Ruošdami vaiką kelionei, iš anksto pasirūpinkite visais reikiamais dokumentais. Vaikas, vykstantis į kelionę, privalo turėti galiojantį pasą arba asmens tapatybės kortelę (gali būti naudojama vykti į užsienio valstybes, su kuriomis yra sudarytos atitinkamos tarptautinės sutartys ar susitarimai). Būtina žinoti, kad vaiko gimimo liudijimas nėra asmens tapatybės dokumentas, todėl nepilnametis negali su šiuo dokumentu vykti į užsienį.
Vaiko išvykimas į Šengeno erdvę
Su vienu iš tėvų, vaiką lydėti įgaliotu asmeniu vykstančiam ar vienam keliaujančiam vaikui raštiško vieno iš tėvų sutikimo nereikia, jeigu vaikas vyksta į Šengeno erdvei priklausančią valstybę.
Vaiko išvykimas į užsienio valstybę, nepriklausančią Šengeno erdvei
Su tėvais, globėju, vaiką lydėti įgaliotu asmeniu ar vienam keliaujančiam vaikui vykstant į užsienio valstybę, nepriklausančią Šengeno erdvei, būtina laikytis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 302 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 302 redakcija) patvirtinto „Vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, tvarkos aprašo“.
Laikantis šiame nutarime įtvirtintos tvarkos, vaikui, su vienu iš tėvų vykstančiam į užsienio valstybę, nepriklausančią Šengeno erdvei, antrojo tėvo sutikimo tam, kad vaikas išvyktų, nereikia. Jei vaikas vyksta vienas ar su jį lydinčiu asmeniu (ne su vienu iš tėvų), Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės punkto pareigūnams turi būti pateikiamas bent vieno iš tėvų arba globėjo (rūpintojo) rašytinis sutikimas, kad vaikas išvyktų vienas ar su jį lydinčiu asmeniu, ir šio sutikimo kopija. Sutikime parašo tikrumas turi būti paliudytas notaro arba Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos pareigūno, arba seniūno.
Vaikui išvykstant į užsienio valstybę su jį lydinčiu asmeniu, bent vieno iš tėvų arba globėjo (rūpintojo) rašytiniame sutikime turi būti nurodyti vaiką lydinčio asmens ir vaiko duomenys: vardas, pavardė, gimimo data arba asmens kodas, Lietuvos Respublikos piliečio paso, asmens tapatybės kortelės arba kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento duomenys (numeris, kas ir kada išdavė), galiojimo laikas. Tuo atveju, kai vaiko pavardė nesutampa su vieno iš tėvų, su kuriuo jis išvyksta į užsienio valstybę, pavarde, Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės punkto pareigūnams pareikalavus pateikiamas vaiko gimimo liudijimas.
Vaiko, kuriam yra nustatyta globa (rūpyba), globėjas (rūpintojas), vaikų globos (rūpybos) institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas, likus ne mažiau kaip 3 dienoms iki numatomo vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybę, privalo raštu informuoti savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnybą (skyrių) apie numatomą vaiko laikiną išvykimą į užsienio valstybę, nurodydamas kelionės tikslą, trukmę ir šalį, į kurią vaikas išvyksta.
Šie reikalavimai netaikomi asmenims, iki 18 metų amžiaus sudariusiems santuoką (įgijusiems visišką civilinį veiksnumą) arba teismo tvarka pripažintiems visiškai veiksniais (emancipuotiems).
Svarbu: vaikų asmens dokumentai galioja trumpesnį laiką (2-5 metus), todėl, ruošdami vaiką kelionei, tėvai turėtų atkreipti dėmesį į jo kelionės dokumento galiojimo laiką.
Daugiau informacijos apie vaiko išvykimo į užsienio valstybes tvarką rasite Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos svetainėje internete.
Vaiko išvežimas nuolatiniam gyvenimui į užsienį
Išvykus su vaiku nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę be kito iš tėvų sutikimo, Lietuvoje likęs tėvas turi teisę kreiptis dėl neteisėtai išvežto vaiko grąžinimo į Lietuvą arba dėl teisės matytis su vaiku užtikrinimo pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų.
Jeigu norite emigruoti su vaiku ir gyventi užsienyje, nesvarbu ar tai ES valstybė ar ne, sutikimas REIKALINGAS. Kito tėvo sutikimo nereikia tik tada, kai vaikas išvežamas trumpam į kitą Šengeno erdvės valstybę (pvz. atostogų, aplankyti emigravusios močiutės, ar gydytis). Visais kitais atvejais kito tėvo sutikimas yra reikalingas.
