Penkiolika metų prieškarinei Lietuvai vadovavęs prezidentas Antanas Smetona ir jo žmona Sofija - vieni daugiausia tyrinėtų ir aprašytų, bet vis dar kontroversiškai vertinamų istorijos asmenybių. Apie Smetonų šeimą kaunietė mokslų daktarė neabejotinai žino daugiausia Lietuvoje. Tarpukario istorijos žinovė, Smetonų šeimos biografe vadinama mokslininkė įsitikinusi - surašyti faktus, įvykius ir aplinkybes bet kuriam istorikui yra juokų darbas. Kur kas sunkiau - išsiaiškinti, kodėl žmonės vienaip ar kitaip pasielgė, kaip konkrečiose situacijose jautėsi ir kaip tai lėmė istorinės aplinkybės.
Istorikė Ingrida Jakubavičienė kukliai purto galvą, kai ją vadina rašytoja, nors išleistos šešios knygos leistų ją vadinti dar solidžiau - prezidento Antano Smetonos biografe. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Stilius“ sako istorikė I. Jakubavičienė: „Nuo vaikystės labiausiai mėgau skaityti biografines knygas. Labai nemėgstu fantastikos, niekada neskaitau fantastinių romanų - to, kas išgalvota. Man atrodo, kad tikri žmonės, tikras gyvenimas su tikrais išgyvenimais ir jausmais yra kur kas daugiau negu rašytojo fantazija gali sukurti. Rašydama savo knygas, visada remiuosi dokumentais ir tikrais faktais, bet visuomet ieškau žmogiškojo faktoriaus: kaip jaučiasi tas žmogus? Ką jis galvoja? Norint įsigilinti į žmogaus biografiją, reikia jį labai gerai pažinti. Asmenybė atsiskleidžia tikrai ne iš karto, tam reikia jį tyrinėti metus, o kartais ir daugiau, kad galėtum pasakyti: suprantu, kodėl tas politikas, istorinė asmenybė padarė tokį sprendimą“.
Antanas Smetona: Kelias į Prezidentūrą
Antanas Smetona gimė 1874 m. rugpjūčio 10 d. Užulėnyje. Gimė praėjus 11 metų po 1863 metų sukilimo, kaip sakyta, užspaustoje ir nualintoje valstybėje, kurioje gimtoji kalba buvo uždrausta. Būdamas 11 metų neteko tėvo. Mirdamas maitintojas pasikvietė šeimą ir pasakė: leiskit Antaną į mokslus. Kaip spėja lektorius, tėvas matė, kad iš vaikio ūkininko nebus, bet mokslams yra gabus.
1893 baigęs Palangos progimnaziją įstojo į Mintaujos (dabar Jelgava) gimnaziją, priklausė slaptai lietuvių organizacijai. Pašalintas iš Mintaujos gimnazijos išvyko į Sankt Peterburgą, kur 1897 baigęs gimnaziją įstojo į Sankt Peterburgo universiteto Teisės fakultetą, kelis kartus iš jo šalintas, suimtas, trumpai kalintas. Studijuodamas Sankt Peterburge ir per atostogas Lietuvoje mokė privačiai (stoti į Sankt Peterburgo gimnaziją ruošė K. Būgą ir A. Voldemarą).
Vilniuje A. Smetona veikė lietuvių visuomeninėse, kultūros, švietimo organizacijose Aušra, Rytas, Rūta, Žiburėlis. Keliose gimnazijose dėstė lietuvių kalbą, buvo vienas pirmosios dviklasės lietuvių mokyklos globėjų. Antano ir Sofijos Smetonų namai tapo aktyvių lietuvių visuomenininkų susibūrimų vieta. Bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje, 1905-06 su J. Tūbeliu ir J. Jablonskiu redagavo laikraštį Lietuvos ūkininkas. Telkė lietuvių inteligentiją, buvo vienas Lietuvių mokslo draugijos steigėjų, vadovų, išrinktas į draugijos laikraščio Lietuvių tauta redakcinę komisiją.
