Vėjaraupiai yra itin dažna, Herpes zoster viruso sukeliama, infekcija, dažniausiai plintanti tarp 2-8 metų vaikų, bet neapleidžianti ir suaugusiųjų. Tiesa, ligos simptomai ir galimos komplikacijos su amžiumi tik sunkėja. Statistika rodo, kad kasmet užfiksuojama daugiau nei milijonas vėjaraupių atvejų visame pasaulyje.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena, kad kiekvienas, kuris sirgo vėjaraupiais, ateityje gali sirgti juostine pūsleline (herpes zoster). Pasak ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos specialistės Eglės Savickienės, 2 iš 10 asmenų, sirgusių vėjaraupiais, vėliau suserga juostine pūsleline. Dažniausiai juostine pūsleline serga vyresni nei 50 m. asmenys.
Vėjaraupiai ir Juostinė Pūslelinė: Virusas, Sukeliantis Dvi Ligas
Vėjaraupiai yra ūminė virusinė infekcija, kurią sukelia Varicella zoster virusas (VZV). Šis virusas gali sukelti dvi skirtingas infekcines ligas - vėjaraupius ir juostinę pūslelinę. Gydytoja G. teigia, kad infekcijos sukėlėjas yra Varicella zoster virusas. Pirmą kartą užsikrėtę juo mes sergame vėjaraupiais, tačiau net ir pasveikus ligos sukėlėjas išlieka mūsų organizme - virusas apsigyvena nugaros smegenų mazguose ir vėliau gali suaktyvėti.
„Persirgus vėjaraupiais virusas migruoja iš odos per juntamuosius nervus į nugaros smegenų nervinius mazgus, kur išlieka latentinėje (neaktyvioje) būklėje daugelį metų. Nusilpus imuninei sistemai, virusas aktyvuojasi ir per juntamuosius nervus migruoja į jų įnervuojamą odos sritį. VZV reaktyvuotis (suaktyvėti) gali po daugelio metų, susilpnėjus imuninės sistemos funkcijai, dažniausiai vyresnio amžiaus žmonėms, ir sukelia juostinę pūslelinę - tai neuralginis skausmas ir vienpusis pūslelinis odos bėrimas pažeisto nervo inervuojamoje vietoje. Dažniausiai pažeidžiami (išberiama) tarpšonkauliniai nervai, taip pat gali būti pažeisti (išberti) veidinis, klausos, akių ir retais atvejais kiti nervai“, - pažymi E.
Juostinės Pūslelinės Simptomai ir Eiga
Pirmieji juostinės pūslelinės simptomai pasireiškia likus keletui dienų iki bėrimo atsiradimo, tai - karščiavimas, bendras silpnumas, galvos skausmas ir stiprus skausmas busimų bėrimų vietoje. Skausmas, juntamas pažeisto nervo zonoje, pirmasis ligos požymis. Atsiradęs juostinės pūslelinės bėrimas pasireiškia nesimetriškai, vienoje kūno pusėje. Bėrimas pasireiškia grupėmis pūslelių, pripildytų skysčio. Išbertas vietas skauda, degina, peršti. Dažniausiai nuo juostinės pūslelinės pasveikstama per 2-4 savaites, jei nėra ligos komplikacijų. Juostine pūsleline sirgti gali tik tie asmenys, kurie sirgo vėjaraupiais, nes tai yra VZV reaktyvacija.
Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė paaiškina, kad vieną kartą susirgus vėjaraupiais virusas lieka organizme ir yra nemaža tikimybė, kad po kurio laiko pasireikš juostinės pūslelinės pavidalu. „Dažniausiai pirmasis juostinės pūslelinės simptomas yra stiprus skausmas, deginimas arba dilgčiojimas toje vietoje, kur vėliau atsiras bėrimas. Per kelias dienas nuo atsiradusio skausmo pradžios išryškėja rausvas bėrimas, kuris greitai virsta skysčiu pripildytomis, niežtinčiomis ir itin jautriomis pūslelėmis. Pastarosios paprastai atsiranda vienoje kūno pusėje ir dažniausiai juosia tam tikrą sritį, pavyzdžiui, krūtinę, pilvą, veidą, nugarą. Kai kuriems žmonėms gali pasireikšti ne tik bėrimas, bet ir karščiavimas, galvos skausmas, nuovargis ir bendras negalavimas. Kai pūslelės išnyksta, skausmas gali išlikti savaitėmis, mėnesiais ar net metais“, - pasakoja J.
Kaip Atskirti Vėjaraupius?