Apribojus tėvo valdžią, toks sutikimas nebūtų būtinas, bet tokiam griežtam kito tėvo teisių suvaržymui gali nepakakti teisinių pagrindų, čia jau reikia konkrečią situaciją analizuoti.
Teismo praktika ir tėvų teisės
Neretai po skyrybų bylų kyla problemos (keliančios tolesnę nesantaiką tarp buvusių sutuoktinių), susijusios su nuolatinės vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimu, bendravimo su vaiku tvarka. Minėtu aspektu keliami tokio pobūdžio klausimai: ar reikalingas vaiko tėvo (motinos) sutikimas, kuomet vaiko tėvas (motina) (su kuriuo(ia) nustatyta vaiko gyvenamoji vieta) pageidauja išvykti į užsienį su vaiku nuolatiniam gyvenimui?
Siekdami atsakyti į iškeltus klausimus, pirmiausia būtina plačiau apžvelgti pagrindinius teisės aktus, reglamentuojančius tėvų ir vaikų santykius po skyrybų, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Šiomis aplinkybėmis itin svarbu nustatyti tėvo (motinos) tėvų valdžios (globos teisių) apimtį. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia.
Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų - teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą. Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėjo prie pakankamai aiškių ir nedviprasmiškų išvadų, palengvinsiančių ginčų dėl vaikų sprendimą keičiantis vaiko nuolatinei gyvenamajai vietai ar vaikui su vienu iš tėvų vykstant atostogų į užsienį. Kadangi nurodyto sutikimo davimas išplaukia iš CK įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo, tai jo privalomumo įrašymas į teismo sprendimą būtų perteklinis.
Pareiga įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolatiniam gyvenimui į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus, ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių, tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą. Vaikas nuolat gyventi į užsienį gali išvykti tik su tuo tėvu, su kuriuo nustatyta jo gyvenamoji vieta. Jei šia teise nori pasinaudoti skyrium gyvenantis tėvas, turi būti atitinkamai pakeistas teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymo.
Paprastai abu tėvai teise laisvai vykti į užsienį su vaikais turėtų naudotis netrukdomai (be sutikimo davimo), jei tai patenka į nustatytos teismo bendravimo tvarkos ribas (pvz., jei nustatyta, kad tėvas (motina) turi teisę į 14 dienų atostogų su vaikais trukmę, ši teisė neturėtų būti ribojama teritorijos aspektu, išskyrus atvejus, kai teismas nustato išimtines aplinkybes, kurios pateisintų šios teisės ribojimus). Kitais atvejais tėvas (motina), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi teisę spręsti dėl vaiko laikino išvykimo, iš esmės nepažeidžiant kito tėvo (motinos) bendravimo tvarkos, t. y.
Tėvų valdžios turėtojas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, patiria akivaizdžiai didesnę kasdienės vaiko priežiūros naštą, kurios nereikėtų pasunkinti papildomais suvaržymais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad tai yra pateisinamas nukrypimas nuo tėvų valdžios lygybės principo ir pagrįstas bendravimo teisių suvaržymas, susijęs su asmens judėjimo laisvės ribojimais.
Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo
Lietuva, kaip ir dauguma kitų valstybių, yra Hagos konvencijos 1980-ųjų m. dėl vaikų grobimo civilinių aspektų narė, Lietuva ją ratifikavus 2002 m. Iš esmės, jau turime tokį įdirbį praktikoje dėl šitos konvencijos taikymo. Taip pat turime reglamentą. Reglamentas yra taikomas tuomet, kai vaikas yra išvežamas į kitą ES valstybę, tada be konvencijos papildomai taikomos ir reglamento nuostatos.
Kita vertus, jeigu mes turime ne ES valstybę, tai dažniausiai turime tą atvejį, kai ji būna ratifikavusi Hagos konvenciją dėl grobimo aspektų. Iš esmės Hagos konvenciją yra ratifikavę virš 100 valstybių. Jeigu mes turime tokį atvejį, kai išvežama ne į ES valstybę ir valstybė nėra ratifikavusi tos konvencijos, tai yra problema. Tada žiūrime, ar yra kokie nors dvišaliai susitarimai. Jeigu jų nėra, galbūt taikome tam tikrus nacionalinius teisės aktus, pasitelkiame tam tikras organizacijas, kurios bendradarbiauja ir teikia pagalbą. Iš tikrųjų, pirmiausiai žiūrime, koks mechanizmas mums tiktų.
Šiuo atveju visas procesas prasideda nuo centrinių institucijų bendradarbiavimo. Turi būti teikiamas prašymas, yra nustatytos formos su nurodytomis visomis faktinėmis aplinkybėmis. Ir prasideda bendradarbiavimas su centrinėmis institucijomis.