Per I pasaulinį karą 1914-15 buvo Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti vienas steigėjų, vicepirmininkas, Vokietijos kariuomenei užėmus Vilnių ir draugijos pirmininkui M. Yčui pasitraukus į Rusiją - vadovas Vilniuje. Nuo 1915 dalyvavo komisijoje, iš Lietuvių mokslo draugijos perėmusioje lietuviškų vadovėlių leidybą (be A. Smetonos nariai buvo M. Biržiška, P. Klimas, A. Janulaitis, K. Bizauskas): per penkerius metus išleista 115 vadovėlių, A. Smetona rūpinosi aritmetikos teorija ir algebra (jo verstų vadovėlių terminologija suderinta su J. Jablonskio ir P. Mašioto nustatytąja, išlikusia iki šių dienų).
1902 su kitais įkūrė Lietuvių demokratų partiją (Lietuvos demokratų partija), 1905 12 jai atstovavo Didžiajame Vilniaus seime (1907 iš partijos pasitraukė). 1917 09 vienas Lietuvių konferencijos Vilniuje organizatorių, jos išrinktas Lietuvos Tarybos narys, 1917 09-1919 04 (su pertrauka 1918 02) - prezidiumo pirmininkas. 1919 04 04-1920 06 19 pirmasis Lietuvos valstybės prezidentas (išrinktas Lietuvos Tarybos). Nuo 1920 opozicijoje, Tautos pažangos partijos, nuo 1924 Lietuvių tautininkų sąjungos lyderis, jos periodinių leidinių redaktorius ir leidėjas, publicistas.
Po Gruodžio septynioliktosios perversmo 1926 12 19 Seimo posėdyje nedalyvaujant valstiečių liaudininkų ir socialdemokratų atstovams tautininkų ir krikščionių demokratų 38 balsais (iš viso buvo 85 atstovai, posėdyje dalyvavo 42) išrinktas Lietuvos Respublikos prezidentu. Su kitais pažeisdamas konstituciją 1927 04 paleido Seimą ir įvedė autoritarinį prezidentinį režimą. Rėmėsi daugiausia tautininkais, kariuomene, policija, valstybės saugumu. Suvaržė opozicijos veiklą, laisvę viešai skleisti valdžiai nepalankias nuostatas (įvedė cenzūrą), sugrąžino karo padėtį, 1936 uždraudė opozicinių partijų veiklą, atkūrė vienpartinį Seimą.
Susikomplikavus Lietuvos tarptautinei padėčiai 1939 į Vyriausybę įsileido opozicinių partijų atstovų, 1939 paskelbė valstybės neutraliteto politiką. 1940 06 15 per paskutinį Vyriausybės posėdį siūlė atmesti Sovietų Sąjungos ultimatumą Lietuvai, ginklu priešintis SSRS kariuomenei. Nuo 1941 03 gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV; Niujorke, Čikagoje, Clevelande).
Antano Smetonos veikla
- Padėjo perorientuoti Lietuvos ekonominį ir kultūrinį gyvenimą iš Rytų į Vakarus.
- Domėjosi Lietuvos ūkio plėtra, kultūra, lietuvių kalba, siekė saugoti visuomenės toleranciją kitoms šalyje gyvenančioms tautoms.
- Kaip valstybės vadovas, buvo stiprios diktatūrinės, vieno asmens valdžios šalininkas.
- Užsienio politikoje laviravo tarp didžiųjų valstybių interesų, stengėsi Lietuvos labui pasinaudoti jų prieštaravimais, priešinosi Lenkijos politikai.
Sofija Smetonienė: Pirmoji Ponia ir Jos Įtaka
Amžininkai tikina, kad 11 metų už vyrą jaunesnė Sofija Smetonienė buvo itin veikli, gyvybinga, turėjo daug energijos ir labai gerai išvystytą politinę intuiciją bei valią. Tuometė spauda gana dažnai spausdindavo karikatūras, kuriose ji vaizduota kaip itin valdinga moteris, laikanti savo vyrą po padu. Gebėjimu greitai rasti bendrą kalbą, pirmoji šalies ponia stebino net patyrusius užsienio šalių diplomatus. Šie žinojo - norint padaryti įtaką prezidentui, geriausia veikti per jo žmoną. Ji tiesiogiai bendraudavo ir su ministrais, ir su kitais svarbiais valstybės pareigūnais. Savo ruožtu iš prigimties kiek švelnesnio būdo A. Smetona buvo linkęs į ilgesnius svarstymus ir mieliau laiką leisdavo ne oficialiuose priėmimuose, o savo darbo kabinete ar posėdžiuose. Tačiau savo žmonos autoriteto prezidentas nenorėjo pripažinti.
