Krikštas yra pirmasis Naujojo Testamento sakramentas, kurį Kristus davė visiems žmonėms, kad šie galėtų pasiekti amžinąją laimę. Krikštas yra sąmoningas sprendimas atsiliepti į Kristaus Evangelijos žinią ir tapti atsakingu jos skelbėju. Tai sprendimas būti išskirtine Dievo nuosavybe ir aktyviu tikėjimo žmogumi. Todėl šiam veiksmui reikia pasirengti - reikia ir žinių, ir ryžto.
Kai krikštijami maži vaikai, jų vardu tėvai ir krikštatėviai pareiškia ryžtą ir norą, prisiima atsakomybę užauginti žmogų, kuris augdamas pats patvirtintų sprendimą. Visus pakrikštytuosius sieja sakramentinės vienybės ryšys. Krikštas - nuplovimas vandeniu susietas su Kristaus nurodytais gyvenimo žodžiais, panaikina pirmapradę kaltę (vadinamą gimtąja nuodėme) ir asmeninę nuodėmę (jei krikštijamas suaugęs žmogus). Krikštas žmogų padaro dieviškosios prigimties dalininku ir Dievo įvaikiu.
Paprastai krikštija vyskupai, kunigai ir diakonai. Mirties akivaizdoje krikštyti gali ir pasaulietis, t. y. Labai svarbu, kad kūdikio tėvai dalyvautų krikštijant vaiką. Jiems patikėta atlikti tam tikras apeigas. Tėvai prisideda tuo, kad garsiai prašo kūdikiui Krikšto sakramento; po krikštytojo daro kryžiaus ženklą kūdikio kaktoje; atsižada piktosios dvasios ir išpažįsta tikėjimą; palydi kūdikį iki krikštyklos; laiko uždegtą žvakę; gauna motinai ir tėvui skirtą specialų palaiminimą.
Krikšto simboliai
- Kryžiaus ženklas - krikščioniško identiteto simbolis.
- Pašventintas vanduo - nuplauna gimtąją nuodėmę ir atgimdo naujam Dievo vaiko gyvenimui.
- Katechumenų aliejus - primena, kad nuo šiol Kristus bus krikščionio apsauga ir stiprybė, padės išsprūsti iš piktojo gniaužtų, o nuodėmės sužeistiesiems - išgyti.
- Krizmos aliejus - tai išrinkimo ženklas. Jis primena, jog kiekvienas krikščionis šiame pasaulyje yra kunigas, nes meldžiasi Dievui už save ir kitus. Jis - karalius, besirūpinantis jam pavestaisiais, ir pranašas, liudijantis Dievą kitiems.
- Baltas drabužis - tai pakrikštytojo dvasinę būseną atspindintis ženklas. Po Krikšto žmogus yra tyras, šventas, be dėmės.
- Krikšto žvakė - simbolizuoja Kristaus pergalę prieš mirtį. Žvakė uždegama nuo Velykinės žvakės. Jos šviesa išsklaido tamsą. Žvakė saugoma visą gyvenimą kaip priminimas, jog pakrikštytasis per žemės kelionę kviečiamas puoselėti tikėjimą, vengti nuodėmių tamsos. Ją tėvai įteiks vaikui Pirmosios Komunijos dieną.
Kūdikio krikštas
Kūdikiai ir maži vaikai krikštijami todėl, kad tęsiama nuo seno gyvuojanti tradicija dieviškomis dovanomis aprūpinti savo šeimos narius, kad Viešpaties gyvybė ir galia bei dovanotas tikėjimas padėtų bręstančiai asmenybei augti ir skleistis. Šeima įsipareigoja padėti krikščioniui augti, parodyti Dievo meilę per mylinčias rankas ir širdis, drauge melstis ir parodyti krikščioniškų vertybių lobius.
Vaikai nuo 7 metų amžiaus turi būti krikštijami tik pakankamai pasiruošę, išmokę svarbiausias katalikiškas maldas ir turėtų žinoti pagrindinius krikščioniško gyvenimo aspektus bei tikėjimo tiesas. Suderinus Krikšto datą ir laiką, paskiriamas susitikimas bažnyčioje su tėvais ir krikštatėviais. Suaugusiajam krikštijantis taip pat reikalingi krikšto tėvai.
Krikštynų apeigos
Apeigos pradedamos persižegnojant. Kunigas klausia tėvų: „Kokį vardą išrinkote šiam kūdikiui?” Pasakomas vaiko vardas. Po to kunigas klausia tėvų, ko jie prašo šiam kūdikiui iš Dievo Bažnyčios. Kunigas dešinės rankos nykščiu padaro kryžiaus ženklą ant vaikelio kaktos. Tada vaikelį palaimina tėvai ir krikštatėviai. Toliau yra skaitoma Šv. Rašto ištrauka. Katechumenų aliejumi patepama krikštijamojo krūtinė.
Kunigas kviečia atsižadėti nuodėmių ir visokio blogio. Į kreipinius atsiliepiame: „Atsižadu!” Kunigas pakviečia išpažinti mūsų krikščioniškąjį tikėjimą. Pačios Krikšto apeigos - vandens užpylimas (kaip ir panardinimas) - primena krikštijamojo palaidojimą Kristaus mirtyje, iš kurios prisikeliama su Kristumi atnaujintam gyvenimui. Pakrikštytojo kakta patepama Šventąja Krizma. Tada uždedamas baltas drabužis ir nuo Velykinės žvakės uždegama Krikšto žvakė. Dėkodami Dievui už Krikšto malonę visi drauge meldžiasi Viešpaties malda (Tėve mūsų).
Krikšto tėvai ir nėštumas
Nėra jokių apribojimų krikšto mama būti besilaukiančiai moteriai. Jei esate kažką girdėjusios, tai tik prietarai, kuriems bažnyčia nepritaria. Būtina, kad krikšto tėvai būtų priėmę krikšto sakramentą, Pirmąją Komuniją bei Sutvirtinimo Sakramentą. Jei vienas iš būsimų krikšto tėvų yra kitos religijos, jis gali dalyvauti ceremonijoje, tačiau bus ne krikštatėviu, o „krikšto liudytoju“. Bent vienas iš dviejų krikšto tėvų privalo būti katalikas.
Svarbiausia tėvų ir krikštatėvių pareiga - perduoti tikėjimą atsakingai, įsipareigoti vaiką auginti tikintį, patiems liudyti tikėjimą, būti jo malonių atskleidėjais. Krikšto tėvai turi būti gana subrendę šioms pareigoms ir būti bent 16 m. Krikštijamas vaikas apglobiamas baltu drabužiu, kuris yra nepaprasto išaukštinimo ir nekaltumo ženklas. Linkima, kad tėvai bei artimieji vaikus mokytu žodžiu ir pavyzdžiu, kad šie, nekalti ir šventi, laimėtų amžinąjį gyvenimą.
Krikštynų papročiai ir tradicijos
Nuo senų laikų yra išlikę kai kurie krikštynų papročiai ir mitai. Seniau buvo įprasta, kad krikšto drabužėliais pasirūpina abu krikštatėviai, o krikštynų tortu - krikštamotė. Buvo tikima, kad vaikas „atsigims į kūmus“, todėl svarbu juos teisingai išsirinkti. Būti pakviestam tapti krikšto tėvais yra garbė, o atsisakyti nevalia. Blogai, jei nėščia moteris kviečiama krikštyti vaiką, senoliai sakydavo, kad „vaikas mirs“.
Buvo įprasta, jog krikšto tėvai lepina krikšto vaiką dovanomis, o per jų vestuves - sėdi garbingoje vietoje kaip ir tikrieji tėvai. Pagal tradicijas, kurių dažnas laikosi iki šiol, krikštatėviai gauna krikštavaikį nuogą, ir jį aprengia patys. Manoma, kad prie kiekvienų namų durų stovi Giltinė, todėl tėvai vaikelį paduoda krikšto tėvams per langą, kad apgautų piktąsias dvasias. Į bažnyčią reikia važiuoti pagrindine gatve: jei važiuosi į krikštą tiesiu keliu, tai ir gyvenimas nenueis šunkeliais.
Šventės dalis po ceremonijos
Po ceremonijos bažnyčioje paprastai būna fotosesija ir linksmoji šventės dalis, kurioje svečius užima krikštatėviai. Kad įsitikintumėte patys bei įrodytumėte svečiams, jog išsirinkote gerus krikšto tėvus savo vaikeliui, galite surengti išbandymus: lai parodo, ar moka pakeisti lėlei sauskelnes; smulkiai papasakoja, kaip išvirti mėgstamiausią krikštuko košytę; padainuoja lopšinę ar paseka pasaką.
Pažaiskite spėjimų žaidimą, kuomet svečiai bandytų atspėti įvairius vaiko gyvenimo faktus. Pavyzdžiui: kurią dieną, kelintą valandą gimė, kiek svėrė, kokio dydžio gimė ir koks ūgis dabar, ką labiausiai mėgsta valgyti ar koks mylimiausias žaislas. Dažnai krikštynose skaitomos linksmos tėvų ir krikštatėvių priesaikos, kuriomis jie įsipareigoja rūpintis krikštuku. Paruoškite pintinę su įvairiais reikmenimis. Įprasta krikštynų metu spėti būsimą vaiko profesiją. Svečiai savo spėjimus ir linkėjimus užrašo į specialią knygą ar ant specialių kortelių.
Kad užaugęs vaikas galėtų sužinoti, kas dalyvavo jo krikšto apeigose, galima parengti sveikinimų knygelę, į kurią svečiai rašo palinkėjimus ir sveikinimus. Jei krikštijamas jau ūgtelėjęs vaikas, tėveliai kartu su juo gali piešti šventės paveikslą: vaikas ir tėveliai pradeda piešinį ant drobės, o svečiai tęsia ką nors pridėdami nuo savęs. Apie šventėje dalyvavusius svečius gali priminti net ir piršto antspaudų medis. Iš anksto paruoškite didelį paveikslą ant drobės su nupieštu medžio kamienu. Nuoširdžius linkėjimus krikštukui galima surašyti ant helio balionų ir šiuos paleisti dangun, kad išsipildytų.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Nuo kada galima sodinti kūdikį: gydytojų rekomendacijos, patarimai tėvams
- Nuo Kelių Metų Galima Palikti Vaiką Vieną Namuose: Teisiniai Aspektai ir Patarimai Tėvams
- Kada galima sodinti vaiką: patarimai tėvams, kaip saugiai pradėti
- Nuoširdžiausi Sveikinimai Gimus Vaikui: Gražiausi Linkėjimai Naujai Šeimai, Kurie Sušildys Širdį!
- Neįtikėtinos Vaikų Tendencijos Lietuvoje, Kurias Turi Žinoti Kiekvienas Tėvas!