Vaiko kelias į gyvenimą prasideda tėvų namuose. Šeima yra ypatinga socialinė institucija, kurioje pratęsiama gyvybė ir kuri atsako už vaiko auginimą, auklėjimą bei lavinimą, ruošia jį gyvenimui už šeimos ribų. Tačiau šeimoje vaiko padėtis ypatinga: jis bendrauja tik su nedaugeliu žmonių - tėvais, broliais, seserimis, kai kuriais giminaičiais. Bendravimas su suaugusiais dažnai reiškiasi tik pastarųjų globa vaikui.
Darželio vaidmuo papildant ugdymą šeimoje
Vaikų darželis papildo ugdymą šeimoje: plečia socialinį vaiko patyrimą, sudarydama jam sąlygas realiai gyventi mažoje vaikų bendruomenėje; padeda vaikui (o per jį - šeimai) perimti ar atgaivinti tradicines vietinės bendruomenės vertybes, jas puoselėdamas vaikų darželio kultūriniame gyvenime; padeda vaikui atskleisti save ir savo gebėjimus bei juos ugdyti; teikia kvalifikuotą pedagoginę pagalbą.
Svarbiausias vaikų ugdymo darželyje tikslas - bendradarbiaujant su šeima puoselėti visas vaiko galias, lemiančias vaiko asmenybės vystymosi ir jo integracijos į visuomenę sėkmę. Kaip matom, būtent šių dviejų institucijų - šeimos ir darželio - tarpusavio pasitikėjimu ir pagarba grįstas bendradarbiavimas gali laiduoti vaiko asmenybės formavimosi sėkmę. Bendradarbiavimo taisykles nustato būtent suaugusieji. Vaikai jas vykdo entuziastingai arba paklusdami per prievartą, t.y. mokydamiesi ir tapatindamiesi su jais.
Bendradarbiavimo svarba ir principai
S. Bendravimo prigimtis įžvelgiama žmogaus saviraiškoje, jo sugebėjime perduoti kitiems žmonėms tai, ką galvojame, jaučiame, kokiais matome save ir mus supančią aplinką. Bendraudami žmonės ne tik sąveikauja, bet ir pažįsta vienas kitą. Asmuo, bendraujantis su kitu, siekdamas geriau suprasti pašnekovą ir svarstomą problemą, pats atsiveria, net ir rizikuodamas.
Bendradarbiavimas - tai darbas kartu siekiant bendro tikslo. Bendradarbiaujant svarbu matyti ir jausti kitą, siekti susiklausymo, drauge artėti prie tikslo. Būtina jausti atsakomybę bendram darbui, visą laiką norėti, kad tikslas būtų pasiektas ir jo siekti. Jei darbo pabaigoje kiekvienas su džiaugsmu gali pasakyti: ”Tai mes padarėme”- iš tikrųjų buvo bendradarbiaujama (Butkienė, 1996m). Ką gi mes vadiname bendradarbiavimu?
Bendradarbiaudami žmonės daro vieni kitiems tam tikrą įtaką: keičia jausmus, požiūrius ir elgesį. Sėkmingas bendradarbiavimas - toks, kuris visiems jame dalyvaujantiems leidžia kiek įmanoma geriau patenkinti savo poreikius ir pasiekti tikslus. Svarbiausi gero psichologinio bendradarbiavimo požymiai: visi bendraujantieji jaučiasi esą svarbūs, vertinami, palaiko vieni kitus, dalijasi atsakomybe ir kartu sprendžia iškilusias problemas.
Kaip teigia psichologai G.Allport ir R.Cattell žmogaus elgesį apskritai lemia asmenybės bruožai: atvirumas, sąžiningumas, emocinis pastovumas ir kiti. Kiti psichologai teigia, kad asmenybės bruožai tėra vienas iš veiksnių, lemiančių elgesį. Todėl galima teigti, kad bendradarbiavimo sėkmė priklauso nuo to, ar žmogus moka bendrauti, o to būtina išmokti, siekiant bendro tikslo - ugdyti ir auklėti vaiką.
Šeimos ir darželio bendradarbiavimo formos
- Užrašai keliaujantys iš darželio į namus ir atgal - kai namiškiams stinga laisvo laiko arba neturi telefono.
- Informaciniai laiškai - įrašomi renginiai, veiklos temos, kuo gali prisidėti tėvai, kaip tęsti temos plėtotę namuose.
- Šeimos kambarys - jame gali būti įrengta biblioteka, būtų žaislų į namus, susirinkimų vieta. Nurodyti laiką kada kuo galima naudotis.
Darželio ir šeimos bendradarbiavimo svarba akcentuojama daugelyje dokumentų. Lietuvos švietimo gairėse (1993m.) rašoma, kad darželio ir šeimos tarpusavio santykių sureguliavimas didele dalimi priklauso ir nuo pedagogo pasirengimo bendrauti su šeima, ir nuo jos bendrojo šeimos išprusimo. Šeimos pedagoginis išprusimas labai svarbi veikla. Ne kiekviena mama, o tuo labiau tėvas savarankiškai studijuoja pedagoginę literatūrą, todėl pedagogai turėtų būti tėvų konsultantai, privalantys juos išmokyti elgesio keitimo būdų, tuomet ir tėvai tai galės pritaikyti, keisdami savo ir vaikų elgesį.
Tam ir reikalingas abipusis šeimos ir darželio bendradarbiavimas, kad tėvai ir pedagogai galėtų veikti išvien. Darželio pedagogų ir šeimos bendradarbiavimas naudingas ir tuo, kad bendra veikla suartina tėvus ir vaikus, kelia tiek tėvų, tiek pedagogų autoritetą. Negalima pasiekti gerų rezultatų atsiskyrus nuo šeimos, nes tėvai atlieka daugelį socialinių vaidmenų. Jie šeimoje įkvepėjai ir drąsintojai, padėjėjai ir palaikytojai, stebėtojai ir vertintojai, planuotojai ir organizatoriai, iniciatoriai ir dalyviai.
