Socialinės ir emocinės kompetencijos vaikų ugdymas

Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie socialinį emocinį ugdymą ir teigiamą jo įtaką vaikų psichikos sveikatai. Socialinės emocinės kompetencijos - tai gebėjimai dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje, darbo vietoje. Mokymuisi daro įtaką daugybė socialinių ir emocinių veiksnių. Į mokyklą ateinantis neramus, baimingas ar besijaučiantis svetimas mokyklai vaikas - tai vaikas, kurio gebėjimas mokytis yra sumažėjęs. Mokykla, kurioje patyčios yra kasdienis reiškinys, nėra ta vieta, kurioje vaikai jaučiasi skatinami mokytis ir bręsti. Todėl socialinis emocinis ugdymas organizuojamas taip, kad vaikai ir suaugusieji (t. y.

Socialinių emocinių kompetencijų formavimasis ir įtaka gyvenimo kokybei bei mokymuisi

D. Goleman (2003) teigimu, šeima yra mūsų pirmoji emocinio gyvenimo mokykla: bendraudami su artimiausiais žmonėmis, mes mokomės suvokti savo pačių jausmus, į juos reaguoti, numatyti, kaip į juos gali reaguoti kiti, taip pat suprasti ir išreikšti savo viltis ir baimes. Iš visų emocinio intelekto įgūdžių gebėjimas sutarti su kitais labiausiai prisideda prie sėkmės ir pasitenkinimo gyvenimu jausmo. Socializacijos procesas prasideda nuo vaiko įgimto temperamento sąveikos su suaugusiojo reakcija į jį ir pasireiškia dar kūdikystės laikotarpiu (kūdikis bendrauja šypsniu, žvilgsniu). Ikimokyklinio amžiaus vaikai socialinių įgūdžių įgyja ne tiek iš suaugusiųjų, kiek iš sąveikos su kitais vaikais. Vaikystėje patirtas atstūmimas - vienas iš rizikos faktorių, kad paauglystėje vaikas gali prasčiau mokytis, turėti emocinių problemų, nusikalsti.

Prasti socialiniai įgūdžiai ypač išryškėja, kada vaikai bando susidraugauti. Tokie vaikai nori dalyvauti kitų veikloje, bet pasirenka klaidingą taktiką. Populiarūs vaikai prie nepažįstamų bendraamžių linkę artėti palaipsniui, kontaktas paprastai pradedamas žodžiu (klausiant, komentuojant). Todėl užsimezgusias vaikų draugystes būtina vertinti rimtai. Svarbu, kad suaugęs žmogus sudarytų sąlygas vaikui bendrauti su bendraamžiais, leistų ieškoti tinkamų komunikavimo būdų (klysdami vaikai aptinka, kurie būdai yra veiksmingi), rodytų asmeninį pavyzdį. Šeimyniniai pokalbiai - vienas iš pagrindinių būdų mokyti vaikus socialinio komunikavimo. Kuo anksčiau vaikas girdi, kad šeimoje pagarbiai, mandagiai bendraujama (išklausoma, domimasi kitu, paisoma nuomonės, dalyvaujama pokalbyje), atspindimi kito jausmai, kreipiamas dėmesys į visus, tuo anksčiau tą pradeda taikyti komunikuodamas su bendraamžiais.

Humorui šeimoje taip pat turėtų būti skiriama pakankamai dėmesio ir laiko. Lengviausias būdas - tiesiog drauge žaisti: kurti juokingus pasakojimus, dainas, maivytis, kvailioti. Humoras suteikia vaikams galimybę tvarkytis su stresu, nerimu, pykčiu, gali padėti išreikšti tai, ką sunku pasakyti. Verta skatinti vaikus juokauti ir pastebėti humorą net sunkiomis gyvenimo aplinkybėmis. Kušlevič - Veršekienė D., Pukinskaitė R. (2009) nagrinėjusios paauglių emocinį intelektą, pastebi, jog patiriami sunkumai paauglystėje iš dalies priklauso nuo emocinio intelekto lygio, individualių vaiko savybių, jo aplinkos, socialinės kompetencijos, neigiamų aplinkos įvykių, jų reikšmingumo bei jų pasikartojimo dažnio. Iš tėvų ir mokytojų surinkta daug informacijos, akivaizdžiai patvirtinančios, kad nemaža dalis paauglių yra emociškai pažeisti: yra vieniši ir kenčia nuo depresijos, jaučia stiprų pyktį, negali valdyti emocijų, yra nervingi, linkę nerimauti, impulsyvūs ar net agresyvūs.

