Kovo 25-ąją Lietuvoje švenčiama Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai iškilmė. Prisipažinsiu, iki J.Vaitkaus spektaklio daugiau žinojau apie genialiąją skulptorę Camillą Claudel nei apie jos jaunesnįjį broliuką, poetą ir diplomatą Paulį.
Apreiškimas mene
Apreiškimo paveiksluose dailėje visuomet vaizduojama Mergelė, angelas ir Šventoji Dvasia. Pirmasis Apreiškimo scenos piešinys žinomas iš III a. (Priscilės katakombos Romoje).
Evangelistas Lukas pažymi, kad angelas atėjo į Nazaretą pas Mariją į namus, todėl Apreiškimo scena vaizduojama Marijos kambaryje. Marijos ir angelo susitikimo vieta šviesi, ir toji šviesa suprantama kaip krikščionybės kovų simbolis.
Minėtoje Priscilės katakombų freskoje arkangelas Gabrielius yra besparnis - greičiausiai dėl to, kad nebūtų painiojamas su sparnuotomis dar gyvuojančios pagonių religijos dievybėmis.
Tikint, kad Apreiškimas vyko pavasarį, šį įvykį vaizduojančiuose meno kūriniuose dažnai sutinkamas vazos su gėlėmis motyvas. Vėliau gėlės tapo lelijomis - Mergelės skaistumo simboliu. Ankstyvuosiuose paveiksluose angelas laiko skeptrą - aukščiausios valdžios ženklą, kurį jam patikėjo Dievas, vėlesniuose - dažniausiai leliją. Kai kuriuose ankstyvuose paveiksluose drauge su arkangelu Gabrieliumi būdavo vaizduojami net keli angelai.
Apreiškimas Mergelei Marijai - iliuminacijose
Žano Burdišono (Jean Bourdichon, apie 1457-1521) iš Tūro miesto iliuminacija puošia "Magnificat" viršelį. Akys pirmiausia nukrypsta dešinėn, į didžiulius nedidelio angelo sparnus - suskliaustus, neįprastai žalios spalvos ir dėl to šiek tiek primenančius pavasarį ką tik išsiskleidusius lapus.
Nepaisant nuostabių sparnų, iš kurių atpažįstame nežemišką būtybę, arkangelas Gabrielius labiau primena patikimą, gerai pažįstamą bičiulį, nei sumišimą keliančią dievišką būtybę. Tokį įspūdį sukuria jo sukryžiuotos rankos, paprastas, tarsi laukiantis žvilgsnis.
Marija vaizduojama pamaldžiai sudėjusi rankas, apmąstanti tokį angelo pasveikinimą. Jos apsiaustas - tradicinės mėlynos spalvos, simbolizuojančios dieviškumą, tiesą, pastovumą, ištikimybę. Nuo XV a. Priešais Mariją - atversta knyga.
Iliuminacijos viršuje matome balandį - Šventosios Dvasios simbolį. Vieną pirmųjų Apreiškimo, dalyvaujant Šventajai Dvasiai balandžio pavidalu, vaizdavimo pavyzdžių matome Didžiosios Švč. Mergelės Marijos bazilikos Romoje mozaikoje (V a.).
Aptariamos iliuminacijos autorius - karaliaus rūmų dailininkas Žanas Burdišonas. Jo miniatiūros atstovauja prancūzų renesansui. Burdišonas garsėjo kaip gabus portretų tapytojas, gaudavęs net po 40 užsakymų per metus, tačiau iki šių dienų išliko tik vienas jo tapybos darbas. Šiandien Burdišonas pirmiausia žinomas kaip rankraščių ir jų iliuminacijų kūrėjas.
Apreiškimas Evangelijoje pagal Luką
Šeštame mėnesyje angelas Gabrielius buvo Dievo pasiųstas į Galilėjos miestą, kuris vadinasi Nazaretas, pas mergelę, sužadėtą su vyru, vardu Juozapas, iš Dovydo namų; o mergelės vardas buvo Marija. Atėjęs pas ją, angelas tarė: „Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi!“ Išgirdusi šiuos žodžius, ji sumišo ir galvojo sau, ką reiškia toks sveikinimas.
