Rūkymas yra viena žalingiausių grėsmių sveikatai. Koks stiprus tabako poveikis, galima spręsti iš to, jog dauguma rūkančiųjų žino ir supranta apie rūkymo žalą, bet nesugeba gyventi be cigarečių. Priklausomybė nuo tabako yra ir fizinė, ir psichologinė, todėl lengvai „nepaleidžia“ savo aukos.
Rūkymo Prevencijos Būdai
Rūkymo prevencija nėra itin efektyvi, jeigu jaunas žmogus tiesiog paskaitomis ar pamokslais informuojamas apie rūkymo žalą. Mokyklose per paskaitas rodoma vaizdinė medžiaga, pavyzdžiui, kaip atrodo rūkančio žmogaus plaučiai ar ant lūpų išsivystęs vėžys, deja, neveikia vaikų taip stipriai, kaip atrodo turėtų veikti.
Ekonominės Sankcijos
Kaip rūkymo prevencija veikia ir “ekonominės sankcijos”. Visų pirma reikia padėti vaikui suprasti, kad rūkymas gana daug kainuoja. Pinigus, kuriuos jis dabar išleidžia ir visą likusį gyvenimą turės išleisti rūkalams, galėtų panaudoti kur kas įdomesniems tikslams.
Bendraamžių Spaudimas
Gana dažnai vaikai ir paaugliai pradeda rūkyti dėl spaudimo, patiriamo iš jau rūkančių bendraamžių. Jiems siūloma irgi pabandyti, o atsisakyti vaikai nežino kaip. Verta jiems patarti.
Paaugliui atrodo, kad rūkydamas jis atrodys labiau suaugęs, kad rūkymas - suaugusiojo pasirinkimas. Tačiau dauguma šiandieninių suaugusiųjų į rūkymo spąstus pateko būdami būtent paaugliško amžiaus, o dabartinis suagusio žmogaus protas sufleruoja, kad reiktų šio įpročio atsisakyti. Pagal tyrimus, atliktus Kauno medicinos akademijoje, 70.6 procentų kasdien rūkančių suaugusiųjų norėtų mesti rūkyti.
Sėkmingi Nerūkantys Žmonės
Padėkite vaikui pasidaryti išvadą, kad nerūkantys žmonės yra sėkmingesni, daugiau gyvenime pasiekia. Pavyzdžiai paprastai būna akivaizdūs, juos pateikti gali patys vaikai.
Dažniausiai būtent mažiau besimokantys, iš vargingesnių arba asocialių šeimų kilę vaikai pirmieji pradeda rūkyti mokykloje ir bando savo pomėgiu užkrėsti kitus vaikus. Tabako vartojimas yra priimtinesnis nepriteklių patiriančiose šeimose, o dėl pajamų dalies, kuri nuolat skiriama rūkalams, skurdas dar didėja.
Gerai, jeigu niekas iš namiškių nerūko ir vaikai namuose mato teigiamą pavyzdį. O ką daryti jeigu ne?
Pasyvus Rūkymas
Vaikams pavojų kelia ir pasyvus rūkymas: buvimas prirūkytoje patalpoje, šalia rūkančio asmens. Ypač nedėkinga situacija, jeigu rūkoma šeimoje, virtuvėje ir kambaryje.
Priklausomybių Prigimtis
Mėgautis tuo, kas suteikia malonumą ir ieškoti galimybių tą pakartoti - normalu ir būdinga ne tik žmogaus prigimčiai. Pasirodo, kad patys įvairiausi gyvūnai - graužikai, plėšrūnai ar taikūs žoliaėdžiai - visi linkę prisirišti prie jiems malonių dalykų.
Malonumo ir pasitenkinimo jungtys „parengtos“ visų gyvų organizmų smegenyse, tereikia tik surasti malonumą teikiančią medžiagą arba kitą dirgiklį, ir smegenyse užprogramuotas noras tai kartoti ims veikti individo elgesį taip, kad atsirastų tam reikalingos sąlygos.
