Neretai sakoma, kad tai, ką stipraus patiriame vaikystėje, prisimename visą gyvenimą. Tamsa, kurią aš prisimenu iš vaikystės, yra jauki, saugi ir gera. Vakarais kaime girdėdavau, kaip tamsoje mano močiutė melsdavosi. Kaip jau minėjau, aš tamsą nuo vaikystės suvokiu kaip erdvę, kurioje žmonės nurimsta, meldžiasi, vieni kitiems linki labos nakties. Prisimenu, kad dažnai prašydavau močiutės leisti nakvoti lauke.
Pradėjusi studijuoti psichologiją, sužinojau, kad kai kurie žmonės netgi paniškai bijo tamsos, jiems atrodo, kad tamsoje pradės vyksti kokie nors negeri dalykai. Ar mes bijome tamsos, priklauso nuo mūsų patirties.
Kino industrija yra linkusi demonizuoti tamsą, siaubo filmuose tamsoje atsitinka patys baisiausi dalykai. Dėl to ne tik vaikai, bet ir suaugusieji pradeda bijoti tamsos. Bet iš tikrųjų tamsa yra tik dirgiklis, kuris kelia impulsą pradėti mąstyti apie galimą grėsmę, praradimą, pavojų ir mirtį. Tamsa gali būti puiki psichodiagnostinė priemonė, įrankis, leidžiantis pasitikrinti, kas yra mano sieloje.
Tačiau žmonės dažniausiai bijo tamsos vien dėl to, kad yra girdėję, jog būtent tamsoje nutinka blogi dalykai. Psichologas Albertas Bandura tai vadino išmokimu stebint. Įgimtos baimės yra tik dvi - triukšmo ir pusiausvyros praradimo. Vėliau vaikai išmoksta bijoti pelių, vorų, nes pamato, kad kažkas kitas jų bijo.
Jei pasakos pabaigoje Jonukas ir Gretutė būtų iškepti ir suvalgyti, jei visos pasakos baigtųsi tik nelaimingai, tuomet sakyčiau, kad tokios pasakos psichoterapinės vertės neturi. Martinas Seligmanas, pozityviosios psichologijos pradininkas, sako, kad pasakos turi didžiulę vertę, o ta vertė slypi pasakų pabaigoje. Pasakos, kuriose vaizduojami narsūs herojai, susidorojantys su nelengvais iššūkiais, skatina labai svarbų dalyką - viltį, kuri suteikia jėgų.
Yra ir tokių žmonių, kurie sako, kad vilties skatinimas yra nekonstruktyvus dalykas, kad viltis nėra gerai. Svarbiausia, jų nuomone, mokėti priimti tai, kas yra. Kai žmogus priima tamsą savyje ir aplink save, jis atsipalaiduoja.
Šviesa krikščionybėje - išgelbėjimo, pažinimo metafora. Tamsa dažniausiai reiškia nežinojimą, kančią ir skausmą. Rašytoja B.Brown Taylor sako, kad Dievas veikia ir tamsoje. Tai reiškia, kad net jei žmogus patiria baisių išgyvenimų, per juos kalba Dievas.
Gyvendami nuolatiniame skubėjime, dienos triukšme, dažniausiai nė nesusimąstome, kas mes esame. Visiškai teisingai, tamsoje žmogus gali geriau suvokti, kas jis yra ir kas jam svarbu.
Panašus:
- Užgavėnės vaikams: tradicijos, papročiai ir smagios idėjos
- Vaikams apie grybus: įdomi ir naudinga informacija jauniesiems grybautojams
- Vaikams apie obuolius: įdomūs faktai, eilėraščiai ir pasakos
- Vaikams apie Vėlines: kaip suprantamai paaiškinti tradicijas?
- Neįtikėtini gimdymo skausmo malšinimo būdai, kurie palengvins jūsų gimdymą!
- Pasvalio gyvūnų globos namai: padėkite beglobiams gyvūnams rasti namus