Nėštumas yra ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kuomet jos organizme vyksta daugybė fiziologinių pokyčių, siekiant užtikrinti optimalias sąlygas vaisiui vystytis. Nors nėštumą gan tiksliai galima nustatyti iš kraujo, bendras kraujo tyrimas to neparodys. Jei kyla įtarimų dėl nėštumo, tam reikia atlikti specialų kraujo tyrimą nėštumui nustatyti.
Šiame straipsnyje aptarsime, kokie kraujo tyrimai atliekami nėštumo metu ir kaip interpretuoti jų rezultatus.
Kraujo krešėjimo sistemos pokyčiai nėštumo metu
Viena iš svarbių organizmo sistemų, kuri pasikeičia nėštumo laikotarpiu, yra krešėjimo (hemostazės) sistema. Nors daugelis moterų apie tai dažnai nesusimąsto, krešėjimo pokyčiai turi didelę reikšmę nėštumo eigai, gimdymui ir pogimdyminiam laikotarpiui. Šių pokyčių supratimas gali padėti geriau įvertinti tam tikrų kraujo tyrimų rezultatus, laiku pastebėti galimus sutrikimus ir užkirsti kelią sunkioms komplikacijoms.
Nėštumo metu moters organizmas patiria daugybę fiziologinių pokyčių, hormonų pusiausvyros pakitimų. Vienas iš pagrindinių tokių pokyčių tikslų - užtikrinti vaisiaus gyvybingumą ir sumažinti riziką, susijusią su kraujo netekimu gimdymo metu. Nėštumo metu padidėja daugelio krešėjime dalyvaujančių baltymų, taip vadinamų krešėjimo faktorių, koncentracija (pavyzdžiui, fibrinogeno, VII, VIII, X faktorių), sumažėja natūralių krešėjimą slopinančių baltymų, tokių kaip baltymo S, antitrombino kiekis. Taip pat labiau yra slopinama fibrinolizė (krešulių tirpinimo procesas), todėl kraujas tampa linkęs labiau sudaryti krešulius. Šie pokyčiai nėra patologija - tai fiziologinė nėščiųjų adaptacija.
Padidintas polinkis kraujui krešėti, pirmiausia, yra apsauga gimdymo metu. Didėjantis krešėjimo pajėgumas padeda sumažinti pogimdyminio kraujavimo (hemoragijos) riziką. Tačiau egzistuoja ir padinto krešumo rizika - polinkis į trombozę. Hiperkoaguliacinė nėščiųjų būsena nuo 4 iki 50 kartų padidina veninės tromboembolijos (VTE) riziką. Nėščiosios, palyginti su nenėščiomis moterimis, turi didesnę giliųjų venų trombozės (GVT) ir plaučių embolijos (PE) riziką. Kartais krešėjimo pokyčiai gali sąveikauti su kitomis ligomis, pavyzdžiui, preeklampsija, antifosfolipidiniu sindromu ar placentos nepakankamumu.
Kraujo tyrimai nėštumo metu
Nėštumo metu gali būti atliekami įvairūs kraujo krešėjimo sistemos tyrimai. Kai kurie jų skiriami įprasta tvarka reguliaraus apsilankymo pas nėštumą prižiūrintį gydytoją metu, kiti skiriami, jei atsiranda įtarimų dėl galimų sutrikimų:
- Bendras hematologinis tyrimas (apimantis trombocitų skaičiaus nustatymą). Trombocitai atlieka svarbų vaidmenį pradiniame krešulio formavimęsi. Paprastai nėštumo metu trombocitų skaičius gali nežymiai sumažėti (dėl praskiedimo efekto, t. y. padidėjusio kraujo tūrio), tačiau vertės paprastai išlieka normos ribose.
