Pasak specialistų, apgamai - tai gerybiniai odos dariniai, susiformuojantys iš pigmentinių odos ląstelių - melanocitų. Šios ląstelės gamina pigmentą melaniną, suteikiantį spalvą mūsų odai ir plaukams. Nors visi žmonės turi panašų melanocitų kiekį, odos spalvos skirtumus lemia skirtingo šių ląstelių funkcinis aktyvumas.
Apgamų Tipai ir Atsiradimo Priežastys
Laura Tautvydaitė pasakoja, kad apgamai gali būti įgimti arba įgyti. Apgamai, su kuriais gimstama ir kurie atsiranda pirmaisiais gyvenimo metais, vadinami įgimtais. Šie apgamai įprastai yra nuo kelių milimetrų iki kelių centimetrų skersmens, rudos ar juodos spalvos, dažniausiai jie būna pavieniai. Įgimti apgamai gali būti bet kurioje kūno vietoje, augant jie turi tendenciją didėti. Gyvenimo eigoje atsiradę apgamai vadinami įgytais. Daugiausiai įgytų apgamų atsiranda iki 30-40 metų amžiaus. Šie apgamai įprastai yra nedideli, iki 1 cm skersmens, aiškių ribų, tolygios spalvos, ovalios ar apvalios formos. Dažniausiai jie atsiranda galūnėse ir kitose saulei atvirose kūno vietose. Įgytų apgamų atsiradimą lemia genetinis polinkis, ilgas buvimas saulėje, odos pigmentinis tipas.
Pagal pigmentinių ląstelių (melanocitų) išsidėstymą odoje apgamai skirstomi į jungties, mišraus tipo ir dermalinius. Atskirai išskiriami atipiniai apgamai. Nors tai - gerybiniai odos dariniai, jiems būdinga asimetrija, netolygūs, neaiškių ribų kraštai, netolygi spalva, didesnis skersmuo, t. y. požymiai, kurie būdingi ir melanomai. Lyginant su kitais apgamais, atipinių apgamų rizika supiktybėti yra didesnė. Didesnė melanomos grėsmė kyla ir tiems, kurie turi 50 ir daugiau apgamų. Todėl atipinių ar daug apgamų turintiems žmonėms ypač svarbu juos stebėti ir reguliariai tikrintis pas specialistą, saikingai būti saulėje, naudoti apsaugines priemones.
Apgamų Pokyčiai Nėštumo Metu
Gydytojos dermatologės teigimu, neretai moterys pastebi, kad apgamų padaugėja po nėštumo ir gimdymo. Pasak jos, nėštumo metu keičiasi hormonų veikla, todėl apgamai gali padidėti, paburkti, šiek tiek pakisti, tačiau vėliau jie įprastai grįžta į savo pradinę būklę.
Nėštumo metu keičiasi hormonų veikla, todėl dažniausiai apgamai padidėja, paburksta, šiek tiek pakinta. Jeigu matyti požymių, rodančių, kad apgamas yra pakitęs, tokio apgamo negalima nei šlifuoti, nei šalinti paviršiniais metodais. Jeigu jis nekelia įtarimų, sprendžiama individualiai. Kartais žmonės mūsų klausia, ar būtina tokį apgamą šalinti. Ne, tokio apgamo šalinti nebūtina. Bet jeigu apgamas nepalankioje vietoje, tarkim, ant kaklo ar ant pilvo, nuolat dirginamas grandinėlės ar diržo arba estetiškai nepalankioje srityje, tuomet jį galima pašalinti. Nuolat dirginamas apgamas gali greičiau pakisti nei tas, kuris yra nedirginamoje vietoje.
