Lapkričio 16-oji yra minima daugelyje demokratinių valstybių nuo 1995 m., kai UNESCO šią dieną paskelbė Tarptautine tolerancijos diena. Tarptautinė istorinio teisingumo komisija kasmet, nuo 2003 metų, inicijuoja šios dienos minėjimą.
Tolerancija - tai pakantumo, supratingumo, pagarbos, meilės, gerumo, mandagumo ir draugiškumo sinonimas. Tai taip pat gebėjimas gerbti ir priimti asmenis, kurie yra kitokie. Vaikai stengiasi suprasti, jog mus supantys žmonės yra skirtingi − išvaizda, požiūriu, tikėjimu, tradicijomis, tačiau mes turime gebėti pripažinti šiuos skirtumus.
Tolerancijos ugdymas šeimoje ir ugdymo įstaigose
Tolerancijos ir pagarbos ugdymas prasideda šeimoje. Šalia tinkamo elgesio pavyzdžio, šilto ir palaikančio bendravimo šeimoje yra svarbu ugdyti vaiko empatiją ir toleranciją. Tėvai gali ugdyti vaikų toleranciją kalbėdami, jog išskirtinės savybės, žmogaus ypatumai turi būti priimami ir gerbiami. Suteikti vaikui galimybę žaisti su vaikais, kurie nuo jo skiriasi, taip pat, reikia atminti, kad vaikai nuolat girdi suaugusius, susimąstyti, kaip kalbama apie tuos, kurie yra kitokie.
Tėvams reikia stengtis kruopščiai atrinkti knygas, filmus, animacinius filmukus, kuriuos žiūri vaikai. Be to, mokyti vaikus gerbti save. Vaikai, kurie negerbia savęs, negerbia ir kitų. Tie, kurie gerai žino savo vertę ir turi stiprų savigarbos jausmą, paprastai linkę taip pat gerbti ir vertinti aplinkinius. Padėti vaikui pajusti, kad jis svarbus, gerbiamas ir vertinamas.
Akivaizdu, kad ugdymo įstaigos įtaka vaiko vystymuisi yra didelė. Vaikui įtaką daro ugdomoji aplinka, ugdymo turinys, bet labiausiai vaiko ugdymąsi lemia sąveika su ugdymosi įstaigos bendruomene ir pedagogu. Santykiai su aplinkiniais yra visiškai neatsiejama mūsų gyvenimo dalis ir tie, kurie savo kasdieniame gyvenime rodo pagarbą ir toleranciją, jau moko to paties ir savo atžalas.
Tolerancijos ir pagarbos ugdymas yra siejamas ne tik su šeimoje vykstančiais procesais, svarbus yra ir ugdymo įstaigų vaidmuo, nes darželyje ar mokykloje ugdytiniai ne tik įgyja akademinių žinių, bet ten yra formuojama ir jų vertybių sistema. Pedagogas yra pavyzdys, iš kurio vaikai perima patyrimą, todėl jo vertybės ir nuostatos yra labai svarbios. Svarbu, kad pedagogai būtų jautrūs skirtumams ir įvairovei, galėtų padėti ugdytiniams įveikti išankstines nuostatas bei stereotipinį mąstymą kitokių asmenų atžvilgiu. Ugdymo įstaigose nereiktų slėpti kultūrinių ir socialinių grupių skirtumų, bet kaip tik padėti atskleisti egzistuojančią socialinę ir kultūrinę įvairovę.
Veiklos pavyzdžiai ugdymo įstaigose
Mūsų įstaigoje visą savaitę mokytojos kartu su vaikais aiškinosi kas yra tolerancija, išklausė vaikų nuomonę ir mintis apie šio žodžio prasmę. Kartu su vaikais aptarė, kas yra pagarba, supratimas, pagalba, draugystė, svarstė, dalijosi tolerancijos/netolerancijos atvejų pavyzdžiai, o vėliau visi kartu gamino Tolerancijos namą - šių metų ženklą, kurio pagalba suprastume, jog žmonės gyvena visuomenėje, kaip daugiabutyje name, kuriame kaimynai skirtingi, bet tai netrukdo žmonėms bendrauti, gyventi kaimynystėje.