Autorių atlikto tyrimo metu nustatyta, kad bendras emocinis intelektas (EQ), adaptyvumas, tarpasmeninių santykių ir asmens vidiniai gebėjimai yra teigiamai statistiškai reikšmingai susiję su geresniais mokymosi laimėjimais. Geriau besimokantys paaugliai dažniau jaučiasi laimingi, jie efektyviau prisitaiko prie pokyčių, geriau susitvarko su kasdien iškylančiomis problemomis, jų geresni tarpasmeniniai santykiai. Autorių teigimu, sėkmę mokykloje lemia ne tiek vaiko žinios ar ankstyvi skaitymo įgūdžiai, kiek emociniai ir socialiniai įgūdžiai: pasitikėjimas savimi, domėjimasis aplinka, žinojimas, kokio elgesio iš tavęs laukia kiti ir kaip susivaldyti, kai nori pasielgti netinkamai, gebėjimas išlaukti, laikytis nurodymų, kreiptis į mokytojus pagalbos, mokėti išreikšti poreikius ir sutarti su kitais vaikais. Lietuvos gyventojų savivertės lygis ir laimės pojūtis yra vienas žemiausių visoje Europoje. Moksliškai įrodyta, kad šie du dalykai yra tiesiogiai susiję.

Pagrindiniai žmogaus socialiniai emociniai gebėjimai, tokie kaip savivertė ir pagarba kitam išsivysto mokykliniame amžiuje ir daro esminę įtaką tolimesniam asmenybės formavimuisi ir elgesiui. Lietuvos pedagogų sąmoningumas socialinio emocinio ugdymo ir saviugdos tema yra minimalus. Čedavičienė D. (2008) pastebi, jog mokymo programos yra gana perkrautos dalykų, keičiasi jų turinys ir temos, todėl nenuostabu, kad mokytojai jaučiasi labai apkrauti ir nesiryžta skirti laiko dar vienam papildomam dalykui. Be to, tikriausiai jokiu kitu atveju mokytojo darbo kokybė nėra tokia svarbi, kaip programose ugdančiose socialines emocines kompetencijas, nes jau pats mokytojo elgesys klasėje yra emocinės kompetencijos arba trūkumo pavyzdys. Ne kiekvieno mokytojo temperamentas tinka tokioms pamokoms vesti, ne kiekvienas gali ir nori kalbėti apie jausmus. Iš pradžių nedaug mokytojų noriai imasi mokytis naujo dalyko, kuris atrodo toks neįprastas, palyginti su kasdieniu darbu.

Gero mokytojo bruožai

Lam C. (2014) nurodo gero mokytojo bruožus, kurie, savo ruožtu, lemia mokytojo socialines emocines kompetencijas bei siejasi su Neale S., Spencer-Arnell L., Wilson L.:

