kitu kyla iš šių vaidmenų. Galite imti ilgėtis savo partnerio kaip vyro (moters) - ne vien seksualine prasme, bet ir kaip žmogaus, su kuriuo anksčiau smagiai leisdavote laiką.
Žinoma, kad gimus kūdikiui tėvų poreikiai nukeliauja į antrą planą, tačiau stenkitės juos atpažinti ir patenkinti. Ilgai nepatenkinti asmeniniai poreikiai kelia didelį diskomfortą, erzulį, net pyktį, kuris vėliau gali būti išliejamas ant partnerio. Kaip teigia A. Maslow, nepatenkinę mažesnių poreikių, negalime tenkinti didesnių. Meilės, rūpinimosi poreikis yra virš fizinių ir saugumo poreikių, tad, norėdami spinduliuoti meilę ir gebėti rūpintis kitu, turime jaustis fiziškai komfortiškai ir saugiai.
Už tarpusavio santykius yra atsakingi abu partneriai, nors kartais nutinka taip, kad vienam atrodo, jog viską gadina kitas, ir kad problemų nebūtų, jei jis (ji) kitaip elgtųsi. Svarbu suprasti, kad esate lygiaverčiai partneriai. Už bet kurį konfliktą, nesvarbu, kuris jį išprovokavo, kuris pratrūko, o kuris inicijavo paliaubas, esate atsakingi abu. Jūs veikiate kaip sistema, nuolat darydami vienas kitam tiek teigiamą, tiek neigiamą įtaką. Taip pat labai svarbu suvokti, kad, nors jūsų santykiai pašlijo gimus kūdikiui arba yra su juo susiję, kūdikis dėl to nekaltas.
Gimdymo įtaka moters būklei
Gimdymas daro didelę įtaką moters būklei po jo. Ar moteris domisi tuo, kaip vyksta gimdymas, ar ruošiasi šiam virsmui? Ką ir kiek žino, kokius lūkesčius turėjo ir kiek jie pasiteisino? Gera naujiena - gyvenimas yra toks, koks yra, ir prie jo turime prisiderinti. Dalintis savo patirtimi yra sveika. Jei patirtis neigiama, ji kelia daug įvairių jausmų. Bandydamos tuos jausmus padėti į archyvą - ai, svarbu aš sveika, kūdikis sveikas, o kas buvo, baigėsi, - juos tik sluoksniuojame, bet jie niekur nedingsta. Reikėtų skirti deramą dėmesį ir laiko tiems jausmams.
Pagalba po gimdymo
Gali užtekti pokalbių su drauge, mama, močiute. Jei jų pagalbos negana, verta ieškoti, kas galėtų priimti jus tokią dvejojančią, nepatenkintą, pasipiktinusią ar dar kažkokią. Su artimaisiais dažnai kalbos baigiasi apibendrinimais - tai ko čia bliauni, visko gi būna, svarbu vaikas sveikas.
Moterys Lietuvoje linkusios būti labai stiprios ir viską padaryti pačios. Tam yra istorinė kelių kartų patirtis, kai turėdavo susitvarkyti pačios, nes vyrų tiesiog nebuvo. Ji niekur nedingsta, ir visuomenės nuomonė vis dar palaiko šią nuostatą. Tačiau ar šiais laikais tai būtina? Mokėjimas priimti pagalbą, pasakyti, kad su kažkuo nesusitvarkau, kažkas yra sunku, labai palengvina laiką po gimdymo. Kuriant šeimos atmosferą labai svarbi yra moters savijauta. O vyrai nori moterims padėti.
Motinystės melancholija ir pogimdyvinė depresija
Motinystės melancholija, vadinamieji „baby blues“, pasireiškia 50-85% moterų. Stipresnė išraiška yra pogimdyvinė depresija, ją turi 1 iš 8 moterų, apie 13%, ir pogimdyvinė psichozė, kuri reta, ja serga 0,2% moterų, ji paprastai būna toms, kurios turi psichinių ligų savo giminėje arba pačios buvo gydytos nuo depresijos arba kitų psichikos ligų. Bet visa ši atspalvių paletė svarbi visoms. Po paskaitų moterys dažnai sako - o, tai su manimi buvo viskas gerai, tik niekas nepaklausė, kaip aš jaučiuosi.
Kaip atpažinti, kada reikalinga pagalba?