Siekdami sudominti moksleivius tolerancijos problema ir paskatinti juos siekti daugiau žinių, galime paklausti, ar jiems yra tekę patiems susidurti su tolerancijos ar netolerancijos reiškiniais asmeniškai, galbūt jie buvo viešose erdvėse vykusių konfliktų liudininkai arba atkreipė dėmesį į tolerancijos problemą žiniasklaidoje, kine, popkultūroje, sporte, interneto portaluose, bendraamžių pokalbiuose socialiniuose tinkluose.
Mokytojas gali suplanuoti integruotą etikos ir pilietiškumo pagrindų arba etikos ir tarpkultūrinio ugdymo pamoką, kurioje didžiausias dėmesys būtų skiriamas pokalbiui su L. Donskiu ir tolerancijos sampratos analizei. Sudominkite mokinius: parodykite pirmą ir antrą MO rinkinio „Tolerancija (pagal L. Donskį)“ kadrus, pateikite provokuojantį klausimą („kabliuką“): tolerancija ar neapykanta? Tada paprašykite pasidalyti mintimis su suolo draugu arba su visa klase, padiskutuoti siūlomais klausimais, o vėliau susiekite mokinių atsakymus su nauja samprata - teorine ir praktine tolerancija.
Pakvieskite mokinius tapti interviu su lietuvių filosofu, mokslų daktaru, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Leonidu Donskiu dalyviais. Stabtelėkite kas maždaug penkias minutes po kiekvieno vaizdo įrašo. Leiskite mokiniams apmąstyti tolerancijos raidą ir reikšmę šiandien. Užduokite klausimą, kaip būti tolerantiškam ir nugalėti blogį nesipriešinant, skatinkite apmąstyti M. L. Kingo pasipriešinimo be prievartos teiginius.
Kad mokiniai pritaikytų filosofinį požiūrį, suskirstykite juos į dvi diskusijų grupes. Pasiūlykite aptarti vieną iš dviejų konkrečių pavyzdžių, pastebimų mokyklose: toleranciją dėl negalios ir patyčias dėl lyties. Geriausia susėsti pasagos forma (U) dviem grupėmis priešais kompiuterį, kad mokiniai matytų ir ekraną, ir vieni kitus. Baigdami apmąstykite filosofų mintis apie žmogiškąsias vertybes, jausmus, nuostatas ir moralės dėsnį. Pasiūlykite mokiniams pasikalbėti apie tai asmeniškai su suolo draugu. Įsivertinti, kaip suprato temą, mokiniai gali atlikdami testo užduotis.
Pateikite mokiniams prieštaringų teiginių, atspindinčių L. Donskio straipsnio Tolerancija - tai kasdieniai išmėginimai mintis. Tegul mokiniai perskaito teiginius ir padiskutuoja. Paklauskite, ar jie sutinka su teiginiais, o gal nesutinka, ar sutinka iš dalies. Tada paprašykite jų perskaityti du papildomus skaitinius (L. Donskio ir R. Plečkaičio tekstus), ieškoti juose įrodymų, patvirtinančių teiginius apie tolerancijos vertę arba jos nuvertėjimo grėsmę. Tegul mokiniai pateikia surinktus argumentus ir išreiškia savo nuomonę apie tai, ar tekstas pagrindžia teiginius apie tolerancijos vertę, ar paneigia. Paskatinkite diskutuoti apie tai, ką šiandien galima vadinti tolerancijos karikatūra.
Kad mokiniai susietų teorines žinias su gyvenimo kasdienybe, pateikite (ne)tolerancijos tyrimo klausimų: išvardykite tam tikras visuomenės grupes, su kurių atstovais daugelis mokinių galbūt nenorėtų gyventi kaimynystėje aba sėdėti viename suole. Įvertinkite mokinių darbus, kaip filosofų tekstuose rasti argumentai padėjo jiems apginti tolerancijos nuostatą. Pasiūlykite geriausiai atlikusiems užduotį mokiniams parengti straipsnį arba viešąją kalbą apie tai, ką jie mano apie šiuolaikinio jaunimo toleranciją.