1. Patinka mokyti vaikus - daug džiaugsmo ir pasitenkinimo savo darbu teikianti profesinės karjeros sritis, nors drauge tai taip pat daug pastangų reikalaujanti bei sekinanti veikla. (S.Neale, L. Spencer-Arnell, L. Wilson (2009)- savivertė, emocinis savęs suvokimas, pagrindiniai emociniai poreikiai).
2. Nulemia pokyčius - leidžia vaikams pasijusti klasėje ypatingiems, saugiems ir užtikrintiems. Mokytojai gali daryti teigiamą įtaką savo mokinių gyvenime. (S.Neale, L. Spencer-Arnell, L.
3. Skleidžia pozityvią energiją - stengiasi nuolatos būti teigiamai nusiteikę, laimingi ir besišypsantys. Teigiama energija užkrečiama, todėl ja dalinasi su klase.( S.Neale, L. Spencer-Arnell, L.
4. Geba megzti ir palaikyti asmeninius ryšius - pažįsta savo mokinius, žino, kuo jie domisi ir užmezga su jais ryšį. Taip pat vaikams atskleidžia, kuo domisi patys. Išsiaiškina, kaip vaikams patinka mokytis, stengiasi pažinti savo mokinių tėvus. (S.Neale, L. Spencer-Arnell, L.
5. Dirba su šimtaprocentiniu atsidavimu - dirba tobulėdami patys ir įkvepia kitus. Atiduoda visą save patiems sau, mokiniams, jų tėvams, mokyklai ir kiekvienam jais tikinčiam žmogui. (S.Neale, L. Spencer-Arnell, L. Wilson (2009) - autentiškumas, atvirumas, bendradarbiavimas, parama).
6. Geba organizuotai dirbti - paskirsto darbus. (S.Neale, L. Spencer-Arnell, L.
7. Neturi išankstinio nusistatymo - mokytojus, kartas nuo karto stebi ir vertina, tiek formaliai, tiek ir neformaliai (štai kodėl būtina nuolatos dirbti su šimtaprocentiniu atsidavimu). Mokytojus nuolat vertina ir kritikuoja mokyklos direktorius, kolegos mokytojai, mokinių tėvai ir patys mokiniai. Užuot jautęsi įžeisti ar užsigavę, kai kas nors išsako pastabas apie tai, kaip mokote, priimkite konstruktyvią kritiką be išankstinio nusistatymo ir kurkite veiksmų planus. Įrodykite, kad esate gerai dirbantis mokytojas, - toks, kokiu ir siekiate būti. Pasaulyje nėra tobulų žmonių, o galimybių tobulėti visuomet yra. Juk pasitaiko, kad kiti geba pamatyti tai, ko nepavyksta patiems. (S.Neale, L. Spencer-Arnell, L.
8. Kelia reikalavimus - pats mokytojas elgiasi taip, kaip moko kitus. (S.Neale, L. Spencer-Arnell, L. Wilson (2009)- Ieško įkvėpimo ir jį randa - nestokoja kūrybiškumo. (S.Neale, L. Spencer-Arnell, L.
9. Nevengia pokyčių - yra lankstūs, nesiskundžia dėl pasikeitimų mokykloje. (S.Neale, L. Spencer-Arnell, L.
10. Reflektuoja - siekia tobulėti kaip specialistas, apmąsto, kaip jis dirba mokytojo darbą- kas pavyko, o ką reikėtų kitą kartą pakeisti. Nuolatos reflektuoja, apmąsto, kaip dirba, kaip patys mokosi iš klaidų, silpnybių. (S.Neale, L. Spencer-Arnell, L.

Svarbu pažymėti, jog pedagogų ir tėvų socialinio emocinio intelekto ugdymui didinant jų socialines emocines komepetencijas reikalinga sisteminė pagalba ir parama. Pačios geriausios socialinio emocinio ugdymo programos vaikams gali būti neefektyvios vien todėl, kad pedagogo asmenybės elgesys ir asmenininės vertybės kontrastuos su programos nuostatomis, jei kalbėdamas apie empatiją, jis pats jos nejaus, jei mokydamas vaikaus pagarbos jiems nerodys savo elgesiu. Ne veltui yra sakoma, jog vaikai pirmiausia mokosi iš pavydžio. Galime stebėti kaip skiriasi klasės vaikų elgesys ir tarpusavio santykiai priklausomai nuo mokytojo santykio su jais. To negalime išugdyti teorinėmis žiniomis, reikalinga patyriminė praktika, kurios rezultatu bus žinojimas ir patyrimas tapęs asmenybės savastimi.

