Dar 2008 metais „Laikas” rašė, kad per nepriklausomybės metus Lietuvoje iš 300 liko tik 38 stovyklos, o per nepriklausomybės metus nebuvo pastatyta nė vienos naujos vaikų poilsio stovyklos (2004 m. duomenys).
Buvusi pionierių stovykla „Kauno marios“
Laisvalaikiu ne vienam kauniečiui smalsu pasidairyti po Kauno marių regioninį parką, juolab kad čia įrengtos 7 prižiūrimos poilsiavietės bei viena stovyklavietė ir jose galima smagiai praleisti laiką gamtos apsuptyje. Tačiau šioje gražioje vietoje ant Kauno marių kranto yra ir apleista vieta, kur laikas tarsi sustojo. Atvykėliai miško viduryje pastebi metalinius vartus su užrašu „Kauno marios“. Nemažame pušyno plote stovi apleisti mažesni ir didesni mediniai pastatai. Į šią teritoriją įsiterpia ir gyvenamasis namas su garažais bei ūkinės paskirties statiniais.
Čia sovietmečiu buvo įkurta Juliaus Janonio popieriaus fabriko pionierių stovykla. Jos pastatus yra įsigijęs kaunietis verslininkas Arvydas Čėsna, o žemę valdo Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT). Verslininkas planavo plėtoti su rekreacija susijusį verslą, bet to padaryti iki šiol nepavyksta, nes dėl stovyklavietės žemės sklypo ilgai truko teisminiai ginčai su valstybe. Pakaunėje yra ir daugiau buvusių vaikų stovyklaviečių. Jų likimai skirtingi.
Išlikusi senoji iškaba
Kauniečiams yra puikiai žinoma Grabučiškių poilsiavietė, įkurta ant Kauno marių kranto visai netoli kelio Kaunas-Vilnius. Riedant jos ieškoti akis užkliuvo už gana senos, prie kelio įrengtos ir krūmais apžėlusios geltonos iškabos, skelbiančios, kad čia stovykla „Kauno marios“. Tokia nuoroda suintrigavo, tad pasisukiojus gana neblogos būklės miško keliais šią vietovę pavyko aptikti. Kelias baigėsi ties metaliniais vartais ir už jų stovinčiais apleistais mediniais pastatais. Ant vartų iki šiol išlikusios metalinės raidės skelbia, kad atvykai į stovyklavietę „Kauno marios“. Nors vartai užrakinti ir ant jų kabo spyna, patekti į teritoriją nėra sunku, nes kelio nepastoja aukštos tvoros.
Stovyklos pastatai
Stovyklavietės teritorijoje yra keli nuo seno suformuoti pagrindiniai takai. Abiejuose vieno keliuko pusėse tebestovi kažkada pastatyti 20 vienodų medinių namų. Jie - vieno aukšto su mansardomis, prie kiekvieno namo pristatyta po nedidelę verandą. Juose gyvendavo pionieriai. Stovyklavietė dar veikė ir Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, tad čia ilsėdavosi vaikai, kurie gyvendavo „Varpelio“, „Nenuoramų“ ir kitokiais vardais pakrikštytuose vienoduose vasarnamiuose. Pasukus kitu keliu matyti pastatai, kuriuose kažkada buvo valgykla, sportui ir koncertams skirta salė su lauko scena, prausyklos, tualetai, katilinė.
Kai kurių statinių langai išdaužyti, stogai įgriuvę, durys praviros. Juose beveik nėra daiktų, bet viename palikta brošiūrų, lietuviškai ir rusiškai pasakojančių apie Juliaus Janonio popieriaus fabriką. Ranka rašytuose dienoraščiuose galima perskaityti, koks kuklus buvo čia gyvenusių žmonių racionas, pavyzdžiui, per dieną poilsiautojai gaudavo pieniškos makaronų sriubos, kotletų su bulvėmis ir agurkais, manų košės su uogiene, duonos su dešra bei arbatos ir sausainių. Palikta ir stovyklautojų dailyraščiu popieriaus lapuose išraitytų šūkių. Vienas jų skelbia „Mažiau kalbų, daugiau darbų ir bus stovykloje smagu“. Šis šūkis skamba gana ironiškai, nes pastatus baigia sunaikinti gamta, prie to prisideda ir neprašyti svečiai, paliekantis tuščių butelių bei šiukšlių.
