Tiek Lietuvoje, tiek ir kitose pasaulio šalyse gyvena sveiki vaikai ir susiduriantys su intelekto ar fizinių funkcijų sutrikimais, sukeliančiais jų veiklos ribotumą, kuris įvardijamas kaip negalia. Mokslinėje literatūroje galima rasti tokius vaikus su negalia apibūdinančius terminus - vaikai, turintys specialiųjų poreikių, ypatingi vaikai, vaikai su negalia ar neįgalūs vaikai.
Specialieji poreikiai - tai žodžių junginys, galintis nuskambėti itin grėsmingai kiekvienai šeimai, atsidūrusiai situacijoje, kai tai paliečia jų vaiką. Specialiųjų poreikių nustatymas nepriklauso nuo žmogaus amžiaus. Su tuo gali susidurti tiek ką tik gimęs kūdikis ar paaugęs vaikas, tiek suaugęs ar garbaus amžiaus sulaukęs žmogus. Tačiau labai dažnai negalia pasireiškia ir yra pastebima pirmaisiais penktaisiais vaiko gyvenimo metais. Todėl šiuo laikotarpiu būtina tiek tėvams / globėjams, tiek vaiką prižiūrintiems gydytojams stebėti mažylio raidą (fizinį, psichologinį, emocinį vystymąsi).
Vaikai su individualiais poreikiais yra daugiau priklausomi nuo kitų asmenų pagalbos, ypač šeimos narių. Todėl valstybė turi suteikti pagalbą vaikams su individualiais poreikiais ir jų šeimoms. Šeimos, auginančios vaikus su individualiais poreikiais, gali gauti pagalbą, kurią užtikrina nacionalinis teisinis reglamentavimas. Svarbu, kad valstybės teikiama pagalba turėtų užtikrinti vaiko su negalia pagrindinius poreikius ir suteikti galimybę šeimoms bei vaikams dalyvauti visuomenėje.
Valstybė turi užtikrinti, kad vaikai su individualiais poreikiais būtų kuo daugiau įtraukiami į visuomenę. Tam gali reikėti specializuotos pagalbos, pvz., švietimo programų pritakymo vaikams su individualiais poreikiais, asistento pagalbos, veiklų dienos centruose. Vaikai su sunkia negalia globos įstaigose turėtų gyventi tik išimtiniais atvejais, kai to reikia geriausiems vaiko interesams užtikrinti.
Valstybė turi suteikti pagalbą ir išmokas šeimoms, kurios augina vaiką su individualiais poreikiais, kad būtų užtikrinti geriausi vaiko interesai vystantis, saugant vaiko sveikatą bei vaikui mokantis. Kad vaikas galėtų gauti pagalbą, jam turi būti nustatyta negalia (neįgalumas). Valstybės pagalba garantuojama nepaisant negalios pobūdžio. Negalia nustatoma vadovaujantis Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymu, tam reikalingos specialios medicinos ir kitos žinios.
Dėl specialiųjų poreikių nustatymo reikia kreiptis gavus šeimos gydytojo siuntimą į NDNT, kuri, remiantis sveikatos priežiūros specialistų nustatytais vaiko sveikatos sutrikimais įvertina ne tik diagnozės sunkumo lygį, bet ir nusako vaiko gebėjimą funkcionuoti savarankiškai. Jeigu tėvai arba mokytojai mato, kad vaikui sunkiai sekasi perprasti mokomąją medžiagą, kyla elgesio, emocijų, dėmesio sutelkimo sunkumų, jie turi kreiptis į ugdymo įstaigos Vaiko gerovės komisiją, kuri atlieka pirminį vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimą ir parengia dokumentus Pedagoginei psichologinei tarnybai (PPT) / Švietimo pagalbos tarnybai (ŠPT). Šie juos išnagrinėja ir kviečiasi vaiką mokymosi sunkumams įvertinti.
Kokiu tikslu vertinami specialieji vaiko poreikiai?
- sudaryti optimalias ugdymo bei ugdymosi sąlygas.
- suteikti reikiamas paslaugas (asmeninio asistento, mokytojo padėjėjo pagalba), technines (kompensacines priemones), medicininę pagalbą (asistavimas geriant vaistus, maitinimas per gastrostomą, kateterizavimas, kineziterapija, logopedo pagalba ir pan.), aplinkos ir būsto pritaikymą, finansinę pagalbą (nuo negalios priklausančios išmokos, transporto išlaidų kompensavimas ir pan.).
Mokyklos Vaiko gerovės komisijai nusprendus, kad mokiniui tikslinga vertinti specialiuosius ugdymosi poreikius tam, kad būtų galima skirti individualią ugdymo programą ar pritaikyti bendrojo ugdymo programą, tuo viskas nesibaigia. Būtina gauti raštišką tėvų sutikimą, o tada kreiptis į miesto ar rajono pedagoginės psichologinės arba švietimo pagalbos tarnybų specialistus dėl išsamesnio vaiko įvertinimo.