Kaip pastebi Kunickienė R., Neale S. (2015), nors Lietuvos švietimo sistemą nuolat lydi įvairios reformos, tačiau realių pokyčių gyvenimo ir ugdymo kokybėje nėra (veikiau stebima mažėjimo, blogėjimo tendencija). Siekiant išspręsti kilusius sunkumus, mokykla turi veikti kaip sutelkta bendruomenė. Tyrimo metu dalyviams taikyti emocinio intelekto ugdymo mokymai. Trys emocinio intelekto indikatoriai buvo įvertinti žemiau nei vidutiniai/normalūs: savivertė, streso valdymas ir pusiausvyra. Po... „Socialinių emocinių kompetencijų ugdymas įgyvendinant vaikų neformaliojo švietimo veiklas“.

Neformaliojo vaikų švietimo organizacija „Viešieji interneto prieigos taškai“ kviečia dalyvauti atnaujintoje „Socialinių emocinių kompetencijų ugdymas įgyvendinant vaikų neformaliojo švietimo veiklas“ mokymų programoje. Programos tikslas - kelti neformaliojo vaikų švietimo tiekėjų kvalifikaciją, siekiant ugdyti vaikų socialines ir emocines kompetencijas neformaliajame ugdyme. Programos trukmė 54 akad. val. Mokymosi forma: mišri. Šioje programoje gali dalyvauti visi suaugę, kurie įgyvendina neformalųjį vaikų švietimą t.y. organizuoja įvairius būrelius bei stovyklas. Vaikų psichologė, „Atsakinga tėvystė“ įkūrėja bei knygos autorė. 70 proc. Programa akredituota Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro. Mokymai vyks nuotoliniu (38 akad. val.) ir tiesioginiu būdu (16 akad. val). Tiesioginiai mokymai vyks Kaune. Programos kaina 500 eur. esate užimtas asmuo. dar neišnaudojote 500 eurų vertės krepšelio. Asmuo, pasinaudoję finansavimo galimybe ir išnaudoję visą 500 eurų dydžio krepšelį, valstybės finansavimą mokymams pakartotinai galės gauti ne anksčiau nei po 5-erių metų.

Emocinis intelektas - „tai gebėjimas būti su savimi ir kitais, su visais, kurie yra patogūs ir ne, gražūs ir ne, priimtini ir ne.“ (V. Jei apie emocinį intelektą daugiau žinotume ir juo rūpintumėmės nuo pat mažų dienų - galėtume būti sėkmingesni ir, svarbiausia, laimingesni. (V. „Emociškai intelektualus žmogus - tas, kuris išmoksta stebėti save, atpažinti kodėl jaučiasi vienaip ar kitaip, mąsto vienaip ar kitaip bei elgiasi vienaip ar kitaip. SEU tikslas - padėti mokiniams įgyti ir sėkmingai naudoti socialinius ir emocinius gebėjimus, siekiant užtikrinti sėkmę mokykloje ir gyvenime, puoselėti darnius tarpusavio santykius bendruomenėse ir stiprinti atsakingą elgesį visuomenėje.

Saugų Jurgio Mikšo pagrindinėje mokykloje nuo 2011 m. įgyvendinama nuosekli, ilgalaikė socialines ir emocines kompetencijas ugdanti LIONS QUEST (Laikas kartu. Paauglystės kryžkelės. Penkios socialinių ir emocinių kompetencijų sritys, CASEL Šaltinis: Metodinis rinkinys. Socialinio emocinio ugdymo (SEU) konsultantų komanda (Dir. Įsak. Nr. Socialinio ir emocinio ugdymo modelis ugdymo institucijoje apima visą mokyklos gyvenimą. Kad pasiektume išsikeltus tikslus, svarbu prisiminti, kad mokykloje nėra nesvarbių detalių. Viskas, kas, kaip, kada ir kur vyksta mokykloje - svarbu. „Mokslininkai teigia, kad socialinis ir emocinis ugdymas akivaizdžiai susijęs ir su akademiniais mokinių pasiekimais. Mokiniams, kurie geba valdyti savo emocijas, lengviau susikoncentruoja, pozityviau elgiasi klasėje, patiria mažiau neigiamų išgyvenimų dėl to pagerėja akademiniai pasiekimai. Santykiai yra mokymosi pagrindas; emocijos turi įtakos tam, kaip ir ko mokomės. SEU gerina mokyklos lankomumą, stiprina priklausymo mokyklai jausmą.

Šukytė D., Socialinis ir emocinis ugdymas. Programa Dramblys.lt Emocinio intelekto ir socialinių emocinių kompetencijų ugdymas: mokymų vadovas. Goleman D. Emocinis intelektas. Neale S., Spencer-Arnell L., Wilson L., Emocinis intelektas ir ugdymas. David S., Emocinis lankstumas: kaip geriau suprasti savo emocijas ir išmokti jas priimti. Laimės dienoraštis 365 žingsniai į sąmoningesnį ir džiaugsmingesnį gyvenimą. David D., Burns M.D., Geros nuotaikos vadovas nauja emocijų terapija. LIONS QUEST programos, Lietuvos mokyklose diegiamos nuo 2005 metų yra tyrimais pagrįstos programos, jos turi labai aiškų teorinį pagrindą. LIONS QUEST programos vystėsi eilę metų. Pradėjusi kelią kaip gyvenimo įgūdžių programa, ilgainiui, stiprėjant mokslo galimybėms vystėsi kartu su pažangiausiomis mokymo technologijomis ir moksliniais atradimais. LIONS QUEST programos yra nuolat atsinaujinančios ir prisitaikančios ne tik prie laikmečio aktualijų, bet ir išlaikančios tai, kas yra pagrįsta ir pamatuota.

Tikriausiai, didžiausią poveikį programos tobulėjimui padarė pagrįsti įrodymai, kad vaikų akademinei ir žmogaus gyvenimo sėkmei svarbios ne tik akademinės žinios, bet ir socialiniai ir emociniai įgūdžiai. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos koordinuojamas Erazmus 2017-2020 m. K3 projektas „Mokymasis būti: socialinių, emocinių ir sveikos gyvensenos įgūdžių vertinimo praktikos bei metodikų plėtojimas švietimo sistemose“ sudarė sąlygas ištyrinėti įvairių šalių socialinių ir emocinių, sveikos gyvensenos patvirtintus kompetencijų aprašus ir buvo nuspręsta, kad Ilinojaus paruoštas standartas yra tinkamiausias ir išsamiausiai paruoštas naudojimui. Įsivertinkite atlikdami BLIC testą, kuris padės suprasti, ar Jūsų klasei reikalinga nuosekli socialinio ir emocinio ugdymo programa.

Kas yra socialinis ir emocinis ugdymas?

SOCIALINIS IR EMOCINIS UGDYMAS - procesas, kuriame dalyvauja vaikai ir suaugusieji, apimantis žinių, nuostatų bei įsitikinimų, susijusių su penkiomis pagrindinėmis kompetencijomis, formavimą ir ugdymą. SOCIALINIO IR EMOCINIO UGDYMO DALYVIAISocialinis ir emocinis ugdymas veiksmingiausias tada, kai esminių kompetencijų ugdymas tampa sistema, kurioje veikia visa bendruomenė. Tai kai į nuoseklų procesą įsitraukia: mokiniai, mokytojai, administracija, pagalbos mokiniui specialistai, techninis personalas, tėvai / šeima, steigėjas, mokyklos kaimynystėje esančios bendruomenės, autoritetai ir partneriai ir kt. Įsitraukus visai bendruomenei į šį procesą naudos gauna VISI: vaikai ir suaugusieji.Nuosekliai stiprinant kompetencijas, kartu integruojant bendruomeniškumo, pilietiškumo ugdymo metodus, tokius kaip mokymasis tarnaujant, pilietis, bendruomenės dalyvavimas savanorystės projektuose ar pilietinėse akcijose, stiprina pilietinę savimonę, įgalina veikti ir siekti pozityvių pokyčių šalyje.

Socialinio ir emocinio ugdymo integravimas į klasę

Nuoseklios socialinio ir emocinio ugdymo programos reikšmingai prisideda prie vaikų ir jaunimo socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymo, tačiau maksimalus rezultatas pasiekiamas integruojant socialinius ir emocinius įgūdžius ugdančius elementus į visą ugdymo procesą. Kad būtų aiški ugdymo kryptis ir tikslai, rekomenduojama organizuojant ugdymą remtis socialinio ir emocinio kompetencijų aprašu.Lietuvoje ateityje pedagogai turės galimybę pasinaudoti Socialinės, emocinės ir sveikos gyvensenos kompetencijos aprašu. Atlikus mokslinės literatūros ir sėkmingos praktikos analizę rekomenduojami trys integravimo lygiai:

1. 1 LYGMUO. Kiekvienoje pamokoje turi būti sukurta saugi mokymosi aplinka, kurioje aiškiai išsakomi aiškūs ir pamatuojami lūkesčiai, sutarta dėl taisyklių ir bendrųjų susitarimų, bendravimas turi būti įtraukus, mokytojas ir klasė - jautrūs kiekvieno patirtims ir išgyvenimams. Kiekvienoje pamokoje mokytojas renkasi į mokymo/si procesą įtraukiančius metodus, įvertindamas, kad mokiniai mokosi skirtingai, kad mokymasis yra darbas, reikalaujantis dėmesio sutelkimo, o mokymosi motyvacija įgyjama siejant mokymosi patirtį su pritaikymu realiame gyvenime.
2. 2 LYGMUO. Kiekvienas mokinys turi ugdyti įgūdžius nuosekliai, bent kartą per savaitę. Tyrimai patvirtina, kad daugiausiai naudos teikia tyrimais grįstos, nuoseklios socialinio ir emocinio ugdymo programos. Kad programa pasiektų jai keliamus tikslus, ji turi būti parengta ir realizuojama vadovaujantis NAKA principu: socialinio ir emocinio ugdymo užsiėmimai vykdomi NUOSEKLIAI, gilinant tai, ką mokiniai jau supranta ir moka, atsižvelgiant į jų raidą;veiklos reikalauja AKTYVAUS mokinių dalyvavimo; socialiniams ir emociniams įgūdžiams ugdyti būtinas KONCENTRUOTUMAS ir specialus laikas;veiklų tikslai ir tikėtini rezultatai yra AIŠKIAI įvardijami ir aptariami.
3. 3 LYGMUO. Socialinio ir emocinio ugdymo temų integravimas į visų dalykų turinį.Nuoseklios socialinio ir emocinio ugdymo pamokos ugdo specifinius vaikų ir jaunimo įgūdžius, kuriems susiformuoti reikia laiko. Ugdant ir gilinant juos svarbu sudaryti sąlygas pritaikyti ir panaudoti įvairiuose kontekstuose. Dėl to labai svarbu, kad kitų dalykų pamokose būtų atkreiptas dėmesys į šių įgūdžių ugdymą ne tik taikant mokymo metodus ar strategijas, bet ir integruojant juos į pamokų turinį.Pavyzdžiui, literatūros pamokose atkreipti dėmesį į kūrinių veikėjų išgyvenamas emocijas ir jų atpažinimą. Istorijos pamokose analizuoti ne tik asmenybių biografinius faktus, bet jų charakterio ypatybes ir konkrečius gebėjimus. Fizinio ugdymo metu mokytis įveikti stresą pasirinkus tinkamus fizinius pratimus.Norėdami socialinį ir emocinį ugdymą integruoti į dalykų turinį mokytojai gali rinktis palankias šiems įgūdžiams plėtoti temas, pavyzdžiui, skurdas, pagyvenusių žmonių globa, gamtosaugos aktualijos, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir kitų ligų, susijusių su sveikos gyvensenos problemomis, paplitimas ir kt.

Kaip pasiekiama socialinio ir emocinio ugdymo sėkmė mokykloje?