Tvarkingai ir keistai atrodo tik stovyklavietės teritorijoje esanti atskira tvora nuo jos aptverta sodyba, kurią akylai saugo didelis šuo. Vaikštant po apleistą teritoriją apima keistas jausmas, tarsi laikas sustojo keliems dešimtmečiams. Intriguoja paslaptis, kodėl senus namelius paliko vasarotojai ir kiti žmonės čia neįsikūrė?
Sudėtinga stovyklavietės istorija
Pradėjus domėtis, kodėl gražioje vietoje ant Kauno marių kranto vis dar yra apleista valda, paaiškėjo gana sudėtinga buvusios stovyklavietės istorija. Jos pastatų savininkas - kaunietis verslininkas A.Čėsna, o žemė priklauso valstybei, kuria turi rūpintis NŽT. Stovyklavietė buvo įsteigta 1959 metais, kai Kaišiadorių rajono darbo žmonių deputatų taryba skyrė 8 ha valstybinės žemės J.Janonio popieriaus fabrikui. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę įmonė buvo pavadinta Kauno popieriaus fabriku, bet bankrutavo, kreditoriai jo turtą nusprendė parduoti. Stovyklą uždaryta 1999 metais.
A.Čėsna pasakojo, kad stovyklavietės turtą drauge su viena verslo partnere 2000 metais įsigijo jau iš privačių asmenų. Žemė tada taip pat priklausė valstybei, tik pastatai - privatiems asmenims. Verslininkas pasakojo, kad nusprendęs pirkti stovyklos statinius, planavo, jog po statiniais pavyks suformuoti žemės sklypą ir jį iš valstybės išsipirkti arba nuomotis. Teritorijoje kaunietis ketino įkurti su rekreacija susijusį verslą, galbūt rekreacinės paskirties gyvenamųjų namų kompleksą arba sanatoriją su Alzheimerio liga sergančių pacientų priežiūros centru. O gal vidaus vandenų transporto turizmo centrą su viešbučiu ar poilsinių vilų kompleksu.
2004 metais verslininkai kreipėsi į Kaišiadorių rajono savivaldybę prašydami suformuoti sklypą po visais stovyklos teritorijoje esančiais 40 statinių ir kitais stovyklos infrastruktūros objektais bei aplink juos. Kaišiadorių rajono savivaldybė prašymą tenkino, suformavo rekreacinės paskirties beveik 8,7 ha žemės sklypą, kuris atitiko buvusios stovyklos ribas. 2004 metais detalųjį sklypo planą tvirtino tuometis Kaišiadorių rajono administracijos direktorius, o Kauno apskrities viršininkas sudarė žemės pardavimo sutartį, pagal kurią sklypą pardavė kauniečiui ir jo verslo partnerei. Už žemę buvo sumokėta 26,1 tūkstančio eurų.
Tačiau 2008 metais prasidėjo neplanuoti įvykiai. A.Čėsna pasakojo, kad pagal Miškų urėdijos informaciją Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūra atliko patikrinimą ir nustatė, jog 2004 metų Kauno apskrities viršininko įsakymas parduoti valstybinę žemę prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymui. Bylinėjimaisi baigėsi 2017 metais, kai Kauno apygardos teismas žemės pardavimo sutartį pripažino niekine.
Valstybė atgavo stovyklavietės žemę, dviem jos buvusiems savininkams teismas iš valstybės priteisė 150 tūkst. eurų kompensaciją bei 26,1 tūkst. eurų sklypo pirkimo kainą. A.Čėsna įsitikinęs, kad pralaimėjo ir jis, ir valstybė, nes teritorija daug metų stovi nenaudojama.