Smetonų šeimos namai tapo vienu svarbiausių Vilniaus lietuvybės židinių. Iš esmės, iki tampant pirmąja Lietuvos pora, jų gyvenimo būdas buvo gana bohemiškas - po vienu stogu tilpdavo daug inteligentijos, diskusijų, šokių, lošimų ir iš pinigų, vyno, papirusų. Beje, negalima nepaminėti ir to, kad S. Smetonienės sesuo Jadvyga aptariamu metu buvo ištekėjusi už Lietuvos ministro pirmininko Juozo Tūbelio. Jadvyga tapo pirmąja moterimi, kuri dėstė Rusijos aukštojoje mokykloje, jai teko svarbus vaidmuo Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo istorijoje. Buvęs Lietuvos premjeras Augustinas Voldemaras viešai piktinosi: „Lietuvą valdo dvi lenkės”. Seserys aktyviai mezgė diplomatinius santykius ir noriai skleidė informaciją apie Lietuvą.
Sofijos Smetonienės kilmė ir jaunystė
Žinoma, kad S. Smetonienė, tuomet dar Chodakauskaitė, gimė 1885 m. sausio 13 d. Gavenonyse (dabar Šiaudiniai), Panevėžio apskrityje. Jos tėvai buvo garsios giminės dvarininkai, tikras pusbrolis ir pusseserė, Antanas ir Marija Joana. Sofijos krikšto mama tapo jos pusseserė garsi rašytoja ir visuomenės veikėja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė.
„Be Sofijos, šeimoje augo sesuo Jadvyga (gimusi 1892-ųjų gruodžio 28 dieną), vyresnysis jų brolis Romanas ir jaunesnysis Tadas. Sofija buvo nepaprastai gabi kalboms - iš vokietės auklės išmoko vokiškai, paskui kalbos žinias sustiprino gyvendama vokiškame pensionate Mintaujoje, kur lankė ir baigė gimnaziją. Sofijos močiutė iš motinos pusės buvo Kuršo vokietė, tad net Sofijos motina geriau kalbėjo vokiškai negu lenkiškai“, - knygoje „Antanas Smetona ir jo aplinka“ rašo istorikas Alfonsas Eidintas.
Pažintis su Antanu Smetona
Tiesiog neįtikėtina yra ir būsimos pirmosios Lietuvos poros pažinties istorija. Jiedu pirmą kartą vienas kitą pamatė 1895 m. vasarą, kai A. Smetona jau buvo 21-erių gimnazistas, o Sofija - vos 10-ies metų mergaitė. Neformaliu poros piršliu laikomas kalbininkas Jonas Jablonskis, nes būtent jis rekomendavo A. Smetoną, jauną studentą, kaip korepetitorių Sofijos broliui Romanui. Vaiką jis mokė kelias vasaras iš eilės, per šį laiką tarp Antano ir Sofijos užsimezgė draugystė, peraugusi į meilę. A. Smetona galiausiai pažadėjo, kad, kai tik Sofija baigs gimnaziją, jis jai pasipirš. Savo pažadą jis tesėjo ir 1903 m. per Kalėdas jiedu susižadėjo.
Gyvenimas Vilniuje
Įvyko vestuvės, po kurių įsimylėjėliai persikėlė gyventi į Vilnių. Čia jiems netrukus viena po kitos gimė dvi dukros - Marija Danutė ir Birutė. Deja, Birutė, būdama trejų, mirė nuo smegenų uždegimo. Dar po kelerių metų šeima susilaukė sūnaus Juliaus Rimgaudo. Vaikai buvo silpnos sveikatos, S. Smetonienė daug laiko leido juos slaugydama, samdė ir auklę. Namai tapo kone lietuvybės centru: vyko šokiai, buvo lošiama kortomis
S. Smetonienė, dar iki tapdama pirmąja ponia, aktyviai reiškėsi visuomeniniame šalies gyvenime, daug dėmesio skyrė vaikų ir mamų problemoms. Be to, dainavo choruose ir operetėse, net vaidino mėgėjų teatrų spektakliuose. A. Smetona tuomet buvo Žemės banko darbuotojas, kartu - ir labai aktyvus visuomenininkas, priklausęs įvairioms lietuvių draugijoms. Smetonų namai Vilniuje XX a. pradžioje greitai tapo vienu iš lietuvių kultūrinio gyvenimo centrų, kuriame inteligentai svajojo apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą.
Tarp dažnų svečių buvo ne tik G. Petkevičaitė-Bitė, bet ir Juozas Tumas-Vaižgantas, A. Smetonos mokslo draugas Juozas Tūbelis, Vladas Mironas, rašytojas Kazys Puida ir jo žmona Ona Pleirytė Puidienė, Liudas Gira, Mikas ir Kipras Petrauskai, dailininkas Antanas Žmuidzinavičius, yra lankęsis ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Petras Klimas. Jų šeimos namuose netrūko ir intelektualių diskusijų, ir šokių su dainomis ar kortų žaidimų - šiuos S. Smetonienė labai mėgo, ypač bridžą ir preferansą. Naujas draugystes ji mezgė lengvai, susikalbėti galėjo ne tik lenkiškai, lietuviškai, vokiškai, bet ir prancūziškai. Tiesa, jokių mokslų taip ir nebaigė.
Pirmasis pasaulinis karas
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, lietuvių komiteto sprendimu Smetonų šeima liko Vilniuje. S. Smetonienė per Pirmąjį pasaulinį karą, gerai kalbėdama vokiškai ir būdama išdidi bajoraitė, vokiečių okupacinei valdžiai ne kartą parodė savo principingumą ir gavo leidimus, kad galėtų badaujantiems Vilniaus varguoliams atvežti maisto iš Daugų ir Alytaus. Jos dėka okupacinė valdžia leido daugeliui lietuvių grįžti iš Rusijos į gimtinę, o apie 50 žmonių karo metais gyveno jos namuose. Vokiečiams traukiantis, S. Smetonienė su Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti, kurios vienu vadovų buvo ir A. Smetona, perėmė kariuomenės atsargų sandėlius ir maisto atsargas, drabužius, kitus buityje naudingus daiktus ir skirstė visiems, „kam buvo bėda“, - yra rašiusi istorikė Ingrida Jakubavičienė.
Tapimas Pirmąja Ponia
Nors visuomeninėje veikloje S. Smetonienė ir buvo šalia vyro, 1919 m. balandžio 4 dieną, kai A. Smetona tapo pirmuoju Lietuvos prezidentu, jo žmonos ir vaikų net nebuvo Lietuvoje. Baiminantis dėl saugumo, jie kurį laiką apsistojo Šveicarijoje, kur pirmajame Lietuvos informacijos biure dirbo S. Smetonienės sesuo. Yra išlikę ilgi ir šilti laiškai, kuriuos S. Smetonienė ten būdama rašė savo vyrui. Juose kalbama ne tik apie vaikų ligas, išlaidas ir kitus buitinius rūpesčius, bet ir perpasakojami kasdieniai nutikimai, pastebėjimai ir vyraujančios nuotaikos. Laiškuose S. Smetonienė taip pat noriai dalindavosi savo požiūriu į įvykius, nutikusius Lietuvos politiniame gyvenime, aptardavo bendrus pažįstamus. Beje, į vyrą ji kreipdavosi „Brangus Ante“ ar „Mano Antyte“, o laiško pabaigoje visuomet pasirašydama primindavo - „Tavo žmona“.
Su artimaisiais - šilta ir atjaučianti, su nemėgstamais - šalta ir kandi Į Lietuvą S. Smetonienė kartu su sūnumi grįžo 1919 m. rudenį ir iš karto nėrė į aktyvią visuomeninę veiklą. Pavyzdžiui, bandydavo pakelti sužeistųjų dvasią karo ligoninėje, kur kartu su kitomis Vyriausybės narių žmonomis rūpinosi ir maisto bei vaistų pasiekiamumu. S. Smetonienė aktyviai bendravo su užsienio diplomatais, tą tęsė ir A. Smetonui nustojus eiti prezidento pareigas, lankydavosi jų žmonų rengimuose pasibuvimuose, dirbo įvairiose moterų visuomeninėse organizacijose. Ji taip pat įsteigė Kūdikių gelbėjimo draugiją, ilgą laiką rėmė valstybinį kūdikių lopšelį-prieglaudą, buvo paskirta Šv. Vincento ir Paulio pavargėliams šelpti draugijos vicepirmininke.