Įstaigos ir šeimos bendradarbiavimo sėkmė taip pat labai priklauso nuo pedagogo asmenybės, jo pasirengimo ir gebėjimų: mokėjimo suprasti ir atjausti, nedaryti skubotų išvadų, nesikarščiuoti, visus santykius grįsti pasitikėjimu, abipuse pagarba, bendru atsakomybės jausmu, o taip pat ir nuo tėvų noro, atsakingumo už vaiko ateitį, už būsimosios kartos dvasingumą, fizinį ir moralinį tobulumą.
Problemos ir iššūkiai bendradarbiaujant
- Reti ir netikslingi tėvų ir auklėtojų susitikimai.
- Prastas tėvų požiūris į mokyklą/darželį ir mokytojus/auklėtojus.
- Tėvų nenoras ar nesugebėjimas auklėti savo vaikų.
- Nepakankama tėvų pedagoginė kultūra.
- Nesuderinti reikalavimai, kuriuos mokytojai ir tėvai kelia vieni kitiems.
- Tėvų ir mokytojų/auklėtojų bendradarbiavimą sunkina grynai psichologinės priežastys - mokytojai/auklėtojai neįvertina tėvų pagalbos tiek mokymo tiek auklėjimo srityje.
- Neįvairios auklėtojo ir šeimos bendradarbiavimo, pedagoginio tėvų švietimo formos.
- Tėvai nėra tikri darželio ar mokyklos šeimininkai, auklėtojų pagalbininkai.
Tėvų susirinkimai kaip bendradarbiavimo forma
Viena iš šeimos ir ikimokyklininių įstaigų bendradarbiavimo formų yra tėvų susirinkimas. Nesuklysiu pasakydama, kad tėvų susirinkimo metodika nė kiek ne lengvesnė už ugdomosios veiklos metodiką. Gal net sudėtingesnė? solidūs šeimos tėvai. Auklėtojai iškyla nelengvas darbas - siekti lygiavertės partnerystės. Man darželyje darbo metu tai ypač sunku pasiekti, esu vis tik nauja darbuotoja dirbanti penktą mėnesį.
Labai svarbu, kad susirinkime dalyvautų kuo daugiau tėvų. Manau, kad tai priklauso ne tik nuo tėvų pareigingumo, bet ir nuo to, kaip tėvai yra kviečiami į susirinkimą. Tai gali būti ne tik paprastas skelbimas lentoje, kviečiantis tėvus į susirinkimą, nurodant jo datą bei dienotvarkę. Tėvus labiau sudomina, pavyzdžiui, pačių vaikų paruošti kvietimai, į kurį auklėtoja įklijuoja kvietimo tekstą. Tokių įvairesnių kvietimo formų galėtų būti ir daugiau.
Puikus būdas kuo daugiau sukviesti tėvelių į susirinkimą - tai yra vaikų dalyvavimas: pvz.: įvairūs vaikų koncertėliai, spektakliukai, išmoktų eilėraščių deklamavimas ir t.t. Į tokį susirinkimą paprastai susirenka beveik visi tėvai, netgi ateina seneliai ir močiutės. Susirinkimo sėkmė priklauso ir nuo vietos (patalpos) paruošimo. Grupėje surengta vaikų piešinių, darbelių paroda. Tėveliai gali apžiūrėti vaikų aplankus su kelių metų vaikų piešiniais, palyginti juos, pasigrožėti.
Įtraukaus ugdymo principai
- ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas
- vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas
- žaismės principas
- sociokultūrinio kryptingumo principas
- integralumo principas
- įtraukties principas
- kontekstualumo principas
- vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas
- lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas
- reflektyvaus ugdymo(si) principas
- šeimos ir mokyklos partnerystės principas
Krikščioniškas "Šeimų darželis"
Neseniai Bernardinai.lt redakciją pasiekė žinia apie naujai įkurtą krikščionišką „Šeimų darželį“, pristatantį vaiko charakterio (dorybių) ugdymu paremtą modelį, kuriuo siekiama ugdyti laisvą, atsakingą, sąžiningą, tvirtą, kūrybišką, mąstantį jauną žmogų, turintį tvirtą charakterį ir vertybes. Mintis steigti darželį kilo šeimoms, kurias įkvėpė šv. Josemaria Escriva mokymas ir kurios vaiką mato visų pirma kaip žmogų - nuostabią asmenybę, sukurtą pagal Dievo paveikslą ir panašumą.
Nuo mažų dienų mokome vaikų įvairų dalykų (kalbų, muzikos, menų) dažnai pamiršdami, kad auginame žmogų, kuris, be talentų ir žinių, turi dar kai ką labai svarbaus, kas yra visa ko pamatas ir leidžia jam būti žmogumi - tai žmogus kaip visuma, asmuo, turintis savo charakterį, kuris gali save pažinti, save valdyti, bendrauti su kitais asmenimis.
Panašus:
- Užgavėnės vaikams: tradicijos, papročiai ir smagios idėjos
- Vaikams apie grybus: įdomi ir naudinga informacija jauniesiems grybautojams
- Vaikams apie obuolius: įdomūs faktai, eilėraščiai ir pasakos
- Neįtikėtina Klebiskio bendruomeninių vaikų globos namų paslaptis – Sužinok viską čia!
- Vaikų pulmonologija ir alergologija: efektyvūs gydymo būdai ir pažangiausia diagnostika