Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Kūdikio gimimas paprastai kiekvienai moteriai būna įsimintiniausias, labiausiai jaudinantis ir gyvenimą keičiantis įvykis. Net jei gimdymas ir buvo sklandus moterims, kurios natūraliu būdu gimdė pačios, gali susilpnėti tarpvietės audiniai, išplatėti makštis, atsirasti jos sienelių pokyčių. Dar daugiau nemalonių pojūčių patiria moterys, kurioms gimdant įvyko tarpvietės plyšimas arba buvo atlikta epiziotomija.

Kas yra epiziotomija?

Epiziotomija yra chirurginė procedūra, kai įkerpama tarpvietės oda ir raumenys, kad padidėtų lytinio plyšio skersmuo gimdymo metu. Ši procedūra atsirado maždaug prieš 300 metų, kai buvo pradėtos naudoti replės naujagimiui ištraukti.

Tarpvietės plyšimai: ar jie pavojingi?

Dažniausiai plyšimai yra tik paviršiniai, kuomet pažeidžiama oda. Tai vadinamieji pirmojo laipsnio plyšimai, kurių nereikia siūti arba padaromos viena-dvi siūlės. Antrojo laipsnio plyšimas pažeidžia ne tik odą, bet ir raumenį po ja. Audiniai susiuvami keliomis siūlėmis gimdykloje, vietiškai nuskausminus. Trečiojo ir ketvirtojo laipsnio plyšimai yra reti (apie 1 proc. atvejų), tačiau labai rimti, pažeidžia ne tik odą ir tarpvietės raumenis, bet ir analinio sfinkterio raumenį bei aplinkinius audinius. To pasekoje moteriai kyla bėdų su tuštinimusi, dujų, šlapimo nelaikymu.

Nuo ko priklauso, ar gimdymo metu tarpvietė plyš, ar ne?

Nuo ko priklauso, ar gimdymo metu tarpvietė plyš, ar ne? Ši komplikacija 2-3 kartus dažniau pasitaiko pirmą kartą gimdančioms moterims. Plyštant tarpvietei dažnai kartu plyšta makštis ir sužalojami išoriniai lytiniai organai. Gimdymo takų sužalojimų priežasčių yra įvairių. Stangų metu vaisiaus galva slenka makštyje ir remiasi į tarpvietę (vieta tarp makšties ir analinės angos). Tarpvietės oda plonėja ir aptempia vaisiaus galvutę. Kai vaisius ima suktis, pasikeičia spaudimo kryptis ir vaiko viršugalvis nuslysta į plyšį tarp lytinių lūpų (vyksta „karūnavimas“, angl. „crowning“). Jei tą akimirką lytinių lūpų ir tarpvietės oda nepakankamai tampri, gali plyšti. Gimdant vaisiaus galvutė spaudžia ir tempia dubens dugną, dėl to čia sutrinka venų kraujotaka, ir tarpvietė pamėlynuoja. Pamėlynavusi tarpvietė yra ankstyviausias gresiančio tarpvietės plyšimo požymis. Iš persipildžiusių venų skystoji kraujo dalis - plazma - persisunkia į aplinkinius audinius, todėl tarpvietė paburksta, jos audiniai blizga. Jei audiniai ir toliau taip spaudžiami, sutrinka ir arterinė kraujotaka. Kadangi arterijomis čia nepriteka kraujo, tarpvietė pabąla. Plyšus tarpvietei stipriau ar silpniau kraujuoja. Tarpvietei plyšus pažeidžiami audiniai ne tik plyšimo srityje, bet ir virš jos. Plėštinės žaizdos kraštai būna nelygūs, didesnis ir jos paviršius.

Epiziotomija: ar ji reikalinga?

Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad epiziotomija ne tik neapsaugo tarpvietės, tačiau netgi padidina trečiojo ir ketvirtojo laipsnio plyšimų tikimybę, nes pro įkirptą vietą slenkanti vaisiaus galva gali pagilinti žaizdą. Taip pat įrodyta, kad natūralūs plyšimai geriau gyja, susidaro minkštesni randai, kurie neturi įtakos tarpvietės tempimuisi kitų gimdymų metu.

