Labai džiaugiamės, kad mūsų vedamos edukacijos vaikams ir suaugusiesiems leidžia kuo daugiau žmonių supažindinti su bitėmis ir nuostabiu jų darbu, padėti atsikratyti baimių ir jomis susižavėti. Tai be galo svarbūs padarėliai mums ir visai ekosistemai.
Bičių produktai ir jų nauda
Mūsų bičių produktai - bičių pienelis (apilakas), bičių medus, bičių duonelė, medaus skanėstai, žiedadulkės, bičių pikis (propolis) savo kokybe ir išskirtinumu pateisins ir didžiausių gurmanų, ir tradicinio lietuviško medaus mėgėjų lūkesčius. Mūsų lietuviškas medus ne tik sveikas ir gardus, bet ir kupinas geros energijos bei šilumos! Kadangi renkame medų viso sezono metu, tarp mūsų bičių produktų puikuojasi itin maistingas grikių medus, švelnus liepų medus, rudeninis lipčiaus medus, pavasario medus (pienių) bei medus su koriu. Be to, vasarą nuolat parduodamas ir šviežias medus.
Bičių produktai padės papildyti organizmą reikalingais vitaminais, greičiau pasveikti bei savo skoniu primins saulėtą vasarą ir suteiks energijos. Mūsų darbštuolės bitės Jus sužavės ne tik medumi ir medaus produktais. Bičių produktai - bičių pienelis (apilakas), bičių pikis (propolis), bičių duonelė, žiedadulkės - ne tik gardu, bet ir vertinga.
Medaus arbatos (medaus skanėstai)
Mūsų išskirtinumas - ne tik sertifikatu patvirtinta aukščiausia produkcijos kokybė, tačiau ir išskirtiniai medaus produktai - medaus arbatos (medaus skanėstai). Tai medus su liofilizuotomis uogomis ir vaisiais. Šio medaus vertingosios savybės papildytos įvairiomis gamtos gėrybėmis ir jose glūdinčiais vitaminais bei maistingomis medžiagomis. Medus su uogomis nustebins ir didelius, ir mažus. Dabar medų pamėgs kiekvienas! Iš šių skanėstų bei kitų produktų sukurti mūsų parduotuvėje puikuojasi ir medaus rinkiniai dovanoms.
Žiedadulkės
Žiedų įvairovė stebina gamtos lankytojo akį, o kaip atrodo bičių surinktos žiedadulkės? Kiekvieno augalo žiedadulkės skiriasi forma, paviršiaus raštu, dydžiu, spalva ir chemine sudėtimi. Žemės ūkio parodose, mugėse bitininkai pirkėjams siūlo ne tik įvairiarūšio medaus, bet ir žiedadulkių. Kuo jos naudingos žmogui? Vartotojams aiškiname, kad žiedadulkės - ne tik bičių maistas. Bičių šeimose perai pradedami intensyviai auginti, kai tik į avilį bitės atneša naujų žiedadulkių. Tai svarbiausias bičių energijos šaltinis. Žiedadulkėse yra 17 rūšių vitaminų, gausu hormonų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų, skatinančių augimą ir gerinančių medžiagų apykaitą. Žmonėms žiedadulkės taip pat yra nepakeičiamas aukščiausios kokybės maisto papildas su pačios gamtos subalansuotais vitaminais ir mikroelementais.
Kaip surenkamos bičių parneštos žiedadulkės?
Žiedadulkės surenkamos rinktuvais. Jie yra kelių tipų, tačiau patogiausi ir populiariausi - pakabinami avilio išorėje ties laka. Plokštelė į korpusą įstatoma statmenai arba gulsčiai taip, kad visos grįžtančios iš lauko bitės pralįstų pro 5 mm skersmens skylutes. Lįsdamos pro jas bitės nuo užpakalinių kojų nubraukia atneštus žiedadulkių kamuolėlius. Žiedadulkės pro nerūdijančio metalo ar plastmasės tinklą nukrinta į surinkimo dėžutę.
Žiedadulkių rinktuvai prie lakų kabinami tik palaikomojo medunešio metu ir kai arti bityno (ne toliau kaip 1 km) gausiai žydi daug žiedadulkių turintys augalai. Žiedadulkes rinkti tikslinga iš ryto, kai bitės gausiai jas neša. Rinktuvai iš bičių atima apie 80 proc. ką tik parneštos žiedadulkės turi drėgmės, avilyje jų konservavimu pasirūpina bitės. O ką daryti su „atimtomis“ iš bičių? Žiedadulkes iš rinktuvų reikia išimti kasdien ir tuojau pat jas konservuoti. Jei jas tenka pervežti, tam reikia pasiruošti gerai vėdinamas dėžes, kuriose žaliavą galima būtų supilti ne storesniu kaip 5-8 cm storio sluoksniu. Šviežiai surinktose žiedadulkėse būna 15-60 proc. drėgmės. Kad negestų, jas būtina nedelsiant džiovinti.
Žiedadulkių nepavyksta sudžiovinti kambario temperatūroje - jos pelija, apkarsta. Surinktą žaliavą patartina džiovinti ant kaproninio tinklelio, paskleidus ne storesniu kaip 0,5 cm sluoksniu, 40 laipsnių temperatūroje, esant intensyviam vėdinimui. Daugelio bičiulių ūkiuose teko matyti savadarbes džiovykles, tam panaudojus seną (neveikiantį) šaldytuvą ir karšto oro pūtiklį. Tinkamomis sąlygomis žiedadulkės išdžiūsta per 2-3 paras.
Kaip apsisaugoti nuo bičių įgėlimų
Gamtoje mažylio tyko daugybė skaudžiai kandžiojančių ir geliančių vabzdžių: uodai, mašalai, širšės, skruzdėlės, bitės, vapsvos, erkės. Kur kas pavojingesni nuodus išskiriantys vabzdžiai: bitės, vapsvos ir širšės - jų įgėlimai gali sukelti stiprias alergines reakcijas. Pavojingos yra erkės, kurios gali pernešti sunkias ligas.
Sveikiems vaikams bičių, vapsvų ir širšių įgėlimai nėra pavojingi, jeigu jų nedaug. Bet kai įgėlimo vieta yra burna ar ryklė, patinimas gali užverti kvėpavimo takus ir atsiranda dusulys. Bitė įgėlusi pati žūva, palikdama vaiko kūne geluonį, kurį reikia nedelsiant atsargiai ištraukti. Tai daroma nesuspaudžiant nuodų maišelio. Pincetu ar pirštais traukti nepatariama, nes suspaudus geluonį daug jame esančių nuodų pateks į organizmą. Geluonį galima ištraukti plastikinės kortelės kraštu ar neaštriu peiliu, švelniai ir atsargiai braukiant palei odą. Įgėlimo vietą reikia nuplauti, suvilgyti dezinfekuojamuoju tirpalu.
Numalšinti skausmą padės šaldomasis kompresas, kuriam tinka ir į rankšluostį įvyniotas užšaldytų daržovių maišelis arba vandeniu suvilgyta nosinė ar servetėlė. Tada sugeltą vietą patepkite antihistamininiu preparatu, kuris sumažins niežėjimą ir patinimą. Didelė žala, kurią gali padaryti bitės, vapsvos ar širšės, stipri alerginė reakcija. Nedidelis paraudimas ir patinimas greitai praeina. Sunki įgėlimo pasekmė yra anafilaksinis šokas, kuris dažniausiai ištinka iš karto - įgėlus vabzdžiui. Apninka dilgėlinis bėrimas, tinsta, pavyzdžiui, lūpų, ausų, vokų oda. Pažeidžiama kvėpavimo sistema: pasunkėja kvėpavimas, atsiranda dusulys, kosulys, užburksta nosis. Taip pat pažeidžiama širdies ir kraujagyslių sistema, todėl pasidaro silpna, vaikas išblykšta, gali apalpti, netekti sąmonės. Atsiradus stipriai alerginei reakcijai, pirmoji pagalba yra suleisti adrenalino. Jeigu vaikas yra alergiškas vabzdžių išskiriamoms medžiagoms, visada su savimi į gamtą pravartu pasiimti gydytojo skirtą adrenalino preparatą, kurį sušvirkšite į raumenis. Alergiškam vaikui vasaros vaistinėlėje reikia turėti gydytojo paskirtą antihistamininį preparatą.
Geriausias būdas apsisaugoti nuo vabzdžių įkandimų ilsintis gamtoje - atbaidyti juos repelentais. Vaistinėse galima įsigyti ir jautriai vaikų odai tinkančių šių priemonių, kurios pagamintos iš natūralių medžiagų. Jeigu pasirinkote purškiklį, svarbu jį naudoti taip, kad jame esančių medžiagų nepatektų į akis arba kvėpavimo takus.
- Atostogaujant sodyboje nuo įvairių skraidančių vabzdžių apsaugos specialus ant lango ir atvirų durų pritvirtintas tinklelis. Lovelę arba vežimėlį galite uždengti marle.
- Iškylaudami nelaikykite atidarytų gėrimų butelių, kuriuose įkritusio vabzdžio galite nepastebėti. Maistą iškylaudami gamtoje taip pat laikykite sandariai. Vaikams lauke geriau nevalgyti vaisių, ledų, negerti saldžių gėrimų.
- Pavojingos vietos lauke - žydinčių augalų pievos.
- Miške ar pievoje vaiką aprenkite šviesiais drabužiais, kad lengvai pastebėtumėte ant jų patekusius vabzdžius. Palaidinės ar džemperio rankovės turi būti ilgos ir prigludę prie riešų, ilgų kelnių galai - tai pat prigludusia