- Protrombino laikas (PL) ir tarptautinis normalizuotas santykis (TNS, angl. INR). Šie parametrai vertina tam tikrų krešėjimo faktorių (išorinio ir bendrojo aktyvavimosi kelio) veiklą. Nėštumo metu PL/TNS dažniausiai išlieka normos ribose, nors gali nežymiai sumažėti. Nėštumo metu padidėjęs PL/TNS gali parodyti kepenų funkcijos sutrikimus ar vitamino K stoką.
- Aktyvinto dalinio tromboplastino laikas (ADTL). ADTL vertina šiek tiek kitokių krešėjimo faktorių nei PL/TNS veiklą, atspindi vidinio ir bendrojo aktyvavimosi kelio krešėjimo faktorių dalyvavimą. Nėštumo metu ADTL nežymiai sutrumpėja dėl padidėjusio krešėjimo faktorių kiekio.
- Fibrinogenas. Fibrinogenas - pagrindinis tirpus baltymas, kuris, veikiant kitam krešėjimo baltymui trombinui, virsta netirpiu fibrinu ir sudaro krešulio karkasą. Nėštumo metu fibrinogeno koncentracija reikšmingai padidėja (dažnai >4 g/l), ir tai yra laikoma normaliu fiziologiniu pokyčiu.
- D-dimerai. D-dimerai yra fibrino skaidymo produktas, kurio kiekis padidėja, kai organizme intensyviai formuojasi ir tirpsta krešuliai. Nėštumo metu D-dimerų koncentracija pamažu kyla ir gali viršyti įprastas normas, taikomas nenėščioms moterims. Todėl nėštumo metu D-dimerų tyrimo specifiškumas trombozės diagnostikai labai sumažėja.
- Antitrombinas, baltymas C, baltymas S. Tai natūralūs antikoaguliantai. Nėštumo metu baltymo S lygis sumažėja, kas laikoma normaliu reiškiniu.
- Specifiniai tyrimai trombofilijai nustatyti. Jei moteris turi padidėjusią trombozių riziką, gali būti skiriami genetiniai Leideno ir protrombino geno G20210A mutacijų, imunologiniai antifosfolipidinių antikūnų tyrimai.
Bendras kraujo tyrimas (BKT)
Bendras kraujo tyrimas (BKT) - vienas dažniausiai atliekamų laboratorinių tyrimų, padedantis gydytojams stebėti žmogaus fizinę būklę ir diagnozuoti įvairius sveikatos sutrikimus. BKT tyrimas skiriamas ne tik diagnozuoti įvairias ligas, bet ir įvertinti gydymo efektyvumą, sekti sveikatos būklės pokyčius jau diagnozavus tam tikras ligas.
Bendras kraujo tyrimas parodo pagrindinių kraujo kūnelių ir ląstelių kiekį, būklę. BKT tyrimas - vienas dažniausių kraujo tyrimų, atliekamų organizmo reaktyvumui įvertinti (tiriamos kraujo ląstelės, jų kiekis, morfologiniai požymiai, santykis ir t. t.), eritrocitų nusėdimo greitis (ENG), C reaktyvus baltymas (CRB), atliekamas baltymų frakcijos tyrimas ir daug kitų tyrimų.
Bendras kraujo tyrimas gali rodyti, ar organizme yra uždegimas, infekcija, stiprus geležies trūkumas - mažakraujystė. Bendras kraujo tyrimas gali parodyti onkologiniams susirgimams būdingus rodiklius, tačiau reikia nepamiršti, kad visi rodikliai yra vertinami kompleksiškai ir tai gali daryti tik gydytojas.
Pagrindiniai BKT rodikliai
- RBC (eritrocitų kiekis): Padidėjęs RBC rodo, kad vidaus organai nepakankamai aprūpinami deguonimi, o to priežastis gali būti įvairios širdies, plaučių, inkstų ligos, hormoninės sistemos disbalansas ar dehidratacija, todėl būtinas išsamesnis ištyrimas.
- HGB (hemoglobinas): HGB yra baltymas, kuris organizmo audinius aprūpina deguonimi.
