Vėjaraupiai - virusinė liga, kuria daugelis perserga dar vaikystėje. Pagrindinis vėjaraupių požymis - pripildytomis skysčio pūslelėmis nusėta oda: odos paviršiuje pūlingų darinių gali būti net keli šimtai. Vėjaraupiais kasmet suserga 13-18 tūkst. mūsų šalies gyventojų. Vėjaraupių inkubacinis periodas - apie 2-3 sav. Ant ligonio kūno vis naujų bėrimų atsiranda 3-7 dienas. Karščiuojama pirmąsias 3-5 ligos dienas. Ligonis visiškai pasveiksta per 10-14 d. nuo ligos pradžios. Vėjaraupių virusas plinta oro lašeliniu būdu nuo žmogaus žmogui, kai sergantysis kosti, čiaudi arba kalba. Sergantis žmogus gali platinti ligą 2 dienas iki atsirandant bėrimams ir iki tol, kol bėrimai virsta šašeliais (iki 5-7 dienų). Taip pat užsikrėsti galima tiesioginio kontakto metu per odą, liečiant bėrimus (tiek sergančio vėjaraupiais, tiek juostine pūsleline), o jei serga nėščioji - per placentą.
Ar galima maudyti vaiką sergant vėjaraupiais?
Jei paklaustumėte močiučių nuomonės, ar galima maudyti sergantį vaiką, jos atsakytų: žinoma, ne. Nuo senų laikų gyvas mitas, kad sergančio vaiko į vandenį kišti negalima. Logiška, jei vaikas serga savaitę ar dvi, jo suprakaitavusio ir nešvaraus nelaikysime. Sergantį vaiką maudykite, jei jo temperatūra yra iki 38 laipsnių. Paprastai aukšta temperatūra laikosi tik kelias pirmąsias dienas, o vėliau ji svyruoja apie 38 laipsnius. Maudynių dažnumas priklauso nuo vaiko amžiaus. Maudynės vaikui suteikia daug teigiamų emocijų, tad ligoniukui tai ne tik reikalinga higienos procedūra, bet ir pramoga, nuotaikos pakėlimas.
Sergant vėjaraupiais labai svarbi higiena - reikėtų nuolat plauti rankas, nebekarščiuojant maudytis po dušu, dažnai keisti apatinius drabužius ir patalynę ir t. t. Maudant sergantį vaiką, tai daryti reikėtų gerokai trumpiau ir geriau maudyti ne vonioje, o po dušu. Patariama ilgai nemirkyti vaikučio vandenyje, išmaudytą iškart įsupti į didelį rankšluostį, kad vaikas nespėtų sušalti.
Kaip paruošti vandenį maudymui?
Nemanykite, kad turinčiam temperatūros vaikui reikia gerokai karštesnio vandens. Vaiko oda 10 kartų plonesnė ir jautresnė už suaugusio žmogaus odą, todėl jei jums vanduo atrodo gerokai šiltas, vaikui jis gali būti per karštas. Paruošę vonelę, pamatuokite temperatūrą vandens termometru (vanduo turi būti artimas vaiko kūno temperatūrai).
Ką daryti, jei vėjaraupių bėrimas niežti?
Sergant vėjaraupiais išbertos kūno vietos niežti, jas norisi kasyti. Pirmoji vėjaraupių gydymo taisyklė - nekasyti niežtinčios odos. Tai padės išvengti odos pažeidimų, nes nudraskius vėjaraupių spuogus galima pabloginti ligos simptomus ir trukmę, tai gali sukelti infekciją ir prisidėti prie randų susidarymo. Tiek vaikams, tiek suaugusiesiems patariama nakčiai užsimauti pirštines, kad miego metu nekiltų noras kasytis, sako gydytojas A.Unikauskas.
Sergant vėjaraupiais galima pasitelkti avižinių dribsnių vonią. „Dribsniai padeda išlaikyti odos drėgmę, mažina niežėjimą, natūraliai ramina ir padeda atsikratyti vėjaraupių. Į šiltą vonią galima įpilti nevirtų avižinių dribsnių arba sumaltų avižų miltelių. Tokioje vonioje reikėtų gulėti bent apie 10-15 minučių“, - pataria medikas. Pasak A.Unikausko, kovoti su vėjaraupiais galima ant odos dedant medų, valgomąją sodą ir obuolių sidro actą, taip pat vėsius kompresus.
Valgomoji soda padeda sušvelninti odos uždegimą ir neutralizuoti rūgštis, esančias odoje. Tačiau nereikėtų naudoti sodos, jei oda jau pažeista ar kraujuoja, įspėja medikas. Gydytojo teigimu, padėti gali nimbamedžių, jojobos, levandų eteriniai aliejai. „Nimbamedžių aliejus turi savybių, sušvelninančių uždegimo paveiktą odą. Levandų eteriniame aliejuje daug veikliųjų ingredientų, palengvinančių patinimą, niežėjimą, paraudimą“, - sako medikas.