Moterys paprastai sako - nesuprantu, kas su manimi vyksta ir kada tai praeis? Aš tai verkiu, tai juokiuosi. Pagimdžius hormonų pusiausvyra labai pasikeičia: sparčiai mažėja estrogenų ir progesterono kiekis, ir maždaug trečią dieną po gimdymo jis būna mažiausias. Šios nuotaikos išsivaikšto per porą savaičių po gimdymo.
Kaip kompensuoti paprasto žmogiško ryšio trūkumą?
Galima bendrauti su mama, sese, drauge, jungtis į mamų grupes. Viena mano išeičių - ieškoti gydytojo, su kuriuo turiu asmeninį kontaktą, kurio požiūris man (pa)tinka. Pirmagimį užrašiau į artimiausią polikliniką. Ir lyg tarp kitko besikalbant gavau gerą kaimynės patarimą - juk ne prie altoriaus eini, nepatiks - pakeisi. Turėjau tokį aha momentą - galima ir taip? Kai ėmiau neberasti bendros kalbos su daktare, ieškojau kitos. Man nepriimtina, kai mane baugina - man, kaip mamai, ir taip baisu, kai serga vaikas, dėl to aš ir einu pasitarti. Bet bauginimas man nepadeda priimti geriausio sprendimo.
Asmeninės konsultacijos, kreipiantis į psichologus, psichoterapeutus, tikrai padės, bet jos yra mokamos. Be to, ne visada lengva pripažinti, kad tau gali reikėti tokios pagalbos, nors šis požiūris keičiasi. Yra mamų klubai, į kuriuos gali išeiti su savo vaiku, pabūti kitoje erdvėje, paklausyti kitų moterų, gal ir išdrįsti pasakyti, kaip yra tau. Nestruktūruota moterų bendrystė - irgi pagalba, bet jei atvejis rimtas, to gali nepakakti. Galimos moterų savitarpio pagalbos grupės, moterys gali inicijuoti savo grupes. Yra pagalba telefonu, internetu - tuomet moteris gali likti incognito, nes ne visos gali garsiai prisipažinti, kad savo pusmetinį kūdikį vadina monstru ar apskritai nebenori gyventi. Dažniausiai mamos jungiasi į grupes feisbuke, tėvų darželyje ar tose pačiose supermamose.
Kaip atlaikyti išorės kuriamas baimes?
Suprasti, kad bijai, kokie kiti jausmai kyla, tada ieškoti patikimų šaltinių savo nuomonei pagrįsti. Prisiimti atsakomybę - nes vis tiek sprendimus dėl savo vaikų priima jų tėvai.
Patarimai mamoms
Patariu visoms mamoms ryškiai užsirašyti ir pasidėti gerai matomoje vietoje: „Aš esu geriausia mama, kokia galiu būti“. Pagal savo savijautą, sugebėjimus, turimas žinas visos mamos daro geriausia, ką gali. Gali būti, kad mūsų žinios mus apriboja. Būna virsmų, kai moterys susivokia po keletos ar keliolikos metų, kad augino vaikus ne visai tinkamai. Jei dabar šalia nėra kaimo, kuris padeda auginti vaiką, tai galima skaityti knygas, klausyti paskaitų - kaupti žinias, kad vėliau šeimoje būtų lengviau priimti sprendimus. Žinios yra tai, kas leidžia pasirinkti.
Siūlau sau užduoti klausimą - ko aš noriu iš gyvenimo? Ar vis dar prisimenu, kodėl ištekėjau už šito žmogaus? Jei pavyktų atsigręžti į save, paaiškėtų, kad nei vaikai monstrai, nei vyras nevykėlis. Tik su savimi gali būti visiškai nuoširdi ir atvira.
žymės: #Nestuma
Panašus:
- Neįtikėtini Išorinio Apvaisinimo Stebuklai Gyvūnų Pasaulyje – Sužinokite Visus Faktus!
- Sužinokite Kada Galimas Legali Nėštumo Nutraukimas Lietuvoje ir Kokios Yra Svarbiausios Sąlygos!
- Kaip Saugiai Tvarkyti Nepilnamečių Vaikų Turtą Lietuvoje: Visas Vadovas
- Andrius Kandelis: Įdomiausia Biografija, Karjeros Paslaptys ir Asmeninio Gyvenimo Faktai
- Efektyvūs būdai, kaip greitai palengvinti atsikosėjimą vaikui namuose