Kaip Stebėti Apgamus: ABCD Taisyklė
Pasak Žygimanto Vaičio, nuolat apsižiūrėti savo kūną bei stebėti turimus apgamus - svarbu visiems. Specialistas primena ABCD taisyklę, nurodančią apgamo vertinimo kriterijus, pagal kuriuos galima įtarti patį agresyviausią odos vėžį - melanomą. Tai - asimetrija, netaisyklingas kontūras, pakitusi spalva ir darinio pokyčiai (angl. asymmetry, borders, colors, dynamics). Gydytojas primena, jog, norint išvengti grėsmingos ligos, būtina reguliariai vertinti apgamus pagal išvardintus požymius. Pastebėjus apgamo pokyčius - pakitusį jo dydį, spalvą, formą, kraštus arba atsiradusį naują greitai augantį ir besikeičiantį apgamą, svarbu nedelsti ir kuo skubiau kreiptis į gydytoją dermatologą.
Apgamas - odos gerybinis darinys. Tačiau jis gali pakisti, t.y. A - asimetrija. Įtarimų turi kelti apgamas, kuris yra asimetriškas, ne apvalus ir taisyklingas, o kitokios nesimetriškos formos. B - „borders“, lietuviškai - kraštai. Visi apgamų kraštai turi būti lygūs. Jeigu koks nors kraštelis yra nelygus, tarsi įkirptas, dėl to taip pat vertėtų pasirodyti gydytojui. C - „color“, kitaip - spalva. Dermatologai dar įvertina ir D - tai dermaskopiniai dariniai. Pačiam žmogui sunku spręsti, ar apgamas pavojingas, ar ne. Nors ir sakoma, kad iki pusės centimetro skersmens apgamas nepavojingas, vis tik geriausiai jį įvertintų gydytojas. Bet jei apgamas pradeda greitai augti, didėti, kisti, atsakymas vienareikšmiškas - tai turėtų kelti nerimą.
Apgamų Šalinimo Metodai
„Esant neaiškiam, ypač kintančiam odos dariniui, svarbu nelaukti, tikintis, kad jis išnyks savaime. Jokiu būdu negalima mėginti darinį šalinti patiems, nes tai gresia komplikacijomis. Tiksliai ir preciziškai odos darinius gali būti pašalinti tik specialistas lazeriu ar skalpeliu“, - įspėja gydytojas dermatologas. Jis taip pat primena, kad norint laiku pastebėti pavojingus pakitimus ir užkirsti kelią šiai grėsmingoms ligoms reguliariai atlikti profesionalią apgamų patikrą patartina visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų amžiaus.
Vieną ar kelis odos darinius, juos pažiūrėjus specialistui ir įsitikinus, kad tai - tikrai gerybiniai dariniai, galima pašalinti lazeriu iš karto po konsultacijos, to paties vizito metu. Pasak Lauros Tautvydaitės, apgamų šalinimas lazeriu - tai saugi ir greita procedūra. Jos metu taikomas vietinis nuskausminimas, todėl nejuntamas skausmas ar diskomfortas. Atliekant procedūrą į apgamą ar kitą odos darinį sukoncentruojama visa lazerio energija, kuri, virstų šiluma, išgarina ląstelėse esantį vandenį, ir darinys pašalinamas. Minimaliai invazyvios procedūros metu nepažeidžiami aplinkiniai audiniai, po jos daugeliu atveju beveik nelieka randelių, todėl ji puikiai tinka šalinti apgamus ir kitus odos darinius ant veido, kaklo ar kitose gerai matomose kūno vietose. Lazeriu taip pat sėkmingai šalinami apgamai ar kiti odos dariniai, esantys sunkiai pasiekiamose kūno vietose.
Apgamų šalinimui gali būti naudojamas ir chirurginis metodas. Atipiniai apgamai šalinami tik chirurginiu būdu, nes pašalinus atipinį apgamą visuomet papildomai atliekamas jo histologinis įvertinimas ląsteliniame lygmenyje. Vieno odos darinio šalinimo trukmė priklauso nuo jo dydžio, vietos, histologinio tipo. Įprastai procedūra užtrunka 10-15 min. Gijimo laikas apie 10-14 dienų. Po pašalinimo buvusio darinio vietą rekomenduojama dezinfekuoti, saugoti nuo gausios drėgmės. Tam, kad apgamų bei kitų odos darinių šalinimo vietoje neatsirastų pigmentinių dėmių, po procedūros būtina vengti tiesioginių saulės spindulių ir naudoti apsaugines priemones nuo saulės. Odos darinius, ypač esančius viršutinėje veido dalyje ar atvirose kūno vietose, rekomenduojama šalinti šaltuoju metų laiku.