- PLT (trombocitų kiekis): PLT gali padidėjimas gali rodyti patiriamą stresą, per didelį fizinį krūvį, lėtines infekcijas, onkologines ligas.
- NE (neutrofilų kiekis): Neutrofilai - didžiausią koncentraciją sudarančios leukocitų ląstelės, kurių pagrindinė funkcija - kovoti su infekcija. NE padidėjimą sukelia infekcinės ligos, taip pat jungiamojo audinio ar piktybinės ligos; įvykus miokardo infarktui, apsinuodijus švinu.
- BA (bazofilų kiekis): Šios kraujo ląstelės dalyvauja greitose alerginėse reakcijose, kurių metu reikšmingai padidėja BA koncentracija. Tai leidžia įtarti alergiją medikamentams, maistui ar kitiems buitiniams dirgikliams.
Kraujo paėmimo ypatumai ir tikslumas
Tyrimas atliekamas iš veninio arba kapiliarinio kraujo (iš piršto). Tyrimo rezultatų patikimumui užtikrinti, mes rekomenduojame tyrimą atlikti iš veninio kraujo. Kraujo paėmimui iš venos naudojami vakuuminiai mėgintuvėliai pagreitina procedūrą, įprastai užtrunkama keliolika sekundžių. Kapiliarinio kraujo (iš piršto) paėmimo procedūra dažnai yra ilgesnė, kartais prireikia kraujo iš kelių pirštų, ypač kai tyrimui reikalingas didesnis kraujo kiekis.
Kapiliarinio kraujo mėgintuvėlyje dažniau susidaro krešulys ir tyrimo rezultatai gali būti netikslūs, gali tekti kartoti procedūrą. Be to, iš piršto imamas kraujas yra praskiedžiamas audinių skysčiu, kuris gali lemti tam tikrų kraujo rodiklių netikslumus, taip pat dėl mechaninio audinių maigymo galimas klaidingas baltųjų kraujo kūnelių koncentracijos padidėjimas ir ląstelių suirimas.
Nėščiųjų kraujo tyrimų normos
Interpretuojant laboratorinius kraujo tyrimų rezultatus, svarbu atsižvelgti į fiziologinius pokyčius nėštumo metu. Nėščiosios kraujo tyrimų normos (pamatiniai biologinių verčių intervalai) dažnai skiriasi nuo nenėščių suaugusių moterų normų. Pavyzdžiui, normalus fibrinogeno lygis nėščiosioms yra gerokai didesnis (>4 g/l), nei įprasta normali riba (2-4 g/l), o D-dimerų nenėščių moterų iki 50 m.
Nėščiosios organizme kraujo plazmos padidėja apie 45-50 proc., besilaukiančioms dvynukų - net iki 60 proc. (apie 1,5 l cirkuliuojančio kraujo tūrio), eritrocitų - apie 20-30 proc. Nėščiųjų anemija diagnozuojama, kai I ir III nėštumo trimestre hemoglobino koncentracija būna mažesnė nei 110 g/l, o II trimestre - mažesnė nei 105 g/l.
Leukocitų nėštumo metu fiziologiškai padaugėja, ypač neutrofilų sąskaita (fiziologinis stresas). Didėjant nėštumo trukmei, didėja ir leukocitų kiekis. Manoma, kad tai vyksta dėl padidėjusio estrogenų ir kortizolio kiekio. Norma trombocitų - 140-300x10e9/l. Apie 5 proc. nėščiųjų būna saikingai sumažėjęs trombocitų kiekis.
hCG tyrimas
Ankstyvam nėštumui nustatyti, nėštumo laiko ir eigos stebėsenai naudojamas chorioninio gonadotropino (HCG) tyrimas. Jo tikslumas siekia iki 98 %. HCG hormonas ne nėščioms moterims nėra aptinkamas visai. Nėščioms moterims, ankstyvo nėštumo metu, HCG kiekis padvigubėja kas 2 - 3 dienas, jeigu nėštumas yra sklandus. HCG tyrimas gali būti atliekamas po 3 - 5 dienų po galimo pastojimo ar menstruacijų pradingimo.