Ką dar svarbu žinoti?
- Sergantys vaikai negali lankyti kolektyvo (darželio ar mokyklos), kol visiškai pasveiks ir ne mažiau nei 5 dienas nuo paskutinio bėrimo atsiradimo.
- Reikia nepamiršti gerti daug skysčių ir valgyti lengvą maistą. Sergant vėjaraupiais dažnai pakyla temperatūra, pykina ir dingsta apetitas, prarandama daug skysčių. Dėl to reikia gerti daug gryno vandens ir žolelių arbatų, valgyti vandeningą maistą - vaisius ir daržoves. Reikėtų vengti perdibto, sunkiai virškinamo, aštraus maisto, pataria A.Unikauskas.
- Labai svarbu sergančiajam duoti pakankamai daug gerti vėsių skysčių. Jei yra išberta burnos gleivinė (kas neretai pasitaiko sunkesniais ligos atvejais), reikia vengti rūgštaus, aštraus, sūraus maisto. Jei vaikas atsisako valgyti, jam skauda kramtant, reikėtų duoti skysto maisto. Taip pat svarbu dažnai keisti rūbus, patalynę.
- Neberekomenduojama išbertų vietų tepti dažančių medžiagų (pvz., briliantinės žalumos ir kitų dažų) tirpalais. Vaistinėse yra specialių vėsinančių ir niežulį mažinančių putų - jos padeda sumažinti varginančius simptomus.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Sunkesniais atvejais pasitaiko nervų sistemos pažeidimų, jie pasireiškia galvos skausmu, svaigimu, pykinimu, vėmimu, eisenos sutrikimais, koordinacijos sutrikimais. Pastebėjus tokių simptomų, reikėtų nedelsiant kreiptis į ligoninės skubios pagalbos skyrių. Tokiu atveju pacientui gali būti skiriamas specialus gydymas antivirusiniais vaistais.
Svarbu žinoti, kad vėjaraupių komplikacijų spektras - ypač platus: liga gali komplikuotis į akių, plaučių uždegimą, lemti kraujotakos sutrikimus, sepsį, encefalitą, meningitą ir kt. 1 iš 5 tūkst. atvejų susirgus suaugusiajam baigiasi mirtimi (mirtingumas tarp vaikų - 1 iš 100 tūkst. atvejų).
Ar galima išvengti vėjaraupių?
Lietuvoje nuo vėjaraupių galima skiepyti kūdikius nuo 9 mėn., taip pat bet kokio amžiaus vaikus ir suaugusiuosius. Jei nesusergama iki 9 m., siekiant išvengti komplikacijų skiepytis reikėtų. Natūraliai persirgti vėjaraupiais nerekomenduočiau, nes nors dažniausiai vaikams vėjaraupiai praeina be komplikacijų, jų rizika išlieka“, - atkreipė dėmesį šeimos gydytoja. Lietuvoje vakcina nuo vėjaraupių nėra kompensuojama PSDF lėšomis, tačiau pasiskiepyti ja galima daugelyje gydymo įstaigų.
Anot gydytojos G. „Skiepyti mažuosius pirmąja doze rekomenduojama nuo 1 metų amžiaus, bet galima tai padaryti ir anksčiau, pavyzdžiui, nuo 9 mėnesių. Antrąja doze rekomenduojama skiepyti po 4-6 savaičių. Ši dozė labai rekomenduojama prieš darželio lankymo pradžią. Vakcina nuo vėjaraupių pasižymi dideliu efektyvumu, todėl paskiepyti vaikai itin retais atvejais gali susirgti (dažniausiai suserga tie, kurių imuninė sistema sutrikusi). Lietuvoje ši vakcina nėra įtraukta į skiepų kalendorių ir yra mokama. Ja gali būti skiepijami vaikai nuo 12 mėn., kai kuriais atvejais nuo 9 mėn. amžiaus, ir suaugusieji. Įprastai skiepijama dviem vakcinos dozėmis, pertrauka tarp dozių skiriasi pagal tai, kokio amžiaus asmuo skiepijamas.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Nuo kada galima sodinti kūdikį: gydytojų rekomendacijos, patarimai tėvams
- Nuo Kelių Metų Galima Palikti Vaiką Vieną Namuose: Teisiniai Aspektai ir Patarimai Tėvams
- Kada galima sodinti vaiką: patarimai tėvams, kaip saugiai pradėti
- Neatidėliotini Kraujo Tyrimai Planuojant Nėštumą – Sužinokite, Kas Iš Tikrųjų Svarbu!
- Algirdas Sysas: Įdomiausia Biografija ir Įspūdinga Politinė Karjera