Apgamų šalinimo būdai:
- Lazerinis šalinimas: Tinka gerybiniams apgamams, greita procedūra be siūlių.
- Chirurginis šalinimas: Naudojamas atipiniams apgamams, reikalingas histologinis tyrimas.
Odos Priežiūra Po Apgamo Pašalinimo
Nėra apgamų šalinimo metodo, kuris nepaliktų jokios žymės. Po lazerinės ar radiochirurgijos procedūros dažniausiai lieka neryški dėmė. Pirmiausia lieka rausva dėmė, palaipsniui ji šviesėja. Negalima sakyti, kad nelieka nė menkiausio požymio, tačiau tai ir ne žymė, kurią palieka skalpelio prisilietimas. Pirmą dieną draudžiama žaizdą drėkinti, kitą dieną jau galima praustis po tekančiu vandeniu. Lankytis pirtyje, baseine, saunoje, gulėti vonioje negalima 7-10 dienų. Visą tą laiką nereikėtų smarkiai sportuoti, vykti į kelionę, kur bus stipriai prakaituojama. Ir svarbiausia - bent mėnesį tos vietos neatidengti saulei, nesilankyti soliariume. Kitaip apgamo vietoje atsiras pigmentinė dėmė. Todėl dermatologai labai atsargiai vertina apgamų šalinimą nuo atvirų vietų vasarą.
Odos Pokyčiai Nėštumo Metu
Nėštumo metu ir ankstyvuoju pogimdyviniu periodu moters oda, plaukai, nagai, gleivinės patiria tam tikrų fiziologinių pokyčių.
Pigmentacija
Beveik visoms nėščiosioms atsiranda įvairaus laipsnio odos pigmentacijos pokyčių. Dažniausiai pigmentacijos pakitimai paveikia nedidelius odos plotelius ir gali būti susiję su melanocitų tankiu konkrečioje kūno zonoje. Kartais atsiranda generalizuota (t. Tiksli hiperpigmentacijos priežastis nėra žinoma. Viena dažniausių odos pigmentinių pokyčių išraiška - tai baltosios pilvo linijos patamsėjimas. Pilvo srityje, nuo gaktos iki bambos matoma neryški tamsi linija. Oda aplink spenelio areolę taip pat patamsėja. Kitos tamsėjančios kūno vietos - speneliai, pažastys, lytiniai organai, tarpvietė, išangė, vidiniai šlaunų paviršiai, kaklas.
Melazma
Dar vadinama „nėštumo kauke“. Šis pigmentacijos sutrikimas vargina net 75% nėščiųjų, nors gali pasireikšti ir nenėščioms moterims, taip pat vartojančioms kontraceptines tabletes. Dėl nėštumo atsiradusi melazma praeina metų bėgyje, tačiau kai kurios veido sritys taip ir gali likti hiperpigmentuotos.
Kraujagyslių Pokyčiai
Nėštumo metu estrogenai ir kiti faktoriai didina kraujagyslių tempimą, lemia kraujagyslių sienelių nestabilumą, skatina kraujagyslių proliferaciją (išvešėjimą). Teleangiektazijos. Jų atsiranda net 66% baltaodžių rasės nėščiųjų, dažniausiai tarp II-o ir V-o nėštumo mėnesio. Tai gerybiniai kraujagysliniai dariniai su charakteringa išvaizda: raudonas taškelis odoje, nuo kurio plonytėmis gijomis nusidriekia kapiliarai. Teleangiektazijų paprastai atsiranda apie akis, kaklo, veido srityje, viršutinėje krūtinės dalyje, rankų odoje.
Strijos
Jungiamojo audinio pakitimai nėštumo metu ir dėl to atsiradusios strijos nemažai daliai moterų kelia kosmetinių problemų. Iš pradžių strijos atrodo kaip rausvos ar šviesiai violetinės linijos, jų atsiranda VI-VII nėštumo mėnesyje. Dėl hormoninių pokyčių pasikeičia ne tik sumažėja elastinių skaidulų dydis, bet ir pasikeičia jų erdvinis išsidėstymas, kas ir lemia strijų atsiradimą. Po gimdymo strijos gali kiek išblukti, tačiau galutinai niekada neišnyksta. Deja, nėra veiksmingų prevencinių priemonių, patikimai apsaugančių nuo strijų susidarymo.
Odos Ligos Nėštumo Metu
Nėštumo metu oda patiria galybę išbandymų. Kaip oda „atlaikys“, priklauso nuo genų, hormonų, priežiūros. O kartais tiesiog reikia sėkmės ir tam tikrų žinių.
Visos šios odos problemos yra būklės, kurias vienoms teks patirti, kitoms - ne. Sveikatai jos didelių bėdų nepridarys. Kur kas mažiau kalbama apie tikras odos ligas - virusines, bakterines ar lėtines, - kurios gali atsirasti ar paūmėti laukiantis.
Lėtinės Odos Ligos
Labiausiai paplitusios lėtinės odos ligos yra rožinė, aknė, psoriazė, atopinis ar seborėjinis dermatitas. Kadangi riebalų liaukos labai jautrios hormonų pokyčiams (kaip ir esant aknei), liga gali paūmėti. Kalbant apie rožinę, kuri pasireiškia odos raudimu, bėrimais, kaitimu, išsiplėtusiais kapiliarais, jos paūmėjimo galima tikėtis nėštumo pabaigoje.
Virusinės, Bakterinės ir Grybelinės Infekcijos
Būtent dėl šios priežasties - nusilpusio imuniteto atsako ir pablogėjusio odos barjero - nėštumo metu didėja rizika užsikrėsti virusinėmis, bakterinėmis ir grybelinėmis odos ligomis. Galima lengviau „pasigauti“ karpas, papilomas, grybelius. Visas odos ligas reikėtų gydyti vos joms atsiradus.
Papilomos
Nemažai nėštukių pastebi, kad ant kaklo, pažastų ar kitose kūno vietose atsiranda papilomų, kurių iki nėštumo nebūdavo. Ar papilomas šalinti nėštumo metu, pasitarkite su gydytoju. Jei tai labiau estetinė problema, galima palaukti ir procedūrą atlikti po gimdymo, nes procedūros metu patiriamas skausmas ar diskomfortas visiškai nereikalingi potyriai nėščiosioms. Kita vertus, po gimdymo, kai imunitetas dar labiau nusilps, o kūdikėlis pirštukais pakrapštys, papilomos ne tik kad neišnyks, o dar labiau vargins ir gali plisti, jų padaugėti.
Kitos Infekcijos
- Karpos: Nėštumo metu didesnė tikimybė atsirasti karpoms.
- Pūslelinė: Jeigu atsirado pūslelinė, į gydytoją siūloma kreiptis nedelsiant - ši infekcija gali pakenkti vaisiui.
- Impetiga: Infekcijai būdingas bėrimas neniežtinčiomis pūslelėmis, kurios greitai trūksta, pradeda šlapiuoti ir susiformuoja geltonos spalvos šašas.
- Folikulitas: Tai plauko svogūnėlio uždegimas, ypač odai išsausėjus.
- Grybelinės infekcijos: Dažniausiai šio tipo infekcijos atsiranda nėštumo pabaigoje, vasarą, kai daugiau prakaituojama.
Gydymas Nėštumo Metu
Gydytojai dermatovenerologai dažnai susiduria su situacija, kai besilaukianti moteris patiria kokios nors lėtinės odos ligos - pavyzdžiui, psoriazės, - paūmėjimą, tačiau nesigydo, nes bijo pakenkti vaisiui. Vis dėlto, jeigu bėrimai aktyvūs, niežti ir plečiasi, geriau gydyti, o ne negydyti. Nusikasymai yra atviras kelias antrinei infekcijai.
