Dantų dygimas - tai vienas pirmųjų didžiųjų išbandymų, kurį tenka išgyventi ne tik kūdikiui, bet ir jo tėvams.
Juokaujama, kad kai kuriems vaikams dantys išdygsta per naktį, tėvai tiesiog vieną dieną pamato kažką baltuojant jų burnoje. Kitos šeimos su kūdikiu dantis augina kartu: kol jie pasirodo, visi namiškiai nemiega naktimis, vargsta dienomis. Nepadeda nei kramtukai, nei žaidimai, nei supimas.
Dygstantys dantukai gali sukelti įvairių fizinių ir emocinių reakcijų, o viena iš dažniausių - prastas miegas. Daugelis tėvų pastebi, kad mažylis tampa neramesnis, dažniau prabunda, verkia ar net visiškai atsisako miego naktimis. Kodėl taip vyksta ir kaip galima padėti savo vaikui?
Kada prasideda dantų dygimas?
Dantų užuomazgos žandikaulyje susiformuoja dar iki gimimo, o pirmieji dantys prasikala tarp 3 ir 10 mėnesių. Dažniausiai tai atsitinka kūdikiui sulaukus pusės metų. Retai, tačiau būna atvejų, kai ir metų amžiaus vaikas dar neturi nė vieno dantuko.
Dar rečiau, vos vienam iš 2-3 tūkst. naujagimių nutinka, kad jis jau gimsta turėdamas vieną ar kelis dantis, dažniausiai apatinio žandikaulio kandžius. Jų šaknys paprastai būna silpnai įsitvirtinusios, todėl dar ligoninėje pašalinami, kad vaikas neužspringtų jiems patekus į kvėpavimo takus.
Pirmieji dantukai paprastai pradeda dygti kūdikiui sulaukus 4-7 mėnesių, tačiau tai labai individualu. Kai kuriems kūdikiams dantys pasirodo dar anksčiau, kitiems - tik sulaukus vienerių. Dažniausiai pirmieji pasirodo apatiniai centriniai kandžiai, vėliau - viršutiniai. Visas dantų dygimo procesas gali tęstis iki 2,5-3 metų, kol išdygsta visi 20 pieninių dantų.
Požymiai, pranešantys apie dantų dygimą
Prieš pradedant kaltis pirmiesiems dantims kūdikio dantenos parausta, paburksta, tampa jautrios ar net skausmingos. Dalis tėvų atkreipia dėmesį į didesnį nei įprastai seilėtekį, tačiau kadangi kūdikiai ir taip linkę seilėtis, šis požymis dažnai taip ir lieka nepastebėtas. Dygstant krūminiams dantims kartais galima pamatyti nedidelį balkšvą iškilimą būtent toje vietoje, kur vėliau turėtų prasikalti dantis.
Požymiai, pranešantys, kad neilgai trukus pasirodys pirmasis dantukas yra dantenų paraudimas ir paburkimas, jautrumas, seilėtekis, skausmas, gali truputį pakilti temperatūra, prasidėti viduriavimas. Jie gali atsirasti ir prieš kelias savaites, ir prieš kelias dienas, išsilaikyti kelias dienas po to.
Tuo tarpu dauguma vaikų parodo, jog jų burnoje vyksta svarbūs pokyčiai, gan akivaizdžiu elgesiu: graužia žaislus ir įvairius daiktus, kiša į burną pirštus, nes taip bando nuraminti jį varginančius nemalonius pojūčius. Visi šie požymiai gali pasirodyti įvairiu laiku - tiek likus vos kelioms dienoms iki danties prasikalimo, tiek ir prieš kelias savaites. Be to, jie gali nedingti net ir kelias dienas po to, kai pagaliau pasirodo dantuko viršūnėlė.
Tai nesunku suprasti iš vaikučio elgesio: norėdamas nuraminti nemalonius pojūčius, jis kišą į burną pirštus, graužia žaislus ir kitus daiktus.
Kaip dygstant dantims jausis kūdikis priklauso nuo daugybės priežasčių, o viena iš jų - ir genetika. Jei vaiko tėvams dantų dygimas buvo gan lengvas, be didelių skausmų ir diskomforto, didelė tikimybė, jog panašiai puikiai jausis ir jų vaikas.
Tai, kada pradeda dygti dantys, kiek tai užtrunka ir kaip tuo metu jaučiasi kūdikis, priklauso ir nuo genetikos. Jeigu tėvai ar vienas iš jų kankinosi kūdikystėje ir vaikystėje kalantis pieninukams, labai tikėtina, kad taip atsitiks ir jų atžaloms. Jeigu jiems pirmasis dantis išdygo labai anksti ar labai vėlai, taip pat gali būti ir jų vaikams.