Nuoseklus socialinis ir emocinis ugdymas, jo tvarumas pasiekiamas planuojant jo įgyvendinimą ne vieneriems metams. Priklausomai nuo turimos mokyklos patirties, tai procesas, kuriam gali prireikti kantrybės, lankstumo ir nusiteikimo, kad į procesą teks įtraukti visus mokyklos bendruomenės narius. Sėkmės elementas yra tinkamas požiūris į socialinį ir emocinį ugdymą: supratimas, kad SEU = mokinių sėkmė mokykloje ir gyvenime.

Socialinio ir emocinio ugdymo aktualumas

Šiandieninis socialinis-ekonominis klimatas iškelia naujus iššūkius, kurie daro įtaką vaikų ir jaunimo ateičiai. Švietimo prieinamumas toli gražu nesuteikia garantijų, kad ateityje kiekvienas žmogus turės darbą. Švietimas turi didelį potencialą padėti įveikti šiuos iššūkius, suteikiant jaunam žmogui kompetencijų, kurios padės siekti asmeninės ir valstybinės gerovės. Daugelyje šalių pripažįstama, kad socialinės ir emocinės kompetencijos turi būti pradedamos ugdyti šeimoje nuo gimimo, vėliau ikimokykliniame amžiuje, priešmokykliniame ugdyme ir tęsiamos mokykliniame amžiuje. SEUI ir kitos Lietuvos nevyriausybinės organizacijos, ugdymo institucijos, savivaldos ir vyriausybinės organizacijos sutaria, kad šis ugdymas yra reikšmingas ir žingsnis po žingsnio siekiama, kad kiekvienas vaikas Lietuvoje turėtų galimybę visais amžiaus tarpsniais ugdytis bei stiprinti socialinius ir emocinius įgūdžius.

Kodėl socialinės ir emocinės kompetencijos yra svarbios?

Mes visi žinome, kad profesinei sėkmei svarbūs tokie įgūdžiai, kaip rašymas, skaičiavimas ar problemų sprendimas, tačiau ne menkiau svarbūs socialiniai ir emociniai įgūdžiai, tokie kaip ištvermingumas, savikontrolė, emocinis stabilumas.Empiriniai įrodymai ir patirtis rodo, kad socialinius ir emocinius įgūdžius turintys žmonės geriau priima kasdienio gyvenimo iššūkius. Asmenys, kurie turi kantrybės sunkiam darbui, dažniau sulaukia sėkmės šiais laikais labai dinamiškoje ir kompetencijų reikalaujančioje darbo rinkoje. Tie, kurie geba kontroliuoti savo impulsyvumą, dažniau renkasi sveiką gyvenimo būdą. Net ir PISA tyrimo rezultatai rodo, kad atkaklumas yra pagrindas siekiant sėkmės matematikoje.

Tyrimai patvirtino, kad mokiniai, kurie tiki, kad gali išmokti matematikos, pasiekia geresnių rezultatų, negu tie, kurie tuo netiki.

Kodėl svarbu pradėti mokytis dabar, neatidėliojant?

Mokiniams reikia sudaryti sąlygas įgyti pažinimo bei socialinių ir emocinių kompetencijų, kurios yra pagrindas siekiant gyvenimo sėkmės. Socialinės ir emocinės kompetencijos pasireiškia daugybėje kasdienių situacijų. Jos vaidina svarbų vaidmenį, kai asmenys dirba su kitais, siekia tikslų ir valdo emocijas.Jos yra svarbios visais gyvenimo etapais. Pavyzdžiui, kontroliuojamos emocijos gali padėti išvengti klasės darbo sutrikdymo arba draugo praradimo.

žymės: #Vaiko

Panašus:

• Užgavėnės vaikams: tradicijos, papročiai ir smagios idėjos
• Vaikams apie grybus: įdomi ir naudinga informacija jauniesiems grybautojams
• Vaikams apie obuolius: įdomūs faktai, eilėraščiai ir pasakos
• Vaikams apie Vėlines: kaip suprantamai paaiškinti tradicijas?
• Neįtikėtinos gimtadienio šventės idėjos: kūrybiški patarimai, kurie nustebins visus!
• FMR Gydytojas Kūdikiams: Sužinokite, Kaip Jis Gali Pagerinti Jūsų Vaiko Sveikatą!