Anksčiau psichiatrijoje vyravo nuostata, kad yra tam tikra grupė žmonių, kuri iš prigimties turi polinkį į priklausomybes (alkoholizmą, narkomaniją), tačiau dabar manoma, kad nėra žmonių, turinčių imunitetą priklausomybėms. Tačiau reikia žinoti, kad priklausomais gali tapti ir nepasižymintis šiomis savybėmis asmenys.
Dažniausiai priklausomybės terminą vartojame kalbėdami apie alkoholizmą, intensyvų ilgalaikį rūkymą arba narkomaniją.
Smegenyse užprogramuotas potraukis prisirišti prie malonumą teikiančių dalykų, todėl plačiąja prasme psichologinė priklausomybė apima visas priklausomybės formas - tiek medžiaginę (tam tikrų maistinių ir nemaistinių medžiagų vartojimas), tiek ir nemedžiaginę, t.y. susijusią su tam tikrais veiksmais, veikla, poelgiais. Dažniausi ir žinomiausi psichologinės priklausomybės pavyzdžiai - liguistas potraukis lošti, naršyti internete, ”nesąmoningai“ apsipirkinėti, nevaldomas potraukis seksui ir pan.
Fizinė priklausomybė - organizmo pripratimas prie tam tikrų (psichoaktyviųjų) medžiagų vartojimo ir dėl tų medžiagų negavimo išgyvenamu abstinencijos sindromu. Fizinė priklausomybė prilyginama lėtinei ligai, todėl panašiai kaip ir kitoms lėtinėms ligoms (vėžys, cukrinis diabetas), reikalingas ilgalaikis gydymas.
Mokslininkai nustatė, kad priklausomais nuo alkoholio tampa kas dešimtas alkoholinius gėrimus vartojantis žmogus. Vieno atsakymo nėra, bet daugiausia įtakos turi asmens savybės, paveldimumas, socialinė aplinka ir joje vyraujančios alkoholio vartojimo tradicijos.
Vykdant alkoholio vartojimo prevenciją būtina akcentuoti, kad labai pavojinga alkoholį vartoti kaip stresą mažinančią priemonę ar vaistą, susinervinus, susipykus, pavargus, kai nepasisekė, kai norisi užsimiršti ir pan.
Tabako Žala
Tabake yra apie 300 žmogaus sveikatai kenksmingų medžiagų: nikotino, sieros vandenilio, anglies dioksido ir monoksido, kancerogeninių dervų ir kt. Nustatyta, kad tabake yra kelios dešimtys vėžį sukeliančių medžiagų. Viena iš kenksmingiausių tabako sudedamųjų dalių yra nikotinas.
Nuo rūkymo sukeltų pasekmių miršta tiek, kiek nuo AIDS, savižudybių, žmogžudysčių, avarijų, gaisrų, girtavimo ir narkotikų kartu sudėjus - 4 - 5 mln. žmonių kasmet, o tai reikštų po 13 tūkst. kas dieną!
Užsirūkius, nikotinas maždaug per septynias sekundes iš plaučių patenka į smegenis ir stimuliuoja ten esančius receptorius, susijusius su malonumo pojūčiu, sukeldamas džiaugsmingą nuotaiką. Žmogui norisi nuolat taip jaustis, todėl jis užsirūko vėl ir vėl.
Negaunant nikotino, keičiasi nuotaika, žmogus tampa irzlus, prislėgtos nuotaikos, nedarbingas. Taip pasireiškia nikotino abstinencija. Ypač greit fizinė nikotino priklausomybė atsiranda vaikams. Smegenų receptoriuose rūkymas sukelia tam tikrus negrįžtamus pokyčius.
Rūkant dalis nikotino ištirpsta seilėse. Kartu su seilėmis patekęs į virškinimo sistemą nikotinas ardo skrandžio, žarnyno gleivinę, gali sukelti jos uždegimą. Rūkymas 10 kartų padidina tikimybę susirgti skrandžio opalige, 4 kartus dažniau mirštama nuo žarnyno vėžio. Be to, rūkantieji daug dažniau serga burnos ertmės, liežuvio, gerklų, stemplės vėžiu.
