Finansinio raštingumo reikėtų mokytis nuo mažens - šiai nuomonei pritaria ne tik asmeninių finansų ekspertai, bet ir psichologai. Kompleksinis, integruotas finansinio raštingumo ugdymas yra būtinas, ir kuo anksčiau vaikai jį gaus, tuo geresnių rezultatų pasieksime.
Finansinis raštingumas - būtinas įgūdis
Visai neseniai paskelbtame visuomenės finansinio švietimo plane numatytos gairės, kaip Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) įtrauks finansinį ir mokesčių raštingumą į formaliojo ugdymo programas bei sudarys galimybes pedagogams tobulinti ir palaikyti kvalifikaciją finansinio ir mokesčių raštingumo srityje. Tai yra daugiau nei sveikintina iniciatyva. Tik dabar reikėtų visiems kartu pagalvoti, kokių veiksmų imtis toliau, kad planas neliktų tik pats save pateisinančiu dokumentu.
Kodėl svarbu kalbėtis apie pinigus su vaikais?
Su vaikais kalbėtis apie pinigus ir jų vertę kartais gali būti gan sudėtinga, ypač, jei pačių suaugusiųjų finansinio raštingumo žinios ir įgūdžiai nėra patys tvirčiausi. Vis dėlto, specialistai teigia, kad svarbu atrasti būdus, kaip su vaikais kalbėtis apie pinigus, suteikti galimybę gilinti savo žinias bei taikyti mokykloje ar kitur išmoktus pinigų valdymo metodus. Tokie, dar vaikystėje įgyti įgūdžiai, itin praverčia ir ateityje, kai finansiniai įsipareigojimai auga ir tampa dar svarbesni.
Anot jo, Lietuvoje vis dar daugelis nemoka taupyti, susikurti finansinio rezervo ar protingai skolintis. „Suaugusiems trūksta laiko, o neretai ir motyvacijos bei noro mokytis, todėl pradėti turime nuo vaikų. Jie smalsūs, o kai užaugs, savo žinias perduos savo vaikams. Taip kursime vis didesnį atsparumą neprotingiems finansiniams sprendimams“, - sako T. Grėlis.
Siekiant šį smalsumą išnaudoti, pradėti ugdyti vaikų finansinį raštingumą reikėtų kuo anksčiau, nes, kaip teigia Demokratinės mokyklos pradinių klasių mokytojas Ernestas Samsonas, taip geriau vaikai perpras taupymą, skolinimąsi, uždarbį, jiems taip pat geriau seksis taupyti ir planuoti naujus pirkinius.
Kada pradėti mokyti?
SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė sako, kad kiekvienas vaikas yra skirtingas, tačiau antrina, jog vaikus supažindinti su pinigais svarbu dar jiems būnant darželyje. „Idealu, jei vaikai pradėtų praktiškai naudoti pinigus nuo 6-7 metų. Kai vaikas pradeda lankyti mokyklą, jis turėtų žinoti, kaip savarankiškai disponuoti pinigais, mokėtų skaičiuoti grąžą, nepamiršti jos paimti. Jei vaikas mokomas atsiskaityti kortele, reikėtų jam priminti žvilgtelti į likutį sąskaitoje. Taip ugdysime įpročius, kurie pasitarnaus mokykloje“, - pataria S.
Pasak daugiau nei 10 metų darbo patirtį turinčios psichologės Sonatos Vizgaudienės, kiekvienas vaikas turėtų būti mokomas finansinio raštingumo, nepaisant jo charakterio ypatumų. „Įprastai skaičiuoti mokantys, dažniausiai 6-7 metų amžiaus, vaikai gali įvertinti, kiek jie turi pinigų ir ar jų užtenka norimam pirkiniui įsigyti, kiek grąžos mokėdami gaus. Jei vaikas sugeba tai padaryti, galima parduotuvėje jam leisti pačiam sau kažką nusipirkti ir išbandyti procesą.
Kaip mokyti vaikus apie pinigus?
Mokytis apsipirkimo galima ir namuose žaidžiant įvairius žaidimus su žaisliniais pinigais - tokiu būdu lavinami ir skaičiavimo įgūdžiai. Tačiau, kaip elgtis su pinigais, geriausia mokytis realiomis sąlygomis. „Duodant vaikams pinigų kasdienėms reikmėms, reikėtų atskirti kišenpinigius nuo maistui skirtų pinigų. Pavyzdžiui, jei vaikas perka pietus mokykloje, galima jam duoti truputį didesnę sumą, kad jis turėtų pasirinkimo laisvę - ar išleisti nuo pietų likusius pinigus skanėstams, ar atsidėti į taupyklę.
„Banko kortelė yra gera praktinė priemonė, padedanti mažuosius šeimos narius mokyti finansinio raštingumo. Be to, mokėti vaikui kortele yra ne tik patogu, bet ir saugu - pametus kortelę, tėvai ar globėjai gali ją greitai užblokuoti, tad sąskaitoje esančios lėšos lieka saugios. Be to, galima nustatyti dienos limitą, kiek vaikas gali išleisti pinigų, tad nekyla rizika, kad visos santaupos bus neapdairiai išleistos“, - sako S.
Pasak „Profitus“ ryšių su investuotojais vadovo Aurimo Satkūno, galima tuo užsiimti vaikui vos pradėjus lankyti mokyklą ar skaičiuoti. Specialisto teigimu, nėra lengva vaikams paaiškinti taupymo bei investavimo aspektus, tačiau anksti pradėjęs į tai gilintis, vaikas jau paauglystėje galės investuoti pats.