Įtakos vėlyvam dantų dygimui gali turėti ir ligos.
Kaip dantų dygimas veikia miegą?
Dantų dygimas - tai fiziologiškai sudėtingas procesas, lydimas tam tikrų nemalonių pojūčių:
- Dantenų skausmas ir spaudimas. Dygstant dantims, dantenos patinsta ir tampa jautrios. Tai sukelia nemalonų spaudimą, kuris naktį, kai nėra kitų dirgiklių, jaučiamas dar stipriau.
- Padidėjęs seilėtekis. Gausus seilių kiekis gali sukelti ne tik diskomfortą, bet ir odos sudirginimą aplink burną, o tai dar labiau trikdo miegą.
- Dirglumas ir nuotaikų kaita. Skausmas ir diskomfortas veikia kūdikio emocinę būseną. Vaikas gali būti nervingas, verkšlenti be aiškios priežasties, jaustis nesaugus ir reikalauti daugiau tėvų dėmesio.
- Dažnesnis pabudimas naktį. Naktinis miegas tampa fragmentiškas - kūdikis dažnai pabunda, nerimsta, sunkiai užmiega iš naujo.
Kaip atpažinti, kad neramumas susijęs būtent su dantų dygimu?
Dantų dygimas gali būti painiojamas su kitais sveikatos sutrikimais. Todėl svarbu žinoti būdingus dygimo požymius:
- Kūdikis dažnai kiša pirštus ar daiktus į burną ir juos kandžioja.
- Padidėjęs seilėtekis.
- Paraudusios, patinusios dantenos.
- Kartais - lengvas temperatūros pakilimas (iki 37,5 °C).
- Sutrūkinėjęs ar pablogėjęs apetitas.
- Odos paraudimas ar bėrimas aplink burną (nuo seilių).
- Padidėjęs neramumas ir miego sutrikimai, ypač naktį.
Svarbu paminėti, kad stiprus karščiavimas, viduriavimas ar vėmimas nėra būdingi dantų dygimui - tokiu atveju reikėtų kreiptis į gydytoją.
Tėvai dažnai nerimauja, kad vaikas turi per mažai dantų pagal amžių, kad jie dygsta ne iš eilės.
Net jei tėvams atrodo, kad vaikas turi per mažai dantų ar jie dygsta ne pagal taisykles, nereikėtų iš karto nerimauti, nes kiekvienas atvejis yra individualus ir visos lentelės yra skirtos tik apytiksliam suvokimui, kada turi dygti dantys.
Visgi, jei labai norisi apskaičiuoti kiek ir kokių dantų turėtų turėti vaikas, galima naudotis taisykle: vaikas turėtų turėti tiek dantų, koks skaičius gaunamas iš jo amžiaus (skaičiuojant mėnesiais) atėmus šešis.
Ši taisyklė gali padėti išsklaidyti abejones: iš vaikelio amžiaus mėnesiais reikia atimti šešis ir gautas skaičius rodys, kiek jis tuo metu turi turėti dantukų. Tarkime, metų mažylis turėtų turėti šešis dantukus, pusantrų - 10, dviejų - 18.
Dantų dygimo tvarka
Pirmieji pasirodo apatinio žandikaulio centriniai kandžiai, 6-10 mėn. Po to seka viršutinio žandikaulio centriniai kandžiai, išlendantys 8-12 mėn. Šoniniai kandžiai tiek viršutiniame, tiek apatiniame žandikauliuose pasirodo tuo pačiu metu, nuo 9 iki 13 mėn. Pirmasis krūminis dantis išdygsta 13-19 mėn. Apatiniame jie pasirodo maždaug po mėnesio (14-19 mėn.). Tuomet laukia nedidelė, porą mėnesių trunkanti pauzė, kol prasikala iltiniai dantys, apatiniame ir viršutiniame žandikaulyje, paprastai tai atsitinka sulaukus apie 16 mėn. Antrasis krūminis dantis apatiniame žandikaulyje išdygsta 23-26 mėn. Viršutiniame žandikaulyje jis pasirodo sulaukus 25-33 mėn.
Pagal tokį grafiką 3 metų sulaukęs vaikas jau gali džiaugtis visais pieniniais dantimis ir tuo metu susiformuoja pieninis sąkandis. Su šiais dantimis vaikas išbus maždaug iki šešerių metų.
Taigi, remiantis šiais skaičiavimais, 2,5-3 metų amžiaus vaikas jau turi turėti visus pieninius dantis, kurių yra 20.