Vėjaraupiai plinta per fizinį kontaktą, palietus virusu jau užkrėstus paviršius, netgi įkvepiant užsikrėtusiojo iškvėptų oro dalelių. Atpažinti, jog užsikrėtėme - gana paprasta. Infekciją išduoda atsiradęs bėrimas dėmelėmis, kurios virsta pūslėmis, pripildytomis skaidraus skysčio. Niežtintis bėrimas dažniausiai atsiranda ant veido, gleivinių ir galvos odos, taip pat ant pilvo, liemens, kojų.
Visgi šalia gerai atpažįstamo bėrimo, užsikrėtus vėjaraupiais taip pat gali kankinti karščiavimas, galvos skausmas, silpnumas. Vaikams ši infekcija dažniausiai pasireiškia lengva forma, tačiau suaugusiems simptomai būna labiau varginantys.
Pastebėjus pirmuosius simptomus, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku, tačiau nereikėtų pamiršti ir paprastų kasdienių įpročių: labai svarbu užtikrinti tinkamą sergančiojo asmens higieną, nereikėtų bijoti maudytis, prausti pūslelėmis nusėto kūno. Vėjaraupiais dažniausiai sergama apie savaitę, retesniais atvejais - ilgiau. Visu tuo metu rekomenduojamas poilsio režimas, o svarbiausia - izoliacija nuo aplinkinių.
Palengvinti vėjaraupių simptomus gali padėti antihistamininiai vaistai, slopinantys niežėjimą, taip pat vaistinėje galima rasti priemonių, kurios vėsina ir ramina odą, taip palengvindamos jaučiamus simptomus. Pratrūkus pūslelėms, labai svarbu tinkamai jas dezinfekuoti, naudojant specialiai žaizdų dezinfekcijai skirtas antiseptines priemones.
Vėjaraupių Komplikacijos ir Pavojus
Vėjaraupiai vaikams paprastai pasireiškia nesunkiai. Tačiau, kitaip nei kai kurie mano, ši virusinė infekcija nėra tokia nepavojinga. Ji gali sukelti įvairių komplikacijų (bronchito, plaučių uždegimo, ausų uždegimo ar net nervų sistemos pažeidimų) išsivystymą. Ypač pavojingi vėjaraupiai nėštumo metu: susirgus nėštumo pradžioje, gresia persileidimas, o pabaigoje - liga perduodama vaisiui ir jis serga įgimtais vėjaraupiais. Jei motina užsikrečia prieš pat gimdymą, būdinga sunki naujagimio ligos eiga su vidaus organų pažeidimu, mirtimi. Vėjaraupiai kūdikiams gali sukelti tokias pavojingas komplikacijas kaip stomatitas, pneumonija, sunkios odos bėrimų komplikacijos ir net encefalitas. Vėjaraupiai suaugusiems žmonėms vyresniame amžiuje gali sukelti juostinę pūslelinę.
Skiepai Kaip Apsauga Nuo Vėjaraupių ir Juostinės Pūslelinės
Patikima apsauga nuo vėjaraupių - skiepai. Skiepijama gyva susilpninta vėjaraupių viruso vakcina, kuria skirta skiepyti asmenis nuo 9 mėn. amžiaus. Lietuvoje ši vakcina nėra kompensuojama valstybės lėšomis. Suaugę asmenys, kurie persirgo vėjaraupiais ir ateityje nori išvengti juostinės pūslelinės bei poherpetinės neuralgijos (ilgalaikio nervo skausmo persirgus juosiančiąja pūsleline), taip pat gali pasiskiepyti nuo juostinės pūslelinės Ši vakcina skirta suaugusiems asmenims nuo 50 metų. Priklausomai nuo vakcinos gamintojo gali būti skiriama 1 arba 2 (atliekamos dviejų mėnesių intervalu) vakcinos dozės.
Svarbu: skiepytis nuo vėjaraupių negalima nėščiosioms, taip pat asmenims, kuriems neseniai buvo perpiltas kraujas ar buvo skiriami imunoglobulinai. Rekomenduojama pasiskiepijus 1 mėn. Pasiskiepijus vėjaraupių vakcina įgyjamas pilnavertis ilgalaikis imunitetas. Ji apsaugo nuo sunkių ligos formų ir komplikacijų ne tik vėjaraupių, bet ir juostinės pūslelinės atveju.
Anot gydytojos G. „Skiepyti mažuosius pirmąja doze rekomenduojama nuo 1 metų amžiaus, bet galima tai padaryti ir anksčiau, pavyzdžiui, nuo 9 mėnesių. Antrąja doze rekomenduojama skiepyti po 4-6 savaičių. Ši dozė labai rekomenduojama prieš darželio lankymo pradžią. Natūraliai persirgti vėjaraupiais nerekomenduočiau, nes nors dažniausiai vaikams vėjaraupiai praeina be komplikacijų, jų rizika išlieka“, - atkreipė dėmesį šeimos gydytoja.