Kaip pasiruošti gimdymui ir sumažinti plyšimų riziką?

Nebūtinai. Bet kokiu atveju rekomenduoju nuo 34-35-tos nėštumo savaitės pradėti kasdienius tarpvietės masažus su aliejais. Jeigu nėštumo metu nėra jokių komplikacijų, reguliari mankšta ne tik nekenkia, bet ir stiprina sveikatą, gerina kraujotaką, stiprina raumenis, lavina sąnarių lankstumą. Gydomoji mankšta salėje ar vandenyje padeda įveikti kai kuriuos nėščiosioms būdingus negalavimus - vidurių užkietėjimą, nuolatinį nuovargį, padeda atsipalaiduoti. Nėštumo metu tinka daugelis pratimų, kuriuos moteris darė iki pastojimo, bet rekomenduojama pasitarti su savo akušeriu-ginekologu ir fizioterapeutu. Kineziterapeutas turėtų supažindinti su nėščiųjų mankštos taisyklėmis, apmokyti mankštos pratimų: išsijudinimo, lengvos mankštos, pilvo pratimų ir, žinoma, tarpvietę stiprinančių pratimų. Rekomenduojama išmokti ir reguliariai atlikti dubens apačios pratimus. Jie stiprina pūslę ir makštį gaubiančius raumenis, padeda nuo šlapimo nelaikymo (prieš ir po gimdymo). Tuos pratimus reikia daryti po keletą kartų kas valandą.

Priežiūra po gimdymo: kaip palengvinti gijimą?

Dar ligoninėje galite paprašyti ar akušerė pati pasiūlys ledo kompresą, kuris šiek tiek mažina tinimą ir perštėjimą. Paprasta ledo kompresą pasidaryti ir pačiai: sušlapinkite didelį higieninį įklotą, kad jis būtų pilnas vandens, ir įdėkite į šaldymo kamerą. Purkšti galima įvairiais dezinfekuojančiais gleivinėms tinkančiais purškalais, o nuo senų senovės tam naudojami hamamelio hidrolatai, tepalai (labai tinka ir esant hemorojui). Pirmuosius kartus eidama į tualetą neškitės puodelį su šiltu vandeniu ir apsipylinėkite šlapinimosi metu, taip mažiau perštės ir galėsite ištuštinti visą pūslę, vadinasi nereiks taip dažnai vaikščioti į tualetą, neužlaikysite šlapimo ir apsisaugosite nuo galimų šlapimo takų infekcijų.

  • Sėdimosios vonelės: Tam tinka bet koks didelis dubuo, į kurį galėtumėte atsisėsti. Taip pat tinka ir vonia, tik prieš procedūrą ją reikia išplauti ir nusiprausti pačiai. Į vonelę (dubenį, vonią) pilkite tiek maloniai šilto, geriau virinto vandens, kad atsisėdus lytiniai organai būtų apsemti. Į vandenį tinka pilti vaistažolių nuovirą, eterinius aliejus, dėti jūros ar specialią druską. Tokios vonelės rekomenduojamos tris kartus per dieną po 20 min. visą pirmąją savaitę po gimdymo ir ilgiau, jei yra poreikis.
  • Sausinimas: Po vonelių labai svarbu, kad žaizda būtų sausa, bet negalima trinti rankšluosčiu, o tik lengvai nusausinti. Kai kas tam naudoja feną, tai irgi nebloga išeitis, tik būkite atsargi, kad nenusidegintumėte jautrios odos.
  • Oro vonios: Labai reikalingos ir oro vonios - ne tik krūtims, bet ir tarpvietei. Kai gulite lovoje, pasitieskite neperšlampamą paklotą, ir pagulėkite nuoga. Tai priklauso nuo žaizdos dydžio ir sunkumo.
  • Poilsis: Pirmosiomis paromis apskritai rekomenduojama daugiau gulėti ir ilsėtis, sėdėti kuo mažiau. Kai moteris gali atsisėsti, bet vis dar jaučia diskomfortą, sėskite ant minkštų paviršių, pasidėkite pagalvėlę. Labai patogu sėdėti ant spurgos su skyle formos pagalvėlės arba vaikiško pripučiamo rato. Sėdint ant kieto paviršiaus ar ant vieno sėdmens, labai padidėja vis dar ištinusių tarpvietės audinių tempimas, o tai nepadeda gijimo procesui.