Stovyklos teritorijoje yra ir du gyvenamieji namai, po kuriais ten gyvenantys žmonės jau seniai susiformavo žemės sklypą. Siekdami, kad visa stovyklavietė taptų vientisa valda, šį sklypą su statiniais įsigijo A.Čėsna ir jo verslo partnerė. Tačiau po teismo sprendimo jis liko valstybinėje teritorijoje.
A.Čėsna sakė, kad dabar padėtis tokia pat kaip 2003 metais - jam ir verslo partnerei nuosavybės teise priklauso tik stovyklos statiniai ir stovyklos infrastruktūra. Pasak jo, vėl reikėtų kreiptis į Kaišiadorių rajono savivaldybę ir aiškintis, ar yra galimybių pagal dabar galiojančius įstatymus suformuoti toje vietoje rekreacinės paskirties sklypą ir, pavykus tokį sklypą suformuoti, vėl prašyti valstybės tą sklypą ar jo dalį parduoti arba išnuomoti.
Dabartinis Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Nasevičius sakė, kad kadangi minimas žemės sklypas, o dabar teritorija, buvo miško teritorijoje, Miškų urėdija kreipėsi į teismą dėl Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 metų įsakymo „Dėl žemės sklypų detaliųjų planų patvirtinimo“ ir Kauno apskrities viršininko įsakymo „Dėl žemės sklypo pardavimo“ panaikinimo. Teismas panaikino šiuos teisės aktus. Šio teismo sprendimo verslininkai neskundė.
Kristina Žukovska Nacionalinės žemės tarnybos Viešųjų ryšių skyriaus vyresnioji specialistė: „Minimas žemės sklypas yra Kauno marių regioniniame parke. Todėl 2017 metų sausio 23 dienos Kauno apygardos teismo nutartimi Valstybinės žemės pirkimo ir pardavimo sutartis, 2004 metais sudaryta tarp Kauno apskrities viršininko ir dviejų bendraturčių pripažinta negaliojančia. Žemės sklypo bendraturčiai įpareigoti šį žemės sklypą grąžinti valstybei. Kadangi žemės sklypas yra Kauno marių regioniniame parke bei didžiąją žemės sklypo dalį užima miško žemės plotas, t.y. 5,4785 ha iš 8,6679 ha, jis negali būti parduodamas. Sklypas gali būti išnuomotas jame esančių statinių savininkams.
Apleista stovykla prie Kauno marių
Apima keistas jausmas. Nemažame pušyno plote stovi apleisti mažesni ir didesni mediniai pastatai. Vaikštant po apleistą teritoriją apima keistas jausmas, tarsi laikas sustojo keliems dešimtmečiams. Intriguoja paslaptis, kodėl senus namelius paliko vasarotojai ir kiti žmonės čia neįsikūrė?
Išliko 20 medinių namų. Stovyklavietės teritorijoje yra keli nuo seno suformuoti pagrindiniai takai. Abiejuose vieno keliuko pusėse tebestovi kažkada pastatyti 20 vienodų medinių namų. Jie - vieno aukšto su mansardomis, prie kiekvieno namo pristatyta po nedidelę verandą.
Aprašymas. Apima keistas jausmas. Kai kurių statinių langai išdaužyti, stogai įgriuvę, durys praviros. Juose beveik nėra daiktų, bet viename palikta brošiūrų, lietuviškai ir rusiškai pasakojančių apie Juliaus Janonio popieriaus fabriką.
Pionierių stovykla „Žuvėdra“
Atėjo laikas aprašyti visiems klaipėdiečiams ir pajūrio svečiams puikiai žinomą vietą. Pristatau Jums prieš 58 metus Girulių miškuose pradėtą statyti vasaros pionierių stovyklą klaipėdietišku pavadinimu „Žuvėdra“. Šią vaikų poilsio įstaigą sudarė du vieno buto gyvenamieji namai, kuriuose atskirai nuo vaikų miegodavo stovyklos prižiūrėtojai, du sandėliai, garažas, skalbykla, administracinis pastatas, valgykla, dvidešimt keturi poilsio nameliai ir taip pat du antrojo pasaulinio karo metais statyti statiniai/įtvirtinimai.
Jeigu tiksliau - „Memel-Nord“ art. baterijos jėgainės ir šaudmenų sandėliavimo bunkeriai. Link bunkerių vedė senas vokiečių betoninis kelias. Vasaros stovyklos poilsio nameliai buvo pradėti statyti 1958-aisiais, vėliau vėl statyti - 1965-aisiais ir 1975-79 metais. Teritorijoje buvo lauko tualetai, prausyklos, uždari dušai su šiltu vandeniu. 1984 metais čia veikė vietinės pramonės ir komunalinių įmonių susivienijimo profsąjungos pionierių stovykla. Po 14-os metų teritorijoje esantys statiniai Klaipėdos apskrities valdytojo įsakymu buvo perduoti juridiniams asmenims.
Kas buvo paskui? Pastatai seno, vaikų mažėjo ir stovykla užsidarė. Tiesa, niekuomet oficialiai ji taip ir neužsidarė. Teritorija visuomet buvo saugoma, bet pastatai be stogų nebebuvo tinkami vaikų poilsiui. Paklaustas sargas lyg sovietmetyje užstrigęs vaiduoklis vis atsakydavo: „Ne, stovykla veikia. Čia vaikščioti negalima“. Tiesa buvo visai kitokia. Prieš daugiau nei penkiasdešimt metų gyvavusi stovykla yra virtusi pačia tikriausia apleista zona.
Apleista stovykla Kauno marių pakrantėje
Tačiau visai netoli oficialių poilsio vietų galima užtikti keistą teritoriją. Čia sovietmečiu buvo įkurta Juliaus Janonio popieriaus fabriko pionierių stovykla. Jos pastatus yra įsigijęs kaunietis verslininkas Arvydas Čėsna, o žemę valdo Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT).
Stovyklos atgimimas: Krivasalio kaimas
Mykolas Krivcovas su žmona šį 4 hektarų sklypą Ignalinos rajono Linkmenų seniūnijoje Krivasalio kaime nusižiūrėjo ir įsigijo prieš ketverius metus. Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Mykolas Krivcovas: „Norėjome su žmona sodybos, žvejoti mėgome labai, prie ežero nuvažiuoti, tai galvojome - pasistatysime kada nors sodybą. Atvažiavome čia, sklypas visas apaugęs, gervės vaikšto. Mes tokios patirties neturėjome, nusipirkome ir tada prasidėjo visos problemos. Bet įsikūrėme pakankamai greitai. Anksčiau tai žvejoti nueidavom, o dabar jau du metus nebuvau. Nėra kada, kiekvieną rytą atsikeli ir kažką darai“, - šypsojosi Mykolas.
Šis sklypas šeimai priklauso nuo 2017 metų, dvejus metus Krivcovai čia ir gyvena: „Keitėme būstą Vilniuje į didesnį ir labai remontai užtruko, tai ir gyvename čia. Šaltuoju metu ateityje turbūt mažiau būsime, bet vasarą, be abejo, čia. Šaltuoju metu čia yra tam tikrų sunkumų, tai ne miestas, todėl ir privažiuoti sudėtinga, kartais tenka palikti mašiną už kilometro. Mieste yra patogiau.“
Šiandien didžiulė teritorija prie ežero nė iš tolo neprimena apleistos žemės. Ant kalno Krivcovų šeima pasistatė namus sau, o kiek tolėliau - dviaukštį pastatą stovyklaujantiems vaikams. Pats Mykolas programos jiems nedėlioja, tik atveria savo valdų duris. Čia važiuoja sportuojantys vaikai iš visos Lietuvos, kartu su savo treneriais ir mokytojais. Stovykla jų sodyboje ir patiems Krivcovams dar naujiena, kadangi vaikai priimami tik nuo šių metų birželio pradžios. Per tris savaites čia stovyklavo po 50 vaikų kiekvienoje pamainoje.