Ji neslėpė, jog pasitaiko atvejų, kai vėjaraupiais suserga net ir paskiepytas žmogus. „Medicinoje nėra nieko, apie ką galėtume sakyti, kad apsaugo 100 proc. Vėjaraupių skiepo pirma dozė apsaugo nuo vėjaraupių ligos ir juostinės pūslelinės 85 proc., antroji - 98 proc.
Imuniteto Stiprinimas
Norintiems išvengti rizikų, taip pat reikėtų laikytis sveiko gyvenimo būdo taisyklių, įskaitant visavertę mitybą, reguliarų fizinį aktyvumą, tinkamą miego kiekį ir streso valdymą, kad imuninė sistema būtų stipri. Deja, gyvenant skubančioje kasdienybėje ne visiems ir ne visada pavyksta kruopščiai susidėlioti atitinkamą režimą, todėl dažno žmogaus gyvenime netrūksta nei streso, nei prastos mitybos ar tinginiavimo. Tokiu atveju į pagalbą vertėtų pasitelkti imuniteto stiprinimą maisto papildais.
Bendram organizmo stiprinimui rekomenduojama vartoti:
- vitaminą C, kuris yra žinomas kaip stiprus antioksidantas, sumažinantis širdies ligų riziką, padedantis greičiau atsistatyti ląstelėms ir kovoti su virusais;
- vitaminą D, kuris gali padidinti fizinę ištvermę, padėti išvengti chroniškų susirgimų, stiprinti kaulus ir nervų sistemą;
- cinką, kuris gerai žinomas kaip uždegiminius procesus mažinantis elementas, saugantis širdies veiklą, padedantis greičiau gyti įvairiems sužeidimams;
- omega-3 riebiąsias rūgštis, kurios taip pat gali sumažinti organizme vykstančius uždegimus, pagerinti smegenų, nervų sistemos bei širdies funkcijas.
Vėjaraupių ir Juostinės Pūslelinės Skirtumai
Vėjaraupiai - tai ūmi, labai užkrečiama ir epidemiškai plintanti infekcinė liga, kuriai būdinga gerybinė eiga. Vėjaraupiai pasireiškia karščiavimu bei pūsleliniu odos ir gleivinės bėrimu. Liga paplitusi visame pasaulyje. Iki 90 proc. žmonių perserga vėjaraupiais. Vėjaraupiais Lietuvoje kasmet serga 13-18 tūkst. gyventojų.
Juostinė pūslelinė yra virusinė infekcija, sukeliama Herpes zoster viruso - to paties, kuris sukelia ir visiems gerai žinomus vėjaraupius.
„Camelia“ vaistininkė pabrėžia, kad nors juostine pūsleline neužsikrėsime taip greitai, kaip jos pirmtaku - vėjaraupiais, tačiau nesirgęs pastarąja infekcija ir nepasiskiepijęs asmuo gali užsikrėsti vėjaraupiais per tiesioginį kontaktą su juostinės pūslelinės pūslelėmis. Tokiu atveju, persirgus vėjaraupiais užsikrėtusiajam kyla ir juostinės pūslelinės grėsmė ateityje.
Juostinės Pūslelinės Komplikacijos
Labai svarbu žinoti ir kartu su šia liga atkeliaujančias komplikacijų rizikas, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ar turintiems silpną imuninę sistemą, kadangi juostinė pūslelinė gali būti išties pavojinga. Juostinė pūslelinė gali sukelti minėtą poherpetinę neuralgiją - Ilgalaikį stiprų skausmą toje vietoje, kur buvo bėrimas, besitęsiantį net po to, kai pūslelės išnyksta. Taip pat gali išsivystyti oftalmologinė juostinė pūslelinė - infekcija, pažeidžianti akis ir galinti sukelti ragenos uždegimą, glaukomą, regos praradimą ar akies judesių sutrikimus“, - paaiškina J. Ji priduria, kad galimos ir neurologinės komplikacijos - virusas gali paveikti centrinę nervų sistemą, sukelti smegenų uždegimą, vadinamą encefalitu, meningitą ar mielitą - nugaros smegenų uždegimą. Jei virusas paveikia kepenis ir smegenis, pacientui gali išsivystyti hepatoencefalopatija - reta, bet labai rimta komplikacija.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Nuo kokio amžiaus vaikas gali sėdėti automobilio priekyje? Saugos patarimai
- Ar gali nėštumo testas nerodyti nėštumo: priežastys ir patarimai
- Ar nėštumo testas gali meluoti? Tikslumas, klaidos ir ką daryti
- Kelias į Saugų ir Smagų Žaidimą: Kilimas Kūdikio Dėlionė – Privalumai ir Patarimai
- Kaip Prižiūrėti Naujagimį: Nepakeičiami Patarimai Tėvams Sklandžiai Pradžiai