Priminkite mokiniams, kad žmogaus gebėjimas lyginti yra vienas pagrindinių mąstymo gebėjimų, todėl filosofai, mokslininkai dažnai lygina kelis susijusius dalykus ar kultūras. Pateikite pavyzdį iš pradžių lygindami paprastus, kasdienius europiečių ir amerikiečių gyvenimo pavyzdžius. Pristatykite L. Donskio dviejų kultūrų lyginamąjį straipsnį Tolerancija - tai kasdieniai išmėginimai. Įvardykite lyginimo tikslą atsakydami į klausimą: „Kodėl turėtume lyginti?“ Pasiūlykite mokiniams atlikti trijų etapų užduotį: apibūdinti kiekvieno žemyno visuomenės tradicijas pagal tolerancijos formavimosi sritis; lyginamosios lentelės apačioje parašyti svarbiausius tolerancijos sampratos panašumus ir skirtumus.
Parašykite dvi sąvokas (pavyzdžiui, tolerancija ir santuoka), kurias mokiniai turėtų bandyti susieti. Paklauskite, su kuo jiems asocijuojasi kiekviena sąvoka, ir surašykite žodžius-asociacijas dviem stulpeliais lentoje. Paklauskite mokinių, kas sieja žodžius, prie kurių parašyta „tolerancija“, ir kuo jie skiriasi nuo žodžių, prie kurių parašyta „santuoka“. Tada suskirstykite mokinius poromis ir paaiškinkite, kaip taikyti asmenines ir priešingas analogijas bei dialogo metodą.
Tegul mokiniai sugalvoja daugiau tiesioginių ir priešingų analogijų pavyzdžių ir juos aptaria - rašo dialogą. Pasiūlykite poroms apibendrinti pokalbio temą ir parašyti, kaip tapti tolerantišku žmogumi. Prieš rašant esė patartina paaiškinti, kas yra gera esė: aiški idėja, logika, išsamumas, savitas originalių minčių dėstymo stilius. Nors esė gali būti labai įvairių: publicistinių, asmeninių, literatūrinių, mokslinių, šią pamoką mokiniai skatinami lyginti kelių filosofų interpretacijas.
Pasiūlykite pagalvoti, kas galėtų būti jų esė skaitytojas, ir apmąstyti savo pažiūras, kiek jos yra subjektyvios, gali būti įdomios ar suprantamos kitiems. Taip pat galima plačiau supažindinti mokinius ir su L. Donskio veikla - ne tik kaip filosofo, įvairių knygų autoriaus, bet ir kaip aktyvaus visuomenės veikėjo, apie kurį rašomi straipsniai, esė. Tada mokiniai pasirenka vieną iš kelių esė rašymo strategijų. Vertinant mokinių darbus patartina remtis naujumo, originalumo, prasmingumo kriterijais.
Paklauskite mokinių: „Kas žino, kada ir kaip švenčiama Tarptautinė tolerancijos diena?“ Pasiūlykite mokiniams palaikyti UNESCO iniciatyvą ir sukurti šventinio renginio atviruką: sugalvoti įsidėmėtiną aforizmą, vaizdingai aprašyti, kuo ši diena įdomi ir svarbi. Tegul mokiniai pasirenka penkis žmones, kurie norėtų pristatyti savo darbus visiems. Skatinkite mokinius rodyti tolerancijos pavyzdį ir kūrybiškai minėti Tarptautinę tolerancijos dieną ne tik mokykloje, bet ir vietos bendruomenėje.
Sudominkite mokinius ir paskatinkite juos pritaikyti žinias apie toleranciją praktikoje: „Įsivaizduokite, kad kuriama socialinė reklama Tapk tolerantišku žmogumi“. Pasiūlykite aptarti ir parašyti minčių žemėlapyje bent keturis esminius vyrų ar moterų bruožus, kurie galėtų būti šios reklamos „veidas“. Tegul mokiniai parašo dar du idealius asmenybės bruožus, tinkamus abiem lytims. Paskui prideda dar du (pvz., elgesio, charakterio, išvaizdos), kurie, jų manymu, pageidautini šių dienų jaunuoliams demokratinėje kultūroje, ir sukuria reklaminį minčių žemėlapį „Tolerantiško žmogaus idealas“.