Evangelistas Lukas pažymi, kad angelas atėjo į Nazaretą pas Mariją į namus, todėl Apreiškimo scena vaizduojama Marijos kambaryje. Marijos ir angelo susitikimo vieta šviesi, ir toji šviesa suprantama kaip krikščionybės kovų simbolis.
Šių dviejų pasakojimų panašumas kviečia atidžiau pažvelgti į skirtumus. Pavyzdžiui, apreiškimas apie Jono Krikštytojo gimimą Zacharijui atėjo kaip Dievo atsiliepimas į karštas maldas. Tuo tarpu apreiškimas švč. Mergelei Marijai yra visiškai nelauktas ir netikėtas. Tuo tarpu apreiškimas švč. Mergelei Marijai yra visiškai nelauktas ir netikėtas.
Pavyzdžiui, apreiškimas apie Jono Krikštytojo gimimą Zacharijui atėjo kaip Dievo atsiliepimas į karštas maldas. Pagrindinė apreiškimo figūra nėra Gabrielius ir ne Marija - tai maloningasis Izraelio Dievas. Angelas pasveikina Mariją: „Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi!“ Šie angelo žodžiai aidu atkartoja Senojo Testamento pranašo Samuelio motinos Onos žodžius: „Teranda tavo tarnaitė malonę tavo akyse“ (1 Sam 1, 18). Žodžiai taip pat siejasi su Dievo artumo malonės pažadu, duotu Izraelio teisėjams: “Viešpats su tavimi“ (Ts 6, 12).
Angelas tučtuojau nuramina Mariją patvirtindamas, jog ši radusi malonę pas Dievą. Tuomet seka gluminanti žinia: ji - Marija - susilauksianti kūdikio ir jis bus Dievo Sūnus! Jis bus pavadintas Jėzumi. Jėzus bus viršesnis už Joną, nors šis ir pasirodys pirmiau.
Marijos nuolankumas
Marijos atsakymas yra klusnumo ir nuolankumo pavyzdys. Marija buvo palaiminta ir nešios karalių, bet tik tuomet, jei klusniai atsakys į Dievo kvietimą. Didžiausi palaiminimai yra susiję su draugyste, kuria Dievas dalijasi su mumis. Todėl Dievas, nusprendęs tapti žmogumi, kad galėtų atpirkti paklydusį žmogų ir taip parodyti pasauliui savo begalinį gerumą, turėdamas išsirinkti Motiną žemėje, ieškojo tarp moterų švenčiausios ir nuolankiausios.
Bet tarp visų jis susižavėjo viena - Mergele Marija: kuo prakilnesnės buvo jos dorybės, tuo panašesnis į balandę buvo jos paprastumas ir nusižeminimas savo pačios akyse. Švč. Mergelė, sakau, gerai žinojo iš Šventojo Rašto, kad jau Mesijo atėjimo laikas, apie kurį kalbėjo pranašai; kad Danieliaus savaitės baigėsi [Dan 9, 24]; kad pagal Jokūbo pranašystę [Pr 49, 10] Judo skeptras jau perėjo į Erodo, svetimo karaliaus, rankas; ji jau žinojo, kad Mesijo Motina turės būti Mergelė [Iz 7, 14].
Tad kai ši nuolanki Mergaitė savo skurdžiame namelyje dūsavo ir dar uoliau bei su dar didesniu užsidegimu meldė Dievą atsiųsti Atpirkėją, kaip buvo apreikšta šv. Elzbietai Vengrei, šv. Benedikto vienuolei, štai atvyko arkangelas Gabrielius, didžiosios naujienos nešėjas. Jis įėjo ir pasveikino ją: Sveika, malonės pilnoji! Viešpats su tavimi! Tu pagirta tarp moterų [Lk 1, 28 Vulg.].
Kodėl ji sumišo? Ar ji baiminosi iliuzijos, o gal jos kuklumas vertė ją sutrikti matant vyrą, kaip mano kai kurie, tikėdami, kad angelas apsireiškė vyro išvaizdos? Ne, tekstas aiškus: Ji sumišo dėl jo žodžių (pabrėžia Euzebijus Emesietis) - ne dėl jo išvaizdos, bet dėl jo žodžių. Vadinasi, jos susirūpinimas kilo iš jos nusižeminimo, kuris buvo sudrumstas išgirdus liaupses, taip labai viršijančias jos menką savęs vertinimą.