Akivaizdu, kad tam, jog investuotų, vaikas pirma turi iš kažkur gauti pinigų. Tam tinka ir dovanos grynaisiais, ir atlikę dienpinigiai, kuriuos vaikas turėtų būti skatinamas taupyti, neišleisti visko per savaitę ar per mėnesį, priklausomai nuo to, kokiu periodiškumu jam dienpinigiai duodami.
Finansinis raštingumas mokykloje
Pagrindas - mokykloje. Mokyklose įgyjamos žinios apie pinigų svarbą ir jų valdymą taip pat yra itin svarbios, todėl vis daugiau mokyklų pradeda finansinio raštingumo pamokas, o kai kurios - imasi ir įvairių projektų, lavinančių vaikų finansinį raštingumą pasitelkiant realius pavyzdžius.
Pinigų muziejaus vyresnysis specialistas T. Grėlis įsitikinęs, kad mokyklose vaikų finansinis raštingumas yra ugdomas, tačiau tai reikėtų pradėti daryti ne vyresnėse, bet dar pradinėse klasėse ar net darželyje. „Tam gali būti skiriamos atskiros pamokos, tačiau finansinis raštingumas galėtų būti integruotas ir į tam tikro dalyko programą, pavyzdžiui, matematiką“, - sako specialistas.
Pavyzdžiui, Vilniuje veikiančioje Demokratinėje mokykloje, finansinis raštingumas yra itin svarbi ugdymo dalis, kurią sudaro įvairūs užsiėmimai ir projektai, leidžiantys vaikams patiems įsitraukti į įvairius pinigų ir verslo valdymo procesus.
Šalia formalaus ugdymo programų mokyklos turi galimybes įgyvendinti ir papildomas iniciatyvas. Pavyzdžiui, įsitraukti į iniciatyvos „Būsiu___“ veiklas, kai į mokyklas apie savo profesiją papasakoti ateina savo sričių profesionalai. Arba „Junior Achievement“, kuris padeda vaikams suprasti verslo pasaulį - kurti savo mikroįmones, verslo planus, planuoti biudžetą ir panašiai.
Finansinio švietimo dėlionė turi būti sudėliota taip, kad mokyklą baigęs jaunuolis galėtų priimti racionalius finansinius sprendimus. Juk baigus mokyklą, o ypač persikėlus į kitą miestą ar valstybę, reikės rinktis, kur gyventi, kokiu transportu važinėti, kaip maitintis, spręsti, ar reikės paskolos studijoms, ar pavyks derinti papildomą darbą ir studijas.
Papildomi užsiėmimai
Būtent šia proga, Pinigų muziejus pradėjo edukacinę programą „Iš kur atsiranda pinigai?“, skirtą pradinių klasių moksleiviams, o ateityje - ir vyresniems mokiniams.Anot jo, įprastai vaikams, atvykusiems į Pinigų muziejų, įdomu yra praktiškai viskas - tai rodo jų smalsumą ir potencialą pasisemti ateityje naudingų žinių apie finansinį raštingumą.
Tėvų vaidmuo
Labai svarbu vaikams parodyti pavyzdį ir paaiškinti, kodėl priimate būtent tokius, o ne kitokius finansinius sprendimus. „Jei mokysite vaiką vis atsidėti į taupyklę, o patys to nedarysite - būkite pasiruošę, klausimo apie tai tikrai sulauksite. Kalbėdami apie pinigus su vaikais būkite žaismingi ir atraskite tai, kas patiks ne tik vaikui, bet ir jums. Ko patys būtumėte norėję išmokti dar vaikystėje?“, - į tokį klausimą sau siūlo atsakyti E. Samsonas.
Statistika
Pasaulinė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) paskelbė tarptautinio mokinių vertinimo (PISA) tyrimo rezultatus apie finansinį raštingumą. Paaiškėjo, kad Lietuvos penkiolikmečiai iš visų tyrime vertintų europiečių atsidūrė priešpaskutinėje vietoje. Kartu su Slovakija turime finansiškai neraštingiausius jaunuolius.
„Swedbank“ Finansų instituto atliktas tyrimas atskleidė, jog beveik 70 proc. Lietuvos šeimų savo finansus planuoja intuityviai, o su vaikais apie pinigus kalbasi vos 12 procentų. Tai labai nuviliantis skaičius, nes šeima - ir ne tik Lietuvoje - yra vienas pagrindinių finansų valdymo mokytojų.
To paties PISA tyrimo duomenys rodo, kad yra didžiulis vaikų finansinio raštingumo atotrūkis tarp mokinių iš Vilniaus, didžiųjų miestų ir rajonų bei kaimiškų vietovių mokyklų.
| Šaltinis | Duomenys |
|---|---|
| EBPO (PISA tyrimas) | Lietuvos penkiolikmečiai - priešpaskutiniai Europoje pagal finansinį raštingumą. |
| Swedbank Finansų institutas | 70% Lietuvos šeimų planuoja finansus intuityviai. |
| Swedbank Finansų institutas | Tik 12% Lietuvos šeimų kalbasi su vaikais apie pinigus. |
Panašus:
- Kaip mokyti kūdikį sėdėti: patarimai ir pratimai
- Kaip mokyti vaiką skaityti: patarimai ir metodai
- Kaip mokyti kūdikį apsiversti: žingsnis po žingsnio instrukcija
- Sužinokite pagrindines vidurių užkietėjimo priežastis nėštumo metu ir kaip jas efektyviai įveikti!
- Kaip įveikti sutrikusį virškinimą nėštumo metu: efektyvūs sprendimai ir priežastys