Apmąstykite ir aptarkite, kuo skiriasi mokinių atsakymai: kokius asmenybės bruožus labiausiai vertina vaikinai, kokius - merginos? Kurie tolerantiško žmogaus bruožai universalūs, o kurie priklauso nuo kultūros? Apibendrinimui pasiūlykite mokiniams atlikti šios temos pasitikrinimo užduotį. Rezultatus vertinkite dviem būdais: kiekvieno mokinio individualiu įsivertinimo balu ir visos komandos darbu (t. y. susumuokite visus „Sąvokų įsisavinimo” ir „Mozaikos“ narių rezultatus).
Šių metų Tolerancijos dienos simboliu pasirinktas namas įprasmina idėją, jog žmonės gyvena visuomenėje kaip daugiabutyje, kur kaimynai skirtingi, bet tai netrukdo žmonėms bendrauti, gyventi kaimynystėje, tačiau kartais žmonių skirtingumas sukelia kitiems pyktį. Todėl visuomenėje būtina ugdyti toleranciją.
Gimnazijos Tolerancijos centro iniciatyva visų klasių mokiniai per pamokas, skirtas Tolerancijos dienai, žiūrėjo vokiečių kino kūrėjo Depe Danquart trumpametražį filmą Schwarzfahrer, 1994 m. apdovanotą „Oskaru“, diskutavo apie netolerancijos apraiškas ir pavojingą vadovavimąsi išankstinėmis stereotipinėmis nuostatomis. Dar viena Tolerancijos dienai skirta veikla - interviu su profesore I.
STEAM veiklos kaip tolerancijos ugdymo priemonė
STEAM veiklos gali būti puiki priemonė ugdyti vaikų toleranciją ir supratimą apie įvairovę. Štai keletas pavyzdžių, kaip tai galima įgyvendinti:
- STEAM veikla „Pievos augalai“: Naudojantis planšetėmis ir specialia programėle Picture This, galima atpažinti įvairius augalus ir sužinoti jų pavadinimus lietuvių, anglų bei lotynų kalbomis. Taip pat skaitoma apie kiekvieną augalą: sužinoma, kokio aukščio, pločio ar ilgio jis gali užaugti, kada žydi, kur dažniausiai aptinkamas, ar yra kenksmingas žmonėms ar gyvūnams.
- STEAM veikla „Eksperimentuoju ir džiaugiuosi“: Mažiausieji ugdytiniai leidžiasi į žaismingą kelionę po „ledynus“, bandydami „išlaisvinti“ lede įšalusius dinozaurus bei kitus gyvūnėlius. Vyresnieji stovyklautojai pasineria į muilo burbulų gamybą ir pirmąsias pažintis su eksperimentais laboratorijoje.
- STEAM veikla „Voras“: Vaikai analizuoja, kokias ir kiek kūno dalių turi voras, kuo ir kaip minta. Vaikai sužino, kad vorai neturi ausų, girdi savo kūno plaukeliais, o austi tinklui šilkines gijas gaminasi savo pilvelyje. Iš duotų priemonių jiems reikia nuausti tinklą, kuriame gyventų voras.
- STEAM veikla „Marginu marškinėlius“: „Gandriukų“ grupės vaikai dalyvavo smagioje kūrybinėje veikloje - piešė ant vienų marškinėlių! Visi kartu - kaip tikra komanda. Kiekvienas prisidėjo spalva, linija ar piešiniu, o galutinis rezultatas tapo bendras darbas, kuriuo didžiuojasi visi.
- STEAM veikla „Bitės diena“: Vaikai sužino, kaip atrodo bitė, koks jos gyvenimo ciklas ir kuo ji svarbi gamtai. Vėliau visi ragauja medų, apibūdina jo skonį, kvapą ir spalvą - tai buvo įdomi ir smagi patirtis. Su Bee-Bot programavimo bitute bandoma atrasti kelią „rinkti nektarui“ - planuoja maršrutą ir mokosi programavimo pagrindų.
- STEAM veikla „Svajonių namas mamytei iš gamtinės medžiagos“: Vaikai iš gamtinės medžiagos, apsitarę, pastato savo mamos svajonių namą, kurį komandos lyderiai vėliau visiems pristato. Papasakoja, ką statė, kodėl pasirinko tam tikras formas ir medžiagas, kaip džiugintų mamą.
- STEAM veikla „Mažasis sodas“: Aptariamas augalo augimo ciklas, dalijamasi savo žiniomis ir patirtimi. Žaidžiamas žaidimas „Sėklytė auga“, vaikai kūnu imitavo augimo procesą - nuo miegančios sėklos iki žydinčio augalo. Praktinėje veikloje vaikai savarankiškai sėja Velykinės žolytės ir mėtų sėklas į vazonėlius, juos ženklina savo inicialais, stebi ir prižiūri keletą savaičių.
- STEAM veikla „Tyrinėju ir atrandu“: Vaikai patys susirenka įvairias gamtines medžiagas - žoleles, šakeles, lapelius, žiedelius - ir, panaudodami šias medžiagas kaip teptukus, spalvina paveikslus.
- STEAM veikla „Mūsų planeta“: Naudojant antrines žaliavas konstruojamas Žemės maketas. Lauke, renkama įvairi gamtinė medžiaga iš kurios pasigaminami teptukai.
- STEAM projektas „Metodinė priemonė iš antrinių žaliavų“: Mokytojos su vaikais iš panaudotų kartono dėžių, plastikinių butelių, kamštelių, medžiagų atraižų ar senų žurnalų gamina lavinamuosius žaidimus, skaičiavimo korteles, spalvų pažinimo priemones, rūšiavimo užduotis ir sensorinius takelius.
- STEAM veikla „Žaliasis kampelis”: Vaikai sodina svogūnėlius, žirnius ir pipirnes. Vaikai taip pat prisimena augalo dalis: daigą, stiebą, lapą ir šaknis, per kurias augalas „geria“ ir pasisavina reikalingas medžiagas iš dirvos.
- STEAM veikla „Paukščiai - gamtos dalis“: Vaikai stebi paukščius lauke ir pro langą, piešia juos, lygina jų išvaizdą. Klausydamiesi paukščių balsų gamtoje ir per kompiuterį, bando atpažinti skirtingus garsus. Kadangi lauke buvo šalta, nusprendžiama pagaminti maisto paukščiams.
- STEAM veikla „Kaip veikia lėktuvai ir oro balionai?“: Vaikai prisimena oro balioną ir dirižablį, o vienas vaikas net pastebi: „Taigi jie būna per Žalgirio varžybas!“ Naudojant žvakę, plastikinį buteliuką ir ugnį, išbandomas eksperimentas, kuris padėtų išsiaiškinti, kaip tai veikia.
- STEAM veikla „Darželio gatvė“: Vaikai nubraižo žemėlapį, sužymi kiek ir kokių namų mūsų gatvėje stovi. Grupėje naudodami antrines žaliavas( laikraščius, kartonines dėžes, likučius nuo spalvoto popieriaus) vaikai gamina pastatus.
- STEAM veikla „Geometrinės figūros“: Vaikai stebi ir ieško geometrinių figūrų savo aplinkoje - tiek gamtoje, tiek pastatuose, žaisluose, kasdieniuose daiktuose. Eksperimentuoja su įvairių figūrų stabilumu: konstravo bokštus iš kaladėlių ir LEGO, nagrinėjo, kurios formos yra patvariausios.
- STEAM veikla „Vaikų darbeliai Lietuvai“: Ugdytiniai švęsdami Šv. Valentino dieną ir pasitikdami Lietuvos gimtadienį - Vasario 16-ąją atlieka kūrybinius STEAM darbelius naudodami popierinę lėkštę, skylamušį, siūlą, medinį krapštuką, guašą ir teptuką.
- STEAM veikla „Kosmosas“: Ugdytiniai mintimis keliauja į kosmosą.
Panašus:
- Užgavėnės vaikams: tradicijos, papročiai ir smagios idėjos
- Vaikams apie grybus: įdomi ir naudinga informacija jauniesiems grybautojams
- Vaikams apie obuolius: įdomūs faktai, eilėraščiai ir pasakos
- Vaikams apie Vėlines: kaip suprantamai paaiškinti tradicijas?
- Vaikiškos mįslės su atsakymais – smagus būdas lavinti vaiko protą žaidžiant!
- Eržvilko Socialinės Globos Filialo Vadovė Atveria Duris į Iššūkius ir Tragedijas: Neįtikėtinos Istorijos, Kurios Jus Sujaudins