PPT specialistai (logopedai, specialieji pedagogai, psichologai, socialiniai pedagogai, surdopedagogai, tiflopedagogai, neurologai ir kt.) įvertina specialiuosius vaiko ugdymosi poreikius bei nustato jų lygį. Aptarę tyrimų rezultatus su tėvais / globėjais, vaikui skiria specialųjį ugdymą ir / ar švietimo pagalbą.
Remiantis LR švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. Vaikui pritaikyta arba individualizuota ugdymo programa gali būti skiriamas laikinai arba nuolat. PPT ar mokyklos vaiko gerovės pažymoje dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio / pakartotinio įvertinimo gali būti nurodyta specialiųjų ugdymosi poreikių trukmė ir kada įvertinimą reikia pakartoti.
Ugdymo(si) aplinka - vienas iš svarbiausių šiuolaikinio švietimo prioritetų yra įtraukusis ugdymas, kuriuo siekiama suteikti visiems vaikams, nepriklausomai nuo jų gebėjimų ar poreikių, kokybišką ir visavertį ugdymą. Kiekvienas vaikas yra unikalus ir turi skirtingus ugdymosi poreikius. Siekiant užtikrinti ugdymo prieinamumą ir veiksmingumą specialiųjų poreikių turintiems vaikams ir pagerinti jų ugdymosi sąlygas, būtina ugdant šiuos vaikus naudoti jiems skirtas, pritaikytas mokymo priemones, t. y. Mokykla turi aprūpinti specialiuosius ugdymo poreikius turinčius vaikus (vaikus, turinčius elgesio ir emocijų, autizmo spektro sutrikimų, vaikus, turinčius judesio ir (ar) padėties, intelekto ir kt.
Jau dabar Lietuvoje yra ne vienas puikus pavyzdys, kai bendrojo lavinimo mokykloje sėkmingai mokosi specialiuosius ugdymo poreikius turintys mokiniai. O nuo 2024 m. rugsėjo, kai įsigalios Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo Nr. 2024 m. rugsėjį įsigalioja Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo pakeitimai, kurie numato, kad kiekvienam vaikui turi būti sudarytos sąlygos ugdytis artimiausioje ugdymo įstaigoje (darželyje, mokykloje) kartu su savo bendraamžiais. Artėjant šiai datai, Lietuvos žmonių su negalia sąjunga parengė rekomendacijas mokykloms ir darželiams, susiduriantiems su įtraukties sunkumais ir iššūkiais kai mokyklos aplinka tik dalinai pritaikyta skirtingus ugdymosi poreikius turintiems mokiniams.
Pasak Kišonienės, Dudzinskienės (2007), ugdymo aplinka apima ir fizinę aplinką, ir socialinius mokymosi aspektus. Fizinė aplinka - tai ta, kurioje vyksta mokymas, naudojamos informacinės kompiuterinės, kompensacinės ir kitos priemonės. Ugdomoji aplinka turi būti tinkama įvairių poreikių turintiems vaikams. Ugdymo tikslų, metodų, priemonių ir ugdomosios aplinkos parinkimo dermė gali užtikrinti sėkmingą ugdymąsi.
Siekiant skatinti vaikų bendruomeniškumą, grupėse įrengtos erdvės, kuriose yra patogių minkštų baldų: kilimų, pufų, sėdmaišių, suolelių - stalelių, minkštų apskritimo ir cilindro formų pagalvių, palapinių, ir pan. Smėlio ir vandens erdvė grupėje ir lauke tinka vaikų bendravimo įgūdžiams gerinti, moko spręsti problemas, lavina smulkiąją motoriką, padeda susipažinti su daiktų savybėmis. Atsipalaiduoti, nusiraminti ir pažinti aplinkai, grupėje pasitelkiamos gamtinės medžiagos. Vaikų komunikavimo įgūdžiai gali būti ugdomi visose erdvėse.
Panašus:
- Vaikų Darželio Aplinkos Reikalavimai: Saugumo ir Jaukumo Paslaptys Tėvams ir Pedagogams
- Sužinokite, Kada Kūdikis Pradeda Reaguoti Į Aplinką: Svarbiausi Raidos Etapai
- Neįtikėtina Vaikų Globos Namų Pereinamojo Laikotarpio Transformacija Lietuvoje – Sužinokite Dabar!
- Sužinokite, kaip efektyviai valdyti vaikų pykčio priepuolius ir išvengti dažniausių priežasčių!
- Stilingi Drabužiai Vaikams ir Paaugliams – Naujausios Mados Tendencijos Internetu!