Smetonų šeima po Antrojo Pasaulinio Karo
Viena ryškiausių Kauno elito damų S. Smetonienė išliko iki pat 1940 m. birželio 15 d., kai dėl gresiančios sovietų okupacijos su šeima pasitraukė iš Lietuvos ir galiausiai įsikūrė JAV. Amerikos lietuviai prieštaringai vertino A. Smetonos pasitraukimą, tad gyveno jie gana paprastai, viename name su sūnaus šeima. Galima sakyti, pasitraukė iš viešojo gyvenimo. Kai A. Smetona žuvo šeimą užklupusio gaisro metu, S. Smetonienė toliau liko gyventi tame pačiame name, kur šeimininkavo, padėjo prižiūrėti anūkus. Mirė ji Klivlande 1968 m. gruodžio 28 d., sulaukusi 82 metų. Buvo palaidota šalia savo sutuoktinio.
Smetonų šeimos reikšmė Lietuvai
Dr. Stasys Šedbaras teigia, kad geriausias būdas pažeminti tautą - kirsti per jos simbolius, sukompromituoti iškiliausias istorines asmenybes. Anot jo, Smetoną mes turime matyti visą - tuos metus, kai jis vadovavo kaip demokratinis šalies vadovas, ir kai jis buvo tikras autoritetas, lyderis, kuris atveda Lietuvos tarybą į Vasario 16-ąją. Taip, mes turime matyti ir autoritarinį valdymą. Tačiau net ir didžiausias Smetonos kritikas profesorius Liudas Truska, parašęs vieną pirmųjų biografinių knygų, konstatavo, kad tai yra aksominė diktatūra.
Istorikė Ingrida Jakubavičienė tikina: „Savo knygose aš pateikiu naują požiūrį, naują matymą, kaip mes galime perskaityti Smetonos biografiją iš naujo. Mano pasiūlymas yra pereiti nuo sauso kritinio vertinimo prie pagarbesnio vertinimo. Smetona yra ne tik mūsų valstybės prezidentas. Tai yra mūsų valstybės pagrindinis kūrėjas. Nuolat jį kritikuodami, maišydami su šiukšlėmis ir juodindami, tikėdamiesi atsakymo, koks turi būti idealus politikas ir kodėl jis toks nebuvo, nieko nepasieksime, tai yra neteisinga. Ir šiandien mes neturime idealių politikų, bet Lietuva gyvuoja“.
Pagrindiniai faktai apie Antaną Smetoną
| Faktas | Informacija |
|---|---|
| Gimimo data | 1874 m. rugpjūčio 10 d. |
| Gimimo vieta | Užulėnis, Ukmergės rajonas |
| Mirties data | 1944 m. sausio 9 d. |
| Mirties vieta | Klivlendas, JAV |
| Sutuoktinė | Sofija Chodakauskaitė-Smetonienė |
| Vaikai | Marija Danutė, Birutė (mirė vaikystėje), Julius Rimgaudas |
| Pareigos | Lietuvos Valstybės Tarybos pirmininkas, pirmasis Lietuvos prezidentas |
Panašus:
- Neįtikėtinas Antano Šurnos gyvenimo ir kūrybos kelias – atraskite jo paslaptis!
- Antano Boso Vaikai: Įspūdinga Biografija, Šeimos Paslaptys ir Neįtikėtina Karjera
- Neįtikėtina Vytauto V. Landsbergio Biografija ir Kūrybos Paslaptys, Kurias Privalote Žinoti!
- Rimas Kurtinaitis: Įkvepianti biografija, stulbinanti karjera ir neįtikėtini pasiekimai
- Ar Auklėtoja Privalo Priimti Vaiką Į Darželį Be Medicininės Pažymos? Sužinokite Teisines Detales!