Dažnas atvejis, kai į Lietuvą būna parvežtas vaikas su vienu iš tėvų, o kitas lieka gyventi užsienio valstybėje, bet neduoda sutikimo, kad vaikas būtų išvežtas. Bet kuriuo atveju, tas paliktasis tėvas, kuris yra kitoje valstybėje, turi teisę kreiptis, užpildant savo centrinėje institucijoje prašymą ir ta centrinė institucija persiunčia į Lietuvos vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ir tuomet tas mechanizmas yra užsukamas.
Tačiau šiuo atveju mes kalbam ir apie teismo aspektą ir tarnyba neinicijuoja teismo, ji tik sužiūri tas faktines aplinkybes, kurias gauna ir sutikrina iš kitos valstybės. Tai teismo procesas tenka tam iš tėvų, kuris nori tą vaiką susigrąžinti. O tas, kuris atvažiuoja į Lietuvą, dažnai irgi imasi teisinių veiksmų. Pradeda mediacijos procesą, nes jis būtinas šiose bylose, ir dažniausiai prašo laikinų apsaugos priemonių, kad būtų laikinai gyvenamoji vaiko vieta nustatyta su juo.
Teisės ir pareigos skyrium gyvenant
Šiuo aspektu išskirčiau dvi situacijas: kai yra teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų ir kai tokio sprendimo nėra. Antruoju atveju tėvų teisės ir pareigos yra visiškai lygios. Pirmuoju - tas tėvas, su kuriuo teismo sprendimu lieka gyventi vaikas, turi teisę administruoti vaiko turtą. Ši teisė nėra absoliuti, įstatymas aiškiai nustato, kokius sandorius dėl to turto sudarydamas tėvas turi gauti teismo leidimą.
Visos kitos tėvų teisės ir pareigos, nepaisant to, kad yra teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, išlieka teisiškai nepakitusios, t. y. abu tėvai kartu toliau turi spręsti dėl vaiko ugdymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros paslaugų teikimo. Kaip, beje, ir nuspręsti, kurioje šalyje gyvens vaikas. Nė vienas iš tėvų neturi prioriteto kito tėvo atžvilgiu.
Vaiko pagrobimas
Bet kuriuo atveju, įstatymas nurodo, kad vienas iš tėvų turi teisę išvežti vaiką į kitą valstybę nuolat gyventi tik gavęs antrojo sutikimą. Neteisėtas vaiko išvežimas į kitą šalį arba jo negrąžinimas į nuolatinę gyvenamąją vietą, pažeidžiant globos teises, tai problema, kuri ypač aktuali šventiniu laikotarpiu, kai padidėja šeimos konfliktų rizika.
Tarptautinė mediacija
Svarbūs instrumentai ginčams dėl vaikų pagrobimo spręsti yra Hagos konvencija ir tarptautinė mediacija. Sprendžiant dėl vaiko grąžinimo į pirminę šalį bus vertinama, ar vaikas jau adaptavosi naujoje aplinkoje, ar lanko ugdymo įstaigą, ar moka bendrauti tos šalies kalba, kokia paties vaiko nuomonė, kur jis nori gyventi ir pan.
Tarptautinė mediacija padeda išvengti ilgai trunkančio ir brangaus bylinėjimosi. Jei bent vienas iš tėvų jaučia, kad yra nors menkiausia tikimybė rasti bendrą sprendimą ne teisminiu keliu, rekomenduojama pasitelkti tarptautinės mediacijos specialistą kaip neutralų trečiąjį asmenį.
Tėvai, planuojantys laikinai ar neribotam laikui persikraustyti į užsienį kartu su vaikais, turėtų iš anksto apsvarstyti galimas teisines pasekmes ateityje. Kas nutiktų, jei vienas iš tėvų nuspręstų grįžti kartu su vaikais į gimtąją šalį? Siekiant išvengti galimų ginčų ir teisinių nemalonumų, rekomenduojama pasikonsultuoti su tarptautinės šeimos teisės advokatu.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Nuo kada galima sodinti kūdikį: gydytojų rekomendacijos, patarimai tėvams
- Nuo Kelių Metų Galima Palikti Vaiką Vieną Namuose: Teisiniai Aspektai ir Patarimai Tėvams
- Kada galima sodinti vaiką: patarimai tėvams, kaip saugiai pradėti
- Folio rūgštis: Stebuklinga nauda ne nėštumo metu, kurią privalote žinoti!
- Dvigulės vaikiškos lovos: kaip išsirinkti geriausią?