Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Vaikų sveikatos stiprinimas ir išsaugojimas yra viena iš svarbiausių valstybės sveikatos politikos krypčių. Tačiau, deja, vaikystė Lietuvoje tampa nesaugi tiek ekologiniu, tiek ekonominiu atžvilgiu.

Naftos įtaka aplinkai ir sveikatai

Iškastinio kuro industrija - bene pagrindinis taršos šaltinis pasaulyje. Didėjanti miestų tarša kelia didžiules rizikas sveikatai, o delsimas priimti ryžtingus sprendimus mažinti naftos degalų vartojimą transporto sektoriuje, kasdien mums kainuoja vieną milijoną eurų.

Oro tarša ir jos pasekmės

Skaičiuojama, kad oro tarša, dar vadinama tyliąja žudike, Lietuvoje per metus pasiglemžia apie 3 tūkstančius gyvybių. Dėl didėjančio naftos degalų vartojimo ir augančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų Lietuvos mokesčių mokėtojai turės susimokėti apie 1,3 milijardus eurų.

Naftos produktų naudojimas kasdienybėje

Nafta įvairių produktų etiketėse randama po tokiais pavadinimais, kaip mineralinė alyva, parafinas, petrolatumas ir t.t. Sveikatos specialistai mano ir vis daugiau tyrimų patvirtinama, kad iš naftos gaminami produktai sukelia astmą, odos, kvėpavimo ligas, netgi vėžį. Plačiai naudojamose vienkartinėse sauskelnėse taip pat yra naftos.

Žaliųjų iniciatyvos ir reikalavimai Vyriausybei

Penktadienį, minint Vaiko dieną, priešais Vyriausybės rūmus liejosi „nafta“, į kurią paniro vaikystės atributai - lėlės bei kiti žaislai. Šia akcija-performansu žalieji reikalavo Vyriausybės nevilkinti sprendimų dėl naftos degalų vartojimo mažinimo. Pasak akcijos iniciatorės Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkės Ievos Budraitės, šiam performansui žaliuosius pastūmėjo Vyriausybės delsimas priimti sprendimus, kurie leistų iki 2030 metų metų 41 proc. sumažinti naftos degalų vartojimą transporto sektoriuje bei šį mėnesį pateiktos Valstybės kontrolės audito išvados teigiančios, kad Lietuva taršos transporto srityje mažinimo tempas yra per lėtas.

Įstatymo projekto vilkinimas

Budraitė primena, kad dar 2023 metų lapkritį Seimas pateikė įstatymo projektą, kuriame įtrauktas įsipareigojimas 41 proc. iki 2030 metų sumažinti naftos degalų vartojimą transporto sektoriuje. Nors įstatymo projektui po pateikimo Seime pritarta, tačiau jam buvo paprašyta Vyriausybės išvados, kurią ji turėjo pateikti iki šių metų sausio 9 d., tačiau iki šiol to nepadarė. Be Vyriausybės išvados įstatymo projektas yra įstrigęs biurokratų stalčiuose ir taip yra vilkinamas jo priėmimas.

Energetinė nepriklausomybė ir atsinaujinantys energijos šaltiniai

Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė taip pat atkreipia dėmesį į šį mėnesį Valstybės kontrolės paskelbtas audito išvadas, rodančias, kad energetinės nepriklausomybės tikslų įgyvendinimo rodikliai transporto sektoriuje prastėja. Anot žaliųjų pirmininkės, viena pagrindinių teršalų mažinimo transporto sektoriuje priemonių yra viešojo transporto tinklo plėtra, perėjimas prie atsinaujinančių energijos šaltinių - elektros, pažangių biodegalų vartojimas.

Elektromobiliai ir jų plėtra

Vietoje pernai planuoto beveik 9 tūkst. Elektromobilių įkrovimo prieigų tinklo, turime 2,5 tūkst. krovimo stotelių. Priklausomybė nuo naftos degalais varomų transporto priemonių tik auga: nuo 2005 m. jų skaičius išaugo dvigubai ir 2023 m. siekė 2 mln. Tarša vietoj mažėjimo kasmet auga.

Naftos gavybos ir perdirbimo procesai

Kaipgi gaminamas automobilių kuras? Tiek dyzeliną, tiek benziną išgauna iš naftos, glūdinčios 1,8 km ar daugiau gylyje.

Naftos gavybos etapai

  • Siurbimas: Vienas sausumos naftos siurblys per mėnesį vidutiniškai suvartoja apie 10 tūkst. kilovatvalandžių elektros energijos. Jūrinėje naftos platformoje dyzelinis generatorius suvartoja nuo 20 iki 30 tonų dyzelino per dieną naftai išgauti.
  • Transportavimas: Kasdien 13,3 mln. tonų naftos teka vamzdynais, kurių bendras ilgis pasaulyje sudaro maždaug 540 tūkst. kilometrų.
  • Perdirbimas: 13,3 mln. tonų naftos kaitinama iki 420º C. Šio proceso metu į aplinką išskiriamos medžiagos kelia riziką žmogaus sveikatai.
  • Deginimas: Vidaus degimo variklis dirba neefektyviai: kuro degimo metu net 70 proc. gautos energijos iššvaisto šilumos pavidalu, o judėjimui panaudojama tik 30 proc.

Elektromobilių privalumai

Elektra nesiurbiama iš žemės gelmių, negabenama sunkvežimiais, traukiniais, vamzdynais, neplukdoma vandenynais, jos nereikia perdirbti ir ji neteršia aplinkos. Jeigu elektromobilis yra varomas energija, išgauta iš atsinaujinančių šaltinių, jis yra tvarus nuo pradžios iki pabaigos.

Ličio kasyba ir senų baterijų perdirbimas

Visa ličio kasyba pasaulyje iki šiol nėra padariusi tiek žalos aplinkai, kiek vienas didelis naftos išsiliejimas. Kai nebėra naudingos elektromobiliui, baterijos gali būti naudojamos kaip energijos „sandėlis“ namams ar verslui. Šios dienos perdirbimo technologijos leidžia iš baterijų išgauti daugiau nei 90 proc. metalų, kurie yra vėl panaudojami baterijų gamyboje.

Alternatyvos ir sprendimai

Elektros energiją, reikalingą naftos gavybai, paprasčiausiai galėtume panaudoti tiesiogiai įkraunant elektromobilius - taip eliminuotume taršą, sukeliamą dėl naftos perdirbimo ir deginimo vidaus degimo varikliuose.

Taršos mažinimo priemonės

  • Viešojo transporto tinklo plėtra.
  • Perėjimas prie atsinaujinančių energijos šaltinių (elektros, pažangių biodegalų vartojimas).

Lentelė: Energijos šaltinių palyginimas

Energijos šaltinis Privalumai Trūkumai
Nafta Lengvai prieinama, didelė energijos koncentracija Tarša, riboti ištekliai, priklausomybė nuo importo
Elektra (iš atsinaujinančių šaltinių) Švarus energijos šaltinis, mažesnė tarša Pradinės investicijos, priklausomybė nuo oro sąlygų

Laikas Vyriausybei atsimerkti ir padėti Lietuvai nulipti nuo naftos „adatos“, nes ši priklausomybė ir nenoras spręsti problemos prilygsta vaiko teisės į švarią, saugią ir sveiką aplinką pažeidimui.

žymės: #Vaikams #Vaika

Panašus: