Ar apmokestinami vaiko priežiūros pinigai Lietuvoje?

Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis pajamų apmokestinimą Lietuvoje, yra Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (GPMĮ).

Mokesčio mokėtojai ir objektas

Pajamų mokestį turi mokėti:

• Nuolatiniai Lietuvos gyventojai nuo visų pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje.
• Nenuolatiniai Lietuvos gyventojai nuo pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvoje.

Mokesčio objektas nustatomas pagal tai, ar gyventojas yra nuolatinis ar nenuolatinis.

Pajamų mokesčio tarifas

Pajamų mokesčio tarifai Lietuvoje yra diferencijuoti ir priklauso nuo pajamų rūšies bei dydžio:

• 20 % tarifas taikomas didžiajai daliai pajamų.
• 15 % tarifas taikomas tam tikroms pajamoms, pavyzdžiui, ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokoms.

Žemiau esančioje lentelėje pateikiami pajamų mokesčio tarifai, taikomi skirtingoms pajamų rūšims:

Pajamų rūšis	Tarifas
Su darbo santykiais susijusios pajamos (iki 60 VDU)	20 % / 32 % (priklausomai nuo metų)
Su darbo santykiais susijusios pajamos (virš 60 VDU)	15 %
Ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos	15 %
Pajamos iš paskirstytojo pelno (dividendai)	15 %
Individualios veiklos pajamos	5 % (atėmus mokesčio kreditą)

Mokesčio lengvatos

Yra numatytos įvairios mokesčio lengvatos, įskaitant neapmokestinamąsias pajamas (GPMĮ 17 straipsnis) ir neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), taikomą su darbo santykiais susijusioms pajamoms (GPMĮ 20 straipsnis).

Neapmokestinamosios pajamos (GPMĮ 17 straipsnis)

GPMĮ 17 straipsnyje nurodomos pajamos, kurioms netaikomas pajamų mokestis. Keletas pavyzdžių:

1. Ne gyvybės draudimo išmokos išlaidoms, nuostoliams ar žalai kompensuoti.
2. Išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, kurių terminas ne trumpesnis kaip 10 metų ir kurios sudarytos iki 2003 m. sausio 1 d.
3. Pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmoka pagal gyvybės draudimo sutartį, kuri sudaryta nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.
4. Pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmokų dalis, viršijanti gyvybės draudimo įmokas, sumokėtas pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2003 m.
5. Darbuotojo naudai darbdavio mokamų gyvybės draudimo įmokų pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą iki 2012 m.
6. Pagal iki 2012 m. gruodžio 31 d. sudarytą pensijų kaupimo sutartį iš pensijų fondo gauta pensijų išmoka, jeigu pensijų kaupimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmoką gaunantis pensijų fondo dalyvis yra sulaukęs 55 metų arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0-40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d.
7. Iš pensijų fondo gauta pensijų išmoka, jeigu pagal nuo 2013 m. sausio 1 d. sudarytą pensijų kaupimo sutartį šios sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmoką gaunančiam pensijų fondo dalyviui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto pensijų kaupimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, yra likę ne daugiau kaip 5 metai arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0-40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d.
8. Palūkanų už ne nuosavybės vertybinius popierius (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, išleistus ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu už šiuos ne nuosavybės vertybinius popierius asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jam moka didesnes palūkanas negu kitiems tų pačių ne nuosavybės vertybinių popierių turėtojams), palūkanų už Lietuvos ir užsienio valstybių vyriausybių, taip pat jų politinių ar teritorijos administracinių padalinių, vietos valdžios ne nuosavybės vertybinius popierius, palūkanų už Lietuvos ir užsienio valstybių bankuose ir kitose kredito įstaigose laikomus indėlius suma, neviršijanti 500 eurų per mokestinį laikotarpį, jeigu ne nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyti ar sutartys dėl indėlių sudarytos nuo 2014 m.
9. Palūkanos už ne nuosavybės vertybinius popierius (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, išleistus ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu už šiuos ne nuosavybės vertybinius popierius asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jam moka didesnes palūkanas negu kitiems tų pačių ne nuosavybės vertybinių popierių turėtojams), jeigu šie ne nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyti iki 2013 m. gruodžio 31 d.
10. Palūkanų už vartojimo kreditą, suteiktą per tarpusavio skolinimo platformą Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme ar atitinkamame Europos ekonominės erdvės valstybės įstatyme nustatyta tvarka, taip pat palūkanų už lėšas, suteiktas per sutelktinio finansavimo platformą 2020 m. spalio 7 d.
11. Palūkanos už Europos ekonominės erdvės valstybių vyriausybių, taip pat Europos ekonominės erdvės valstybių politinių ar teritorijos administracinių padalinių vertybinius popierius, įsigytus iki 2013 m.
12. Europos ekonominės erdvės valstybėse gautos palūkanos už jų bankuose ir kitose kredito įstaigose laikomus indėlius, sutartys dėl kurių sudarytos iki 2013 m.
13. Pajamų iš finansinių priemonių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ar išvestinių finansinių priemonių realizavimo, išskyrus tikslinėse teritorijose įsteigtų vienetų išleistas finansines priemones, ir šių finansinių priemonių įsigijimo kainos ir kitų šio Įstatymo 19 straipsnyje nurodytų su jų pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn bei išvestinių finansinių priemonių realizavimu susijusių išlaidų skirtumas, neviršijantis 500 eurų per mokestinį laikotarpį.
14. Iš Europos Bendrijų lėšų gautos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, kurios buvo apmokestintos mokesčiu Europos Bendrijų naudai, taip pat iš Europos Bendrijų lėšų gautos išmokos, kompensacijos ir už gyventojus mokamos įmokos, numatytos Europos Parlamento 2005 m. rugsėjo 28 d.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kai kurioms lengvatoms taikomi papildomi reikalavimai, pavyzdžiui, draudimo sutartyje numatytas naudos gavėjas nesikeitė nuo draudimo sutarties sudarymo datos.

Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD)

NPD taikomas su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. NPD dydis priklauso nuo gyventojo pajamų dydžio ir neįgalumo lygio.

NPD, taikomi 2025 m.:

• Gyventojams, kurių su darbo santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija 1 038 Eur, taikomas mėnesio NPD - 747 Eur.
• Gyventojams, kurių su darbo santykiais susijusios pajamos per mėnesį yra didesnės nei 1 038 Eur, tačiau neviršija 2 387,27 Eur sumos, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal formulę: Mėnesio NPD = 747 - 0,49 × (gyventojo mėnesio su darbo santykiais susijusios pajamos -1 038 Eur (MMA, galiojančios 2025-01-01, 1 dydis)).
• Gyventojams, kurių su darbo santykiais susijusios pajamos per mėnesį yra didesnės nei 2 387,29 Eur suma, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal formulę: Mėnesio NPD = 400 - 0,18 × (gyventojo mėnesio su darbo santykiais susijusios pajamos - 642 Eur).
• Gyventojams, kuriems nustatytas 0-25 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0-25 procentų darbingumo lygis ar didelių specialiųjų poreikių lygis) arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD - 1 127 Eur.
• Gyventojams, kuriems nustatytas 30-55 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 30-55 procentų darbingumo lygis arba vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis), arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD - 1057 Eur.

Individuali veikla ir motinystės išmokos

Dirbantys pagal individualią veiklą turi galimybę gauti motinystės išmokas, tačiau tam būtina kiekvieną mėnesį mokėti valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas Sodrai ir pateikti SAV pranešimą apie savarankiškai dirbantį asmenį.

Norint, kad pajamos iš individualios veiklos būtų įtrauktos į motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas - būtina kiekvieną mėnesį mokėti valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas Sodrai ir pateikti SAV pranešimą apie savarankiškai dirbantį asmenį. Tai aktualu tiek tais atvejais, kai individuali veikla yra pagrindinis pajamų šaltinis, tiek kai ji vykdoma kaip papildoma veikla kartu su darbo santykiais.

Motinystės išmokos skaičiuojamos pagal vidutines asmens draudžiamąsias pajamas, kurios apskaičiuojamos pagal sumokėtas VSD įmokas per 12 mėnesių iki mėnesio, kuris eina prieš išmokos gavimo mėnesį.

Kaip ir kada mokėti įmokas?

VSD įmokos turi būti mokamos avansu - pavyzdžiui, jei norima, kad gegužės mėnesio pajamos būtų įtrauktos į išmokas - įmokos už gegužę turi būti sumokėtos iki gegužės 31 d.

SAV pranešimas turi būti pateiktas iki kito mėnesio 15 d., pavyzdžiui už gegužės mėnesį SAV pranešimas turi būti pateiktas iki birželio 15 d.

Kaip pateikti SAV pranešimą?

SAV pranešimą galima pateikti keliais būdais:

• Elektroniniu būdu - prisijungus prie Sodros asmeninės paskyros draudėjui.
• Fiziškai - atvykus į teritorinį Sodros skyrių.
• Paštu - siunčiant popierinį pranešimą.

Ar galima dirbti pagal individualią veiklą vaiko priežiūros atostogų metu?

Taip, vaiko priežiūros išmokos gavėjai gali dirbti pagal individualią veiklą ir tai neturės įtakos išmokos dydžiui. Tai reiškia, kad asmuo gali gauti tiek individualios veiklos pajamas, tiek valstybės išmoką už vaiką.

Kiek mokesčių mokėti?

Norint, kad individualios veiklos pajamos būtų įtrauktos į Sodros išmokas - būtina kas mėnesį sumokėti valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas ir pateikti SAV pranešimą. Šios įmokos priklauso nuo deklaruotų pajamų ir minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio.

• VSD įmokos: Tarifas - 12,52% nuo 90% apmokestinamųjų pajamų (pajamos atėmus leidžiamus atskaitymus). Jei dalyvaujate papildomame pensijų kaupime - tarifas padidėja iki 15,52%.
• PSD įmokos: Tarifas - 6,98% nuo minimalios mėnesinės algos (MMA). PSD įmokos mokamos kas mėnesį nuo MMA.

Darbo sutartis vaiko priežiūros atostogų metu

Dažnai nustebinama šeimas, kuomet pasakoma, kad bebūnant VPA vienoje darbovietėje, galima sudaryti darbo sutartį su kita ir darbas vaiko priežiūros atostogų metu yra įmanomas. Juk dažnai žmonės jau seniau planuoja keisti darbą, bet dėl norimo stabilumo planuojant šeimos pagausėjimą, ne visuomet tam yra pasiryžtama.

Dar vienas svarbus momentas, jeigu darbuotojas su savo darboviete nėra pasirašęs nekonkuravimo susitarimo, kliūčių sudaryti darbo sutartį su kita darboviete, bebūnant vaiko priežiūros atostogose kitoje - nėra ir darbas vaiko priežiūros atostogų metu neturės kliūčių. Žinoma, konfidencialumo reikėtų laikytis, ypatingai jeigu yra pasirašyti ir konfidencialumo susitarimai.

Tai reiškiasi, įsidarbinus kitoje darbovietėje, nereikėtų atskleisti informacijos, tokios kaip pavyzdžiui, klientų duomenis, apskaitos informacijos, „know - how“ informacijos kitai įmonei, kurioje įsidarbinome.

Taip pat, turint pasirašytą nekonkuravimo susitarimą su darboviete, galimybės VPA metu gali būti apribojamos, kadangi nekonkuravimo susitarimas yra pasirašomas tam, kad darbuotojas būtų įpareigotas darbo santykių metu ir (ar) jiems pasibaigus nekonkuruoti su savo darbdaviu.

Kadangi konkuravimas gali vykti tik toje pačioje veiklos srityje, pasirašant tokį susitarimą turi būti aiškiai nurodoma kokia būtent veikla darbuotojas negali užsiimti.

Dar svarbu paminėti, kad pasirašius nekonkuravimo susitarimą, darbdavys turi mokėti darbuotojui kompensaciją. Kompensacijos dydis yra nustatomas susitarime, bet negali būti mažesnis kaip 40 proc.

Tiesa, praktikoje, pasitaiko ir tokių atvejų, kai tokie nekonkuravimo apribojimai būna numatyti kitose su darbuotoju pasirašomuose dokumentuose, bet ne atskirame nekonkuravimo susitarime.

Pasitaiko ir kai nekonkuravimo sąlyga yra numatyta, bet jokia kompensacija nėra mokama arba pasitelkiama gudrybių, kaip ne va ta kompensacija yra įskaitoma į darbo užmokestį.

Šioms gautoms pajamoms NĖRA taikomas apribojimas kaip dirbant su Darbo Sutartimi.

Skaičiuoklė "Kiek galima uždirbti VPA metu, kad VPA išmoka nemažėtų"

Tam, kad nereikėtų užsiiminėti matematikos uždavinių sprendimu, su savo komanda pristatyta nauja skaičiuoklė “ Kiek galima uždirbti VPA metu, kad VPA išmoka nemažėtų”.

Kitas dažnas klausimas, kuomet tėvai, grįžę į darbą nori dirbti mažiau nei numatyta pagrindinėje sutartyje, sumažinto etato numatytmas. T.y., svarbu žinoti, ne tik kokio dydžio darbo užmokestį tėvai gali, kad nesumažėtų VPA išmokos, bet išsiaiškinti, kokiam etatui šį suma galėtų būti prilyginama.

žymės: #Vaiko

Panašus:

• Ar Reikia Mokėti Mokesčius Už Pinigų Pervedimą Vaikui Iš Tėvų? Sužinokite Viską Čia!
• Ar Vaiko Pinigai Lietuvoje Apmokestinami? Sužinokite Visą Tiesą!
• Vaiko kortelė Swedbank: kaip užsakyti ir naudotis?
• Sužinokite, kodėl kraujuoja dantenos ir kaip tai gydyti – efektyvūs patarimai sveikatai!
• Neįtikėtina Grikių nauda nėštumo metu – Atraskite sveikatos paslaptis!