„Ak, Valdove, šiuo žaviu nusižeminimu (užbaigia šv. Bernardas) Tu tikrai pasidarei verta, kad Dievas Tave mylėtų ypatinga meile, verta savo grožiu pavergti Karalių, verta meiliu savo nuolankumo kvapu patraukti Amžinąjį Sūnų, besiilsintį Dievo glėbyje, į savo tyriausias įsčias“: Tikrai verta, kad Viešpats pažvelgtų į Tave, kurios grožio geidžia Karalius, kad Tavo meilus kvapas jį patrauktų iš poilsio Tėvo glėbyje (loc. cit.).
Veikėjų portretai spektaklyje „Apreiškimas Marijai“
Paskutinėmis spalio dienomis gimė naujausias režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklis Apreiškimas Marijai pagal XX a. Teatro salėje susirinkusius žiūrovus pasitiko scenos viduryje pastatytas mažas bažnyčios maketas. Bažnyčia tampa visą spektaklį jungiančiu elementu.
Anas Verkovas. Vytauto Anužio Anas Verkovas išgyvena dvasinio augimo stebuklą. Pirmame veiksme veikėjas yra susitelkęs į materialius dalykus. Gyvenime jis taip pat remiasi sveiko proto nuostatomis bei išskaičiavimu, labiausiai jis gerbia savo interesus ir troškimus. V. Anužiui pavyko perteikti griežto, jaučiančio viršenybę prieš kitus tėvo vaizdinį. Nors Verkovo sprendimai buvo nenuginčijami, vis dėlto jis nebuvo despotiškas ar bejausmis.
Žakas Hiuri. Ainio Storpirščio Žakas - tai karšto būdo vaikinas, labai gerbiantis savo tėvą sūnus. Vis dėlto atidžiau įsižiūrėjus, galima buvo pastebėti, kad Žako elgesys vienaip ar kitaip priminė apie jo meilę Violenai (pavyzdžiui, pavydas, pyktis, džiaugsmas ir po jų sekantys veiksmai buvo išprovokuoti Violenos elgesio).
Motina. Aktorė Dalia Michelevičiūtė sukūrė reto tipo moterį, kurios santūrus balsas, laiku išlaikomos pauzės, neįprastai ištęstos balsės, gracinga laikysena suformavo tvirtą išorėje ir labai pažeidžiamą viduje asmenybę. Pažeidžiamumą D. Michelevičiūtė sugebėjo perteikti per nuolat sutramdomas emocijas ir jausmus.
Violena. Ivetos Raulynaitytės veikėja - begalinio tyrumo, skaistumo, meilės ir atjautos įsikūnijimas. Violenoje susijungia du bibliniai įvykiai - nekaltas Marijos prasidėjimas ir Kristaus pasiaukojimo aktas. I. Raulynaitytės vaidmuo reikalavo didelių pastangų kiekviename įvykyje ir žmoguje įžvelgti gėrį, nepaisant visų skriaudų, kurias patyrė.
Mara. Viena įsimintiniausių, dramatiškiausių ir psichologiškai sudėtingiausių veikėjų yra Mara, kurią įkūnijo aktorė Elzė Gudavičiūtė. Dar pirmose scenose pasirodžiusi E. Gudavičiūtė visa tryško pykčiu, pavydu ir savanaudiškumu. Maros būdo ir elgesio priežastys glūdi ankstyvoje vaikystėje. Tėvas troško sūnaus, dėl to ji jautė didelį spaudimą. Mara nuolat buvo lyginama su vyresniąja seserimi Violena, todėl nuolat save nuvertindavo.
Panašus:
- Stalo žaidimai vaikams nuo 4 metų: geriausi pasirinkimai ir patarimai
- Linksmiausi pažintiniai žaidimai vaikams: idėjos ir patarimai
- Žaidimai mažiems vaikams: lavinantys ir smagūs užsiėmimai
- Neįtikėtini Cezario pjūvio faktai: ką kiekviena moteris turi žinoti apie gimdymą!
- Vasario 16-oji: Smagiausios žaidimų ir veiklų idėjos vaikams švęsti Lietuvos Nepriklausomybę!