Čia atvyksta vaikai tik į sporto stovyklas. O nuo rugsėjo Mykolas neria į kitą veiklą, kuri irgi susijusi su sportu - į sporto trenerių kvalifikacijos kėlimo mokymus.
Mykolas prisipažįsta, kad šiemet žaidė Ignalinos krepšinio komandoje Regionų krepšinio lygoje. Todėl ir vaikų stovyklos jam atrodo natūrali veiklos tąsa. Lietuvoje, kas turi kaimo turizmo sodybas, dažniausiai jas nuomoja vestuvėms ar šiaip žmonėms savaitgaliams, nėra jos pritaikytos priimti daug vaikų.
Karantinas įnešė savų korekcijų planuojant tolesnę veiklą, pripažįsta Mykolas. Teko apriboti išlaidas, suplanuotos pavėsinės atsiras tik kitąmet, kadangi dar gegužės paskutinę savaitę nebuvo aišku, ar vaikai galės važiuoti į stovyklas. Žiemą stovykla užsidaro, kadangi patys pastatai pritaikyti tik vasaros sezonui.
Mykolas pradėjo organizuoti stovyklas kiek anksčiau, nei įsikūrė dabartinėje sodyboje. „Mano draugo bičiulis pasiūlė vežti kinų vaikus į Lietuvą, organizuoti stovyklas.
Kunigiškių vaikų poilsio stovyklos atgimimas
Palangos meras Šarūnas Vaitkus socialiniuose tinkluose pasidžiaugė, kad kurorte bus išsaugotas dar vienas unikalus objektas: naujam gyvenimui prisikels Kunigiškių vaikų poilsio stovykla. 123RF.com nuotr./Vaikai tyrinėja augalaus Poilsio pastatų kompleksas yra ant jūros kranto, 4,7 hektaro teritorijoje. Rekonstruojama stovykla priklauso Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir pagal panaudos sutartį valdomas M.K.Čiurlionio meno mokyklos.
Kaip 15min pasakojo Romualdas Kondrotas, Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos vadovas, pajūryje projektuojamas Edukacijos centras ypatingų gabumų vaikams. Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Romualdas Kondrotas: „Čia bus laukiami talentai ne tik meno srityje, bet ir humanitarinių, tiksliųjų ar gamtos mokslų srityse. Ištisus metus čia jie galės ruoštis olimpiadoms, konkursams. Žiemą čia galėtu apsistoti iki šimto vaikų, vasarą per įvairias edukacines stovyklas, tarptautinių projektų metu - ir iki 200“, - pasakojo R.Kondrotas.
Planuojama pastatyti ir sceną, kur pasirodytų talentingi vaikai. Pasirodymais galėtų džiaugtis ir vietos gyventojai bei svečiai. Ir nors įvardijama, kad atliekama rekonstrukcija, R.Kondrotas teigė, kad apleisti pastatai buvo griaunami iki pamatų.
Statistika
| Metai | Stovyklų skaičius |
|---|---|
| Prieš nepriklausomybę | 300 |
| 2008 | 38 |
žymės: #Vaiku
Panašus:
- Šokiruojanti Antakalnio Vaikų Psichiatrijos Ligoninės Istorija ir Jos Paslaptinga Dabartis
- Nerimstanti Tiesą! Apleistos Vaikų Poilsio Stovyklos Lietuvoje, Kurias Turite Pamatyti!
- Vaiku Svorio Lentelės: Kaip Stebėti Vaiko Augimą
- 29-oji Nėštumo Savaitė: Atraskite Svarbiausias Pokyčių Ir Patarimų Paslaptis!
- Pramogos lauke vaikams Vilniuje: geriausios idėjos ir įdomiausios vietos smagiam laikui