Tabako dūmuose esančios nuodingos medžiagos labai kenkia kvėpavimo sistemai: kvėpavimas tampa negilus, paviršutiniškas, prasideda kosulys, dusulys. Sparčiai einant ar lipant laiptais, greitai ima trūkti oro. Su cigaretės dūmais patekęs į organizmą nikotinas veikia galvos smegenyse esančius kvėpavimą ir širdies darbą reguliuojančius centrus. Dėl to padažnėja širdies susitraukimai, pakyla kraujospūdis. Rūkančio žmogaus širdis plaka 10-20 dūžių per minutę dažniau nei nerūkančio. Todėl rūkančius žmones tris kartus dažniau ištinka širdies infarktas, jie 2,5 karto dažniau serga kvėpavimo takų ligomis.
Daug rūkant kraujas blogiau aprūpina organizmą deguonimi. Dėl nuolatinio deguonies trūkumo atsiranda galvos skausmai, greičiau pavargstama, sumažėja darbingumas.
Kuo jaunesni žmonės pradeda rūkyti, tuo yra didesnė tikimybė, kad jie rūkys ir suaugę. Daugelis rūkančiųjų pirmąsyk pabandė rūkyti dar mokykloje. Paaugliams pakanka surūkyti gerokai mažiau cigarečių nei suaugusiems, kad jų organizmas priprastų prie nikotino ir jiems būtų sunku mesti rūkyti.
Elektroninės Cigaretes
Elektroninė cigaretė (el. cigaretė) - tai elektroninis inhaliatorius, skirtas specialiems tirpalams garinti, kuriuo imituojamas tabako cigarečių rūkymas. El. cigaretės sukurtos 2003 metais Kinijoje, išplito daugelyje vakarų šalių ir per dešimtmetį įsitvirtino viso pasaulio rinkose.
El. cigaretė yra pagaminta iš kaitiklio, kapsulės, kurioje yra skystis, ir maitinimo elemento. Užpildas - tai specialiai paruoštas tirpalas, kuriame yra nikotino ir kitų aromatinių medžiagų.
JAV medikai tvirtina, kad nuo nuolatinio dantenų ir lūpų dirginimo rūkant el. cigaretes tikimybė susirgti onkologine liga padidėja 50 kartų.
Žmogus esantis patalpoje kartu su rūkančiu el. cigaretę, taip pat pasyviai rūko, t.y. kvėpuoja el. cigaretės garais.
Galima manyti, kad el. cigaretės padeda atprasti nuo „dūmelio“, bet juk svarbiausioji medžiaga - nikotinas - išlieka ir el. cigaretėse. Tai kaip galima atprasti nuo priklausomybės nikotinui, jei ir toliau jį vartosime.
Elektroninių cigarečių pardavėjai, naudoja reguliarių cigarečių žalos sveikatai statistiką, kaip argumentą pradėti vartoti elektronines cigaretes. Tačiau nepateikia jokių mokslu pagrįstų įrodymų, kad el. cigaretės yra mažiau žalingos.
Ciniška, bet el. cigarečių gamintojai „pasirūpino“ net vaikais bei paaugliais. Karamelinis, mėtinis ar šokoladinis skonis, spalvoti dūmai - tai masalas jauniesiems vartotojams.
Kaip Mesti Rūkyti
Metimo rūkyti pradžia dažniausiai prasideda nuo savęs gąsdinimo niūriom pasekmėm, prarūkytų pinigų skaičiavimu ar panašiai. Tačiau šie argumentai dažnai yra per silpni, prieš įpročio ir priklausomybės jėgą. Dažnai bandoma save įtikinti, kad „turėsiu valios ir mesiu“, tačiau tos valio taip ir neatsiranda.
Nemaža dalis rūkančiųjų vėliau ar anksčiau išbando daugybę metimo metodų. Bet nesėkmingai. Vieni bando mesti po truputį, mažindami cigarečių kiekį, bet tik nedaugelis pasiekia norimą tikslą. Specialistai nustatė, kad žymiai daugiau žmonių pasiseka nutraukiant rūkymą iš karto.
Tačiau paaugliams mesti rūkyti yra kur kas lengviau, nes daugeliui jų dar nėra išsivysčiusi fiziologinė organizmo priklausomybė nuo nikotino.
- nuspręskite nuo kurios dienos nustosite rūkyti.
- pinigus, kuriuos išleisdavote cigaretėms, dėkite į taupyklę.
- venkite vietų, susibūrimų, kurių metu dažniausiai rūkydavote.
- kilus norui užsirūkyti, išgerkite stiklinę sulčių, kramtykite kramtomąją gumą ar čiulpkite ledinukus. Jų nešiokitės su savimi.
Statistika
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento užsakymu 2020 metais atlikto tyrimo duomenimis, rūkančiųjų per paskutinį mėnesį (cigaretes, cigarus, pypkę) ir kasdieną, lyginant su 2017 metais, sumažėjo. Naujausio tyrimo duomenimis 22 proc. apklaustųjų rūko kasdien ( 2017 m. - 28 proc.), o nors kartą per paskutinį mėnesį - 28 proc. (2017 m. - 31 proc.). 2020 tyrimo duomenimis 64 proc. respondentų bent kartą gyvenime yra bandę rūkyti (cigaretes, cigarus, pypkę) (2017 m. - 68 proc.).
Verta pažymėti, kad smarkiai išaugo rūkančiųjų elektroninės cigaretės skaičius. 2017 m. nors kartą gyvenime elektronines cigaretės bandžiusių apklaustųjų skaičius siekė 16 proc. Naujausio tyrimo duomenimis elektronines cigaretes yra bandę rūkyti ketvirtadalis (26 proc.) apklaustųjų: 1 proc. kasdien, 4 proc. - bent kartą per paskutiniąsias 30 dienų, 7 proc. - bent kartą per pastaruosius 12 mėn., 14 proc. - bent kartą gyvenime. Taip pat 18 proc. apklaustųjų bent kartą gyvenime yra rūkę naujoviškus bedūmius tabako produktus (pvz. IQOS): 2 proc. teigia, kad rūko kasdien.
Duomenys apie tabako ir elektroninių cigarečių vartojimą Lietuvoje:
| Rodiklis | 2017 metai | 2020 metai |
|---|---|---|
| Rūko kasdien | 28% | 22% |
| Rūko bent kartą per paskutinį mėnesį | 31% | 28% |
| Bandę rūkyti gyvenime | 68% | 64% |
| Bandę elektronines cigaretes gyvenime | 16% | 26% |
Naudingos Svetainės
- www.nerukysiu.lt - tai interaktyvi interneto svetainė, skirta asmenims, norintiems atsisakyti šio žalingo įpročio, taip pat skirta motyvuoti asmenis nerūkyti.
- www.askritiskas.lt arba K.A.S (kritiškas, atviras, stiprus) - tai interaktyvi interneto svetainė jaunimui nuo 14 m. , sukurta 2018 m. Ja siekiama tinkamai informuoti jaunus asmenis, suteikiant žinių apie psichoaktyviąsias medžiagas, jų vartojimo poveikį ir rizikas.
žymės: #Vaiku
Panašus:
- Užgavėnės vaikams: tradicijos, papročiai ir smagios idėjos
- Vaikams apie grybus: įdomi ir naudinga informacija jauniesiems grybautojams
- Vaikams apie obuolius: įdomūs faktai, eilėraščiai ir pasakos
- Vaikams apie Vėlines: kaip suprantamai paaiškinti tradicijas?
- Šokiruojančios tiesos apie kūdikių kolikas ir šąlančias galūnes: mitų griovimas ir efektyvūs sprendimai
- Sužinokite, kodėl pilvo niežėjimas nėštumo metu gali būti pavojingas ir kaip jį efektyviai gydyti!