Jeigu nėštumo metu reikia gydyti atopinį dermatitą, galima skirti hormonų turinčių tepalų. Žinoma, kuo mažiau vaistų tepama ant nėštukės odos, tuo geriau, todėl reikėtų, kad situaciją įvertintų gydytojas dermatovenerologas, - gal pakaks gydymo emolientais.
Apgamų Patikra
Pasak gydytojo dermatologo, apgamų patikra atliekama tiriant juos rankiniu dermatoskopu, skaitmeniniu siaskopu ir videodermatoskopu. Šie neinvaziniai, neskausmingi ir jokio diskomforto pacientui nesukeliantys metodai leidžia anksti ir tiksliai diagnozuoti piktybinius odos darinius ir besikeičiančius apgamus. Pažangiausias šiuo metu apgamų diagnostikai naudojamas metodas - jų patikra skaitmenine sistema „FotoFinder“. Šis odos darinių ištyrimo būdas, specialistų pripažįstamas auksiniu standartu, suteikia galimybę ne tik itin tiksliai įvertinti apgamus, odos darinius, ikivėžines odos būkles, bet ir gautus duomenis išsaugoti tolimesniam stebėjimui.
Jeigu apžiūros metu apgamas pasirodo įtartinas, jis reguliariai stebimas, įvertinus piktybiškumo požymius atliekama biopsija ir histologinis tyrimas, arba skiriamas chirurginis gydymas.
Saulės Poveikis ir Apsauga
Saulės spinduliai skatina apgamo augimą, didėjimą ar kitus pokyčius. Bet net ir tada, jeigu pašalintume visus apgamus, esančius ant žmogaus odos paviršiaus, rizika susirgti melanoma išliktų 50 proc. Todėl nuo saulės reikia saugoti ne tik apgamus, bet ir visą odą. O jaunesnėms merginoms primenu - reikia saugotis ne tik saulės spindulių, bet ir soliariumo. Dirbtiniai spinduliai ne mažiau pavojingi nei tikri.
Beje, žmonės neretai saugo odą ir tepa ją apsauginiais kremais tiktai eidami į paplūdimį. Noriu priminti, kad saugoti odą reikia kasdien, kai ji atidengiama saulei. Apgamai gauna papildomo neigiamo saulės krūvio, be to, greičiau formuojasi raukšlės.
Vyrams - ausys, sprandas, pečiai, nugara. Dažnai vyrai pamiršta šias vietas patepti apsauginiu kremu, o jos gauna daugiausiai saulės spindulių. Moterims - dekolte zona, veidas ir kojos. Jeigu veidą dažna dar patepa apsauginiu kremu, tai kojas pamiršta. Reikia atkreipti dėmesį ir į plaštakas bei pėdas.
Svarbu Žinoti
- Reguliari apgamų patikra: Būtina visiems, ypač turintiems daug apgamų ar pastebėjusiems pokyčius.
- Apsauga nuo saulės: Kasdienė odos apsauga nuo saulės spindulių yra būtina.
- Kreipimasis į specialistą: Pastebėjus bet kokius apgamų pokyčius, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją dermatologą.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Nuo kada galima sodinti kūdikį: gydytojų rekomendacijos, patarimai tėvams
- Nuo Kelių Metų Galima Palikti Vaiką Vieną Namuose: Teisiniai Aspektai ir Patarimai Tėvams
- Kada galima sodinti vaiką: patarimai tėvams, kaip saugiai pradėti
- Ar Galima Mylimasis Be Apsaugos Nėštumo Metu? Patarimai ir Saugumo Aspektai
- Ruda Linija Ant Pilvo Nėštumo Metu: Priežastys, Pavojai ir Svarbiausi Patarimai
- Kaip Lengvai Paruošti Vaiką Darželiui: Nepakeičiami Patarimai Tėvams