Normalaus nėštumo metu hCG koncentracija kraujyje auga labai greitai - per pirmąsias 6 savaites ji padvigubėja kas 1-3 dienos ir maždaug 14 nėštumo savaitę pasiekia maksimumą (100 000 U/L). Šiuolaikiniai testai leidžia aptikti nėštumą atliekant hCG tyrimą praėjus 6-10 dienų nuo apvaisinimo pradžios.
βhCG tyrimas atliekamas per pirmąjį nėštumo trimestrą (tarp 11 ir 14 nėštumo savaitės) siekiant įvertinti vaisiaus apsigimimų riziką ir sužinoti tikimybę vaisiui sirgti viena iš dviejų pagrindinių chromosominių ligų: Dauno arba Edvardso sindromu. Šis rodiklis taip pat yra naudojamas kaip vėžio žymuo, nes jo β subvienetas yra sekretuojamas germinatyvinių vėžinių ląstelių.
Šis tyrimas parodo tiek gimdinį, tiek negimdinį (ektopinį) nėštumą - kai apvaisinta kiaušialąstė prisitvirtina ne gimdoje, o kiaušintakyje, gimdos kaklelyje, kiaušidėje, pilvo ertmėje, todėl rekomenduojama gydytojo ginekologo konsultacija.
Rizikos mažinimo priemonės
Ne visais atvejais galima 100% išvengti trombozės ar kitų kraujo krešėjimo sutrikimų nėštumo metu, tačiau yra tam tikrų priemonių, kurios gali sumažinti jų riziką:
- Reguliarus, saikingas fizinis aktyvumas (pasitarus su gydytoju) gerina kraujotaką ir mažina veninės trombozės riziką.
- Kompresinės kojinės gali padėti sumažinti veninę stazę kojose ir sumažinti GVT riziką.
- Jei moteris turi nustatytų trombofilijų ar padidėjusią trombozės riziką, gali būti paskirti mažos molekulinės masės heparinai (MMMH) trombozės profilaktikai. Ši profilaktika yra svarbi siekiant išvengti sunkios komplikacijos - plaučių embolijos.
Svarbu laikytis nėštumą prižiūrinčio gydytojo nurodymų, reguliariai lankytis apžiūrose.
Kraujo rodiklių ribos nėštumo metu
Dažniausiai klinikinėje praktikoje vertinami nėščių moterų kraujo rodikliai. Duomenys apibendrinti lentelėje, nurodytos kraujo rodiklių ribos ne nėščių ir nėščių moterų skirtingais nėštumo trimestrais.
| Rodiklis | Ne nėščios moterys | I trimestras | II trimestras | III trimestras |
|---|---|---|---|---|
| Hemoglobinas (g/l) | 120-150 | >110 | >105 | >110 |
| Trombocitai (x10e9/l) | 150-400 | 140-300 | 140-300 | 140-300 |
| Fibrinogenas (g/l) | 2-4 | >4 | >4 | >4 |
žymės: #Nestuma
Panašus:
- Ar bendras kraujo tyrimas parodo nėštumą? Išsiaiškinkime!
- Neįtikėtina tiesa apie kraujo krešėjimą nėštumo metu ir kodėl bendras kraujo tyrimas gali išgelbėti jūsų gyvybę!
- Bendras Kraujo Tyrimas Vaikams: Sužinokite Normų Ribas ir Teisingą Rezultatų Interpretaciją!
- Steikas Nėštumo Metu: Ar Tai Saugus Pasirinkimas Ir Kokios Yra Rizikos?
- „Grybų karas“: interaktyvus spektaklis vaikams – bilietai ir datos