Seksualinis gyvenimas po gimdymo

Tai labai individualu, tačiau kirpta tarpvietė gyja ilgiau. Bet kokiu atveju lytinius santykius atnaujinti patariama tik pilnai užgijus gimdymo takams ir nustojus tekėti lochijoms. Tai trunka maždaug 4-8 savaites po gimdymo. Pogimdyvinio periodo nereikia bijoti, jis trumpas, dažniausiai sklandus ir greitai pamirštamas. Tačiau būtina jam pasiruošti iš anksto, kad tai nebūtų nemaloni staigmena.

Tai gana dažna problema, tačiau greičiausiai dėl to labiau „kaltas“ žindymas, nes žindančios moters kūnas išskiria visai kitus hormonus, nei moters, kurios kūnas kiekvieną mėnesį tikisi būti apvaisintas. Šį faktą labai svarbu žinoti ir vyrams, kad nei jie, nei moterys negalvotų, kad dingo meilė, moteris tapo frigidiška arba medikai ją sužalojo. Labai svarbu pirmosioms sueitims po gimdymo ruoštis kaip tam pačiam pirmajam kartui - ramybė, romantika, švelnumas, lėtumas ir… nepamiršti lubrikanto.

Statistika Lietuvoje

Valstybinio Higienos instituto duomenimis, 2021 metais 72 procentai nėštumų buvo be patologijos. Nepaisant Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintos akušerinės metodikos „Tarpvietės plyšimai. Epiziotomijos“ teiginio „…paprastai gimdymo metu epiziotomija neatliekama. Ji atliekama tik prireikus“, tarpvietės kirpimą ir siuvimą patyrusių moterų skaičius taip pat nesikeičia - 42 procentai ir 2022, ir 2021 metais.

2022 m. be moterų sutikimo epiziotomija buvo atlikta 42 proc. Trys ketvirtadaliai 2022 m. gimdžiusių moterų teigė, kad intervencijos joms buvo atliktos gavus jų informuotą sutikimą, tačiau informacijos apie pačias intervencijas pakako tik 63 proc. gimdyvių. Šie skaičiai taip pat reiškia, kad 25 procentams gimdyvių intervencijos darytos negavus jų informuoto sutikimo, o 37 proc. apie jas nepakako ir įstaigoje suteiktos informacijos. 16 procentų moterų gimdydamos jautė spaudimą sutikti su tuo, kas joms personalo buvo siūloma ar atliekama. 77 procentai gimdyvių teigia norėjusios būti informuotos apie medikų siūlomas ar atliekamas intervencijas, jų esmę, galimus šalutinius poveikius ir komplikacijas, galimas alternatyvas, padarinius atsisakius intervencijos.

Labiausiai į moterų sutikimą atsižvelgiama Tauragės ligoninėje (88 proc. intervencijų sutikus), Kauno Krikščioniškuosiuose (85 proc.) ir LSMU ligoninėje Kauno klinikose (84 proc.), mažiausiai - Panevėžio ligoninėje (64 proc.) ir Šiaulių respublikinėje ligoninėje (69 proc. atvejų). Su tokiu spaudimu susidūrė beveik kas ketvirta gimdyvė Vilniaus m. klinikinėje ligoninėje (Antakalnio) (24 proc.) ir Vilniaus gimdymo namuose (23 proc.) - Vilniaus regionas šiuo klausimu, deja, apskritai pasirodo prasčiausiai. Rečiausiai su spaudimu susiduria Tauragės (7 proc.), Kauno P. Mažylio gimdymo namų ir LSMU ligoninės Kauno klinikų (po 12 proc.) gimdyvės.

Yra skirtumas ir tarp pačių moterų - pirmakartės rečiau sakosi gavusios pakankamai informacijos apie intervencijas (60 proc.), palyginti su gimdančiomis antrą ar paskesnį vaiką (69 proc.). Pirmakartėms taip pat rečiau suteikiama joms pakankama informacija apie jų pačių (67 proc.) ar jų kūdikių būklę (81 proc.). Tarp pirmą ir paskesnį vaiką gimdančių moterų yra ir dar vienas skirtumas - 40 procentų jau patyrusių gimdymą moterų yra labiau linkusios pačios priimti su juo susijusius sprendimus, lyginant su 35 procentais pirmakarčių.

Moterų informuotumas - ir pirmakarčių, ir ne - apie joms daromas intervencijas šiek tiek auga: nuo 59 proc. 2019 m. ir 58 proc. pandeminiais 2020 m. iki 64 proc. 2021 m. ir 63 proc. 2022 m.

Pagal Higienos instituto skelbiamus oficialius statistinius duomenis, Lietuvoje 2019 m. tarpvietės plyšimai buvo siuvami 36% natūraliais takais gimdžiusių moterų, o epiziotomija (t.y. Tačiau išryškėja ženklūs skirtumai tarp Vilniaus ir Kauno regionų (perinatologinių centrų): Vilniaus perinatologiniame centre (jam priklauso Vilniaus ir Panevėžio grupių ligoninės) tarpvietės kirpimo procedūra atlikta 32% moterų (40% nuo gimdžiusių natūraliais takais), o Kauno centre (Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių grupių ligoninės) - 17% moterų (21% nuo gimdžiusių natūraliais takais). Tuo tarpu plyšimų skaičius išlieka beveik toks pat abiejuose regionuose: 37% Kauno ir 36% Vilniaus regione. Toks netolygus tarpvietės kirpimų pasiskirstymas suponuoja egzistuojant skirtingas ligoninių praktikas, dėl kokių priežasčių ir aplinkybių yra atliekama ši procedūra.

Neretai intervencijų kiekį galima sieti su stacionaro lygiu: kuo komplikuotesnius gimdymus stacionaras gali priimti, tuo daugiau intervencijų paprastai jame atliekama. Tačiau epiziotomijos skaičių skirtumo tarp regionų tai nepaaiškina, kadangi abu regionai turi po trečio lygio stacionarą ir po kelis antro lygio stacionarus. O tuo labiau, plyšimų kiekis vis tiek lieka toks pat, nepriklausomai nuo to, kiek kirpimų atliekama. Neišvengiamai kyla klausimas, kodėl vienoje Lietuvos dalyje moterys šią intervenciją patiria kone dvigubai dažniau nei kitoje.

Suprantama, jog yra situacijų, kuomet epiziotomija ir tarpvietės susiuvimas yra neabejotinai reikalinga, tačiau norime atkreipti dėmesį į su šiomis procedūromis susijusius svarbius aspektus, tokius kaip informuoto sutikimo gavimas prieš atliekant intervenciją bei efektyvus nuskausminimas procedūros atlikimo metu. „Mano gimdymas“ 2019-2020 m. apklausos duomenimis, 22% moterų, kurioms buvo siuvama tarpvietė, negavo efektyvaus nuskausminimo - joms procedūra buvo skausminga. Taip pat 12% moterų jautė skausmą epiziotomijos metu. Iš moterų, kurioms buvo kerpama tarpvietė, 40% atvejų joms nebuvo paaiškinta intervencijos esmė ir/ar jos nedavė sutikimo tai daryti, o tarpvietė siūvama be paaiškinimo ar sutikimo - 28% atvejų. Visa tai gali turėti reikšmingos įtakos moterų subjektyviai gimdymo patirčiai. Daugiau kaip pusė pirmą kartą gimdančių moterų susiduria su šia procedūra.

žymės:

Panašus: