Šiandieniniai tėvai susiduria su iššūkiais, kurie labai skiriasi nuo tų, su kuriais susidūrė jų tėvai. Technologijos, socialiniai pokyčiai ir daugybė kitų veiksnių lemia, kad auginti vaikus šiuolaikiniame pasaulyje reikalauja nuolatinio mokymosi ir prisitaikymo.
Vienas iš požiūrių, kuris padeda tėvams šiame procese, yra pozityvaus auklėjimo strategijos. Pozityvus auklėjimas - tai ugdymo metodas, grindžiamas pagarbos, empatijos ir supratimo principais. Šis metodas siekia kurti teigiamą, palaikančią aplinką, kur vaikai jaučiasi priimti ir vertinami.
Dažniausiai pasitaikančios klaidos auklėjant vaikus
Fizinės bausmės už netinkamą elgesį
Prieš porą dešimtmečių buvo įprasta vaikus „pavaišinti“ diržu ar už netinkamą elgesį pastatyti ilgesniam laikui į kampą. Dabar smurtas prieš vaikus yra visiškai netoleruotinas ir psichologė paaiškina tokių bausmių žalą.
„Fizinės bausmės auklėjimo procese yra visiškai nepriimtinas būdas. Dažnai suaugę, ypač vyresnės kartos atstovai, nevengia pasisakymų, kad nė vienas neužaugom be liaudyje vadinamos „beržinės košės“ ir nieko blogo neatsitiko. Deja, yra daug tyrimų, kurių išvados aiškiai apibrėžia ir nurodo fizinių bausmių žalą vaiko psichikai, kas vėliau lemia suaugusio žmogaus gyvenimo problematiką. Tai stebime ir kasdienėje praktikoje. Vaikai, kurių tėvai nevengia fizinių bausmių, pasižymi stipriu nesaugumo jausmu, nepasitikėjimu savimi ir aplinkiniais, elgesio ir emociniais sutrikimais. Suaugę žmonės, kurie buvo auklėjami fizinių bausmių pagalba, turi socialinių santykių sunkumų, savivertės problemų bei dažnai patys nevengia bendraudami su žmonėmis pasitelkti smurtinių veiksmų.“
Jokio lepinimo
Gyvenimas sunkus ir negailestingas, tad vaikams negalioja jokios lengvinančios aplinkybės. Ar iš tiesų lepinimas visada yra blogai?
„Kalbant apie lepinimą, yra viena paprasta taisyklė - saikas. Perdėtai lepindami tėvai atima iš vaikų galimybę mokytis susitvarkyti su kasdieniais iššūkiais. Didžiausia lepinimo žala yra ta, jog vėliau vaikai nesugeba kontroliuoti savo elgesio ir emocijų, negeba laikytis taisyklių, pamiršta pareigas, ypač kai nepatenkinami jų poreikiai. Tačiau visiškai atsisakydami palepinti savo atžalą nesuteikiame vaikui galimybės pasijusti dėmesio centre, išgyventi besąlygiško poreikio patenkinimo. Taigi retkarčiais palepinti vaiką nėra kažkas blogo, bet svarbu neperlenkti lazdos ir stebėti kaip tai veikia vaiko emocijas ir elgesį.“
„Nes taip pasakiau“ - kategoriškumas ir sprendimų priėmimas už vaiką
Daugelis dabartinių tėvų prisimena, kad tėvų žodis būdavo paskutinis ir nereikėdavo jokių paaiškinimų, kodėl kažkas neleidžiama.
„Auklėjimo stilius, kai tėvai yra kategoriški ir siekia visus sprendimus priimti už vaiką, vadinamas autoritariniu. Toks tėvų elgesys skatina vaiką manyti, kad jis yra nepajėgus ir neturi galios priimti jam svarbius sprendimus. Konsultuojant tėvus ir jų vaikus pastebiu, kad šia savybe pasižyminčių tėvų vaikams dažniau būdinga žema savivertė, nepasitikėjimas savo jėgomis, silpna mokymosi motyvacija, nenoras siekti savarankiškumo, elgesio sunkumai, apatija. Kita vertus, nėra gerai, kai vaikams suteikiamas per didelis savarankiškumas ir primetama atsakomybė patiems pasirūpinti savimi, nes jie dar nėra pajėgūs priimti visų sprendimų, su kuriais susiduria kasdienybėje.“
Lyginimas su kitais bendraamžiais
Daugelis tėvų apgailestaudavo, kad kaimynų vaikas geriau elgiasi, o sužinoję, kad bendraklasiai gavo geresnį pažymį, visada nepamiršdavo pridurti „o kodėl tu taip negali?“.
„Lyginimas su kitais bendraamžiais yra labai būdingas mūsų visuomenei. Dauguma mūsų vaikystėje buvome lyginami vieni su kitais, o vėliau patys pradėjome lygintis. Lyginimas tapęs savotiška norma, bet taip neturėtų būti. Dažnas pasakys, kad girdimi palyginimai skatina vaikus siekti geriausio rezultato, motyvuoja elgtis taip, kaip tinkama aplinkai, ir jie bus teisūs. Tačiau už to slypi besiformuojančios savivertės problemos, jausmas, kad nesu pakankamai geras, kad turiu būti kitoks, kad turiu būti geresnis, panašus į kažką kitą. Reikia suprasti, kad paskatinti vaiką elgtis tinkamai, siekti tikslų, mokytis galima ir kitais, palankesniais asmenybės augimui, būdais.“
Pasak psichologės Š. Vienės, visi šie aptarti auklėjimo metodai, išskyrus fizines bausmes, yra aktualūs ir šiandien, tačiau juos taikant labai svarbu išlaikyti pusiausvyrą ir nenukrypti į kraštutinumus. Moteris pabrėžia, kad blogai yra tuomet, kai auklėjimas atsiduria aukščiau vaiko poreikių: „Pavyzdžiui, tėvai įsitikinę, kad vaikas turi būti savarankiškas. Pritariu, kad savarankiškumas yra puiki savybė, skatinanti asmenybės augimą, tačiau visa esmė yra tai, kaip tėvai ir vaiko aplinka gebės atskleisti šią savybę ir su kokia emocija vaikas išgyvens savarankiškumo augimą. Vaikai „su raktu po kaklu“ tikriausiai išmoko pasirūpinti savimi, bet tapti savarankišku, nes „esu vienas ir privalau išgyventi“ yra ne tas pats kaip „aš noriu būti savarankiškas ir mokausi tokiu būti, o šalia esantys tėvai man padės, jei kažkas nepavyksta“. Abiem atvejais vaikai įgis savarankiškumo, bet emocinė savijauta ir išgyvenimai, kurie lydės juos gyvenime, skirsis.“
Internete apstu informacijos vaikų auklėjimo tema, todėl specialistė ragina tėvus kritiškai vertinti visas pateikiamas rekomendacijas.„Blogiausia, kas gali atsitikti, tai aklas vadovavimasis gairėmis“, - konstatuoja Š. Vienė ir primena, jog santykiuose su atžalomis asmeniniai įsitikinimai neturi būti aukščiau vaiko poreikių.
Teigiamų santykių su vaikais kūrimas
Stiprių, teigiamų santykių su vaikais kūrimas yra būtinas jų emocinei ir socialinei raidai. Teigiami santykiai yra jų savigarbos, pasitikėjimo kitais ir gebėjimo naršyti pasaulyje pagrindas.
- Dedikuota sąveika. Labai svarbu kiekvieną dieną skirti kuo daugiau laiko bendravimui su vaiku. Jūs privalote rasti bent minutėlę vakarienės metu, prieš miegą ar trumpo pasivaikščiojimo metu. Kokybiškas laikas ir pokalbis su jais leidžia vaikams jaustis vertinamiems ir išgirstiems.
- Ritualų kūrimas. Kasdieniai ritualai stiprina tarpusavio ryšį ir tai akivaizdu. Ką veikiate prieš miegą? Ką veikiate savaitgaliais? Tokie ritualai, kaip knygos skaitymas prieš miegą ar savaitgalio žygiai, taip pat gali sustiprinti jūsų ryšį su vaiku.
- Aktyvus klausymas. Efektyvus bendravimas yra sveikų tėvų ir vaikų santykių pagrindas. Tėvai turėtų praktikuoti aktyvų klausymąsi palaikydami akių kontaktą, linktelėdami suprasdami ir teikdami žodinius patvirtinimus.
- Drąsinantis dialogas. Labai svarbu sukurti saugią erdvę atviram dialogui. Skatinkite vaikus reikšti savo mintis užduodami atvirus klausimus, pvz., „Kaip tai privertė jus jaustis?
- Emocijų patvirtinimas. Kai vaikai dalijasi savo jausmais, labai svarbu šias emocijas patvirtinti.
- Meilės išraiška. Reguliarus meilės išreiškimas žodžiais ir veiksmais, pvz., „Aš tave myliu“, apsikabinimas ar užrašų palikimas, gali turėti didžiulę įtaką vaiko saugumo jausmui ir savivertei.
- Pasiekimų šventimas. Didelių ir mažų pasiekimų pripažinimas ugdo vaikų savigarbą.
- Saugios aplinkos kūrimas. Ugdanti aplinka, kurioje vaikai jaustųsi saugūs, yra būtina pasitikėjimui stiprinti.
- Ribų nustatymas. Nors ribos gali atrodyti ribojančios, jos iš tikrųjų suteikia struktūrą, kuri padeda vaikams jaustis saugiai.
- Padrąsinimas prieš bausmę. Teigiamas pastiprinimas skirtas atpažinti gerą elgesį, o ne bausti už klaidas.
- Elgesio modeliavimas. Vaikai mokosi stebėdami savo tėvus.
- Unikalių privalumų pripažinimas. Kiekvienas vaikas yra unikalus, turintis individualių stiprybių ir iššūkių.
- Interesų išlaikymas. Įsitraukimas į vaiko pomėgius - nesvarbu, ar tai būtų sportas, menas ar akademiniai dalykai - parodo, kad vertinate jo aistras.
Kitos dažnos klaidos auklėjant vaikus
- Gąsdinimas ir bauginimas. Kad vaikas būtų paklusnus, darytų tai, kas liepta, tėvai stengdavosi įvaryti jam kokių nors baimių, nors tai akivaizdus emocinis smurtavimas. Juk baimė, kad bus atiduotas čigonams arba mama iškeliaus į kapus, gali palikti pėdsaką žmogaus psichikoje, tapti uždarumo ir baikštumo priežastimi.
- Statymas į kampą. Elementarus padorumas reikalauja konfliktus spręsti tik privačioje aplinkoje. Deja, į kampą vaikai neretai būdavo statomi klasės arba svečių akivaizdoje. Tokia mada nulėmė visą galybę vaikystės traumų, kurių randus net su psichoterapijos pagalba nebūtinai pavyksta visiškai užgydyti.
- Gyrimas už gerus ir bausmės už prastus pažymius. Vaikams, tikėtina, nesiseka tik tie dalykai, į kuriuos jie nėra linkę, ir šitai niekaip nepaveiks jų galimybių tapti puikiais specialistais dirbant širdžiai mielą darbą.
- Įkyrus įprotis vaikus niurkyti. Prisilietimai vaikui gali būti nemalonūs. Jį dėl kokių nors priežasčių gali sudirginti besaikiai bučiniai ir niurkymas netgi tada, kai šitaip meilę demonstruojantys žmonės - giminaičiai.
- Per jėgą brukami lyčių stereotipai (ypač berniukų atveju). Bet kokių radikalių lyčių stereotipų primetimas vaikams dabar vis dažniau kelia abejonių. Jei berniukas pareiškė norą ką nors pagaminti, padėkite jam suktis virtuvėje. Jeigu mergaitei kilo idėja užsiimti remontu ir ji, nusičiupusi plaktuką, kala vinis - jokių problemų.
Pozityvus auklėjimas
Pozityvus auklėjimas - tai požiūris į vaikų auklėjimą kaip į mokymą bei elgesio gairių nustatymą gerbiant vaiko teises į sveiką vystymąsi, apsaugą nuo smurto ir dalyvavimą sprendžiant su juo susijusius klausimus. Pozityvus auklėjimas nėra nuolaidžiavimas, bet taip pat nėra ir baudimas. Tai dabarties sprendimai, nukreipti į ilgalaikę perspektyvą, lavinantys vaiko saviugdos gebėjimus bei įgūdžius, reikalingus per visą gyvenimą.
Pagrindiniai pozityvaus auklėjimo principai:
- Vaikams svarbu jaustis, kad jų nuomonė yra vertinama ir suprantama. Bendravimas turėtų būti abipusis, svarbu klausyti, ką vaikas sako, ir reaguoti jį palaikant.
- Tėvai turi nustatyti aiškias ribas ir taisykles, kurias vaikai turi suprasti ir vykdyti. Tačiau bausmės neturėtų būti pagrindinė priemonė.
- Empatija yra labai svarbi pozityvaus auklėjimo dalis. Vaikai turi jausti, kad jų jausmai yra suprantami ir gerbiami.
- Svarbu suteikti vaikams galimybę prisiimti atsakomybę už savo veiksmus - pavyzdžiui, leisti patiems spręsti, kokią veiklą rinktis laisvalaikiu ar kaip organizuoti savo namų darbus.
Ateities pozityvaus auklėjimo metodai ir toliau plėsis ir tobulės, pritaikydami naujausius tyrimus ir įžvalgas. Visi vaikai gimsta nekalti ir geri, nepakartojami ir ypatingi. Į šį pasaulį jie atsineša ir savo likimą.
Devynios vaikų auginimo gairės
Devynios vaikų auginimo gairės padės jums susigaudyti auginant vaikus. Į jas sudėjom svarbiausius dalykus, į ką turėtų atsižvelgti kiekviena mama ir tėtis. Tai nieko ypač sudėtingo, tiesiog priminimas, kas svarbiausia auginant vaikus.
- Skirkite laiko ir išmokite palaikyti savo vidinę ramybę net ir sunkiose situacijose.
- Vaikams nuo pat gimimo svarbu, kad tėvai būtų kartu su jais.
- Geriau pažinti ir suprasti savo vaiką paprasta, tereikia stebėti, klausyti, klausti.
- Prisiminkite, kad vaikai mokosi stebėdami ir mėgdžiodami nuo pat gimimo.
- Vaiko gimimas ir auginimas sukelia daug jausmų - pasididžiavimo, džiaugsmo, kartu ir liūdesio, pykčio, baimės.
- Kalbėkite su vaikais daug ir ne tik apie aplinką.
- Vaikų šypsenos (jie šypsosi iki 400 kartų per dieną) paskatina mus jais rūpintis.
- Kai būna sunku, prisiminkite, kad ir kiti mamos ir tėčiai patiria panašių sunkumų - susisiekite su jais, tarkitės, ieškokite sprendimų kartu.
- Vaiko augimas yra nuolatinis kitimas.
žymės: #Vaiku
Panašus:
- Užgavėnės vaikams: tradicijos, papročiai ir smagios idėjos
- Vaikams apie grybus: įdomi ir naudinga informacija jauniesiems grybautojams
- Vaikams apie obuolius: įdomūs faktai, eilėraščiai ir pasakos
- Vaikams apie Vėlines: kaip suprantamai paaiškinti tradicijas?
- Kodėl nėštumo metu ant kūno atsiranda mėlynės ir kaip jas gydyti? Sužinokite svarbiausius patarimus!
- Drabužėliai kūdikiams internetu: TOP patarimai, kaip išsirinkti geriausius!