Jei trimečiui kelių ar daugiau pieninukų trūksta, rekomenduojama ilgai nelaukus pasikonsultuoti su gydytoju odontologu, siekiant išsiaiškinti priežastį. Tai pravartu padaryti ir pastebėjus, kad pieniniai dantys auga netaisyklingai. Vienas iš požymių, kurį gali pastebėti patys tėvai - neseniai išdygę dantukai gali pradėti gesti, taip atsitinka dėl to, kad esant netaisyklingam sąkandžiui jie svaime neapsivalo valgant.
Dėl dantų dygimo verta kuo greičiau pasikonsultuoti su odontologu, jei trejų metų vaikas vis dar neturi visų pieninių dantų arba jie dygsta netaisyklingai. Kad jie kalasi ne taip, kaip turėtų, galima pastebėti iš to, jog ką tik išdygę dantys kaip mat pradeda gesti.
Net ir nustačius pieninio sąkandžio patologiją, ortodontinis gydymas dažniausiai netaikomas, kol neišdygsta nuolatiniai dantys. Dažniausiai odontologai laukia, kol vaikui išdygs nuolatiniai dantys.
Ką daryti, jei kūdikiui dygstant dantims pakyla temperatūra?
Kai kalasi dantys, kai kuriems vaikams gali pakilti temperatūra.
Karščiavimas yra natūrali organizmo būklė, rodanti, kad kūdikio ar vaiko organizmas kovoja su bakterijomis ir virusais. Karščiavimo priežasčių yra daug.
Tiesa, net jei vaikui bus nustatyta pieninio sąkandžio patologija, jam veikiausiai nebus taikomas ortodontinis gydymas.
Į ką reiktų atkreipti dėmesį, jei kūdikis ar vaikas karščiuoja? Dažnai temperatūra dygstant dantukams būna neaukšta. Tačiau pasitaiko visokių atvejų. Mamos turi suprasti, kad karščiavimas yra natūrali vaiko organizmo reakcija į bakteriją, virusą, dirgiklį ar dantenų uždegimą jiems dygstant.
Todėl temperatūra neturėtų būti tuojau mažinama, tačiau reikia kiekvienu atveju spręsti, ką daryti. Yra vaikų, kurie nepaisant aukštos temperatūros vis dar būna žvalūs. Kai mūsų organizmas kovoja su virusinėmis infekcijomis, dažniausiai tokiai „kovai“ reikalinga aukšta temperatūra, kad „įveiktų“ virusus.
Temperatūra iki 37,9 ºC vadinama subfebrilia (nelabai aukšta), o nuo 39 ºC - aukšta.Terapines priemones vaikams ir kūdikiams būtina taikyti, kai temperatūra pasiekia 39 ºC. Jei vaikams karščiavimo metu būna traukulių, apie būtinas priemones reikia išsamiai pasikonsultuoti su gydytoju.
Karščiuojant pagreitėja medžiagų apykaita, todėl vaikui reikia ramybės ir šilumos. Karščiuojantis vaikas turi gulėti lovoje. Reikia atsisakyti intensyvių dirgiklių - televizoriaus, kompiuterio. Būtina gerti pakankamai skysčių. Leiskite vaikui pasirinkti - ar jis nori vaisių sulčių, ar karštos arbatos. Neverskite valgyti. Dažnai vaikai labai gerai jaučia, kas jiems tinka - gerbkite jų norus.
Suaugusiems reikėtų atkreipti dėmesį, kad dantų dygimas - ne liga, todėl nereikia pulti į paniką net vaikui dėl to prasčiau jaučiantis, skubėti jo girdyti vaistais nuo karščiavimo ar skausmo net pakilus temperatūrai. Žinoma, kilus abejonių, geriau pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju, kad su dantų dygimu nebūtų supainiota kokia nors kita liga.
Panašūs yra burnos gleivinės uždegimo stomatito simptomai - vaikas neramus, jam skauda, gali atsisakyti valgyti, seilėtis. Pakilusi temperatūra, viduriavimas gali byloti ir apie bet kokią virusinę ar bakterinę infekciją.
Kaip palengvinti kūdikio savijautą dygstant dantims?
Nors dantų dygimas neišvengiamas, yra būdų, kaip sumažinti su juo susijusį diskomfortą ir pagerinti vaiko miegą:
- Masažuokite dantenas. Švelnus dantenų masažas švariu pirštu ar specialiu silikoniniu šepetėliu gali sumažinti spaudimą ir skausmą.
- Naudokite kramtukus. Atšaldyti (bet ne sušaldyti) kramtukai padeda malšinti dantenų niežulį ir dirginimą. Svarbu, kad jie būtų saugūs ir neturėtų mažų detalių.
- Pasitarkite su gydytoju dėl gelių ar vaistų. Kai kurie dantų dygimo geliai turi šaldantį ar priešuždegiminį poveikį. Tačiau prieš naudojant bet kokias priemones būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
- Rami atmosfera prieš miegą. Sukurkite ramią, saugią ir pastovią miego rutiną - maudynės, švelni muzika ar lopšinė gali padėti vaikui atsipalaiduoti prieš miegą.
- Tėvų artumas. Kartais viskas, ko reikia vaikui - tai mamos ar tėčio apkabinimas. Jūsų buvimas ir švelnus kalbėjimas nuramina bei padeda lengviau užmigti net ir skausmo metu.
Pirmiausiai išbandykite specialius guminius kramtukus, žiedo ar kitos formos, juos prieš duodant kūdikiui galima trumpai palaikyti šaldytuve, vėsa greičiau nuramins susierzinusias dantenas. Tačiau jokiu būdu negalima šaldyti šaldymo kameroje, nes jis gali pažeisti dantenas. Vietoje jų tinka ir sužiedėjusi duona ar jos plutelė, baronkėlės, švieži kietesni vaisiai, juos taip pat galima prieš tai šiek tiek atšaldyti. Dantenas galima patrinti pirštu ar lengvai pamasažuoti šaukšteliu. Dar viena priemonė - duoti mažyliui pakramtyti vėsų sudrėkintą audinį.
Jei nežinote kaip palengvinti nemalonius pojūčius, kurie vargina kūdikį dantų dygimo metu, išmėginkite įvairius specialius guminius kramtukus.
Be kramtukų taip pat puikiai tinka baronkos, sužiedėjusi duona ar jos pluta, švieži vaisiai. Juos visus irgi galima palaikyti šaldytuve, prieš duodant vaikui.
Tačiau kiekvienu kartu duodant kokį nors maistą būtina stebėti kūdikį, kad jis netyčia nepaspringtų.
Kai vaikutis dėl dygstančių dantukų labai vargsta pats ir vargina namiškius, prastai valgo ir miega, būklę gali palengvinti specialūs vietinio poveikio nuskausminantys tepalai, geliai. Galima įsigyti ir geriamų nuskausminančių tirpalų, nes ne visi vaikai leidžiasi tepti skausmingas, jautrias dantenas. Dar viena alternatyva - homeopatiniai preparatai, aliejų mišiniai, kuriais tepami skruostai, smakras iš išorės tose vietose, tiek kuriomis yra dygstantys dantys.
Sumažinti dantenų jautrumą, irzlumą padeda šiltos vaistažolės ir arbatos vaikams, tik be cukraus ar medaus. Negalima medumi tepti dantenų, nes tai paskatins ėduonies atsiradimą.
Jei visos šios priemonės nepadeda, o matosi, jog vaikas tikrai išvargęs, prastai miega ir valgo, galima išmėginti specialius gelius ir tepalus, skirtus būtent tokiems atvejams.
Primename, kad, jeigu nesate tikri dėl preparatų vartojimo, turite klausimų dėl tinkamo priemonių pasirinkimo, geriau pasikonsultuoti su specialistais. „MANO vaistinėse“ dirbantys specialistai visuomet pasiruošę padėti bei patarti.
Kiek tai tęsis?
Kiekvieno dantuko dygimas gali trukti nuo kelių dienų iki savaitės. Visas procesas - nuo pirmojo iki paskutiniojo danties - gali užtrukti kelerius metus, tačiau intensyviausi pokyčiai vyksta pirmaisiais dvejais gyvenimo metais.
Nors dantų dygimas - ilgas kelias, laikui bėgant vaiko organizmas vis geriau prisitaiko, ir reakcijos tampa švelnesnės.
Dantų dygimas ir miegas: tėvų požiūris
Labai svarbu, kad tėvai šiuo laikotarpiu išliktų kantrūs ir supratingi. Naktiniai pabudimai ir neramios dienos gali išvarginti visą šeimą, tačiau svarbu suprasti, kad tai laikina.
Dantų dygimas yra natūrali vystymosi dalis, kuri rodo, kad vaikas auga ir bręsta.
Tėvų emocinė būsena taip pat perduodama vaikui. Jei mama ar tėtis nuolat įsitempę, nervingi ar nekantrūs, kūdikis tai jaučia ir tampa dar neramesnis.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Nuo kokio amžiaus vaikas gali sėdėti automobilio priekyje? Saugos patarimai
- Ar gali nėštumo testas nerodyti nėštumo: priežastys ir patarimai
- Ar nėštumo testas gali meluoti? Tikslumas, klaidos ir ką daryti
- Įtraukiančios detektyvinės knygos vaikams: geriausių istorijų sąrašas, kurio negalėsite paleisti!
- Lesės gyvūnų globa – Misija, veikla ir kaip galite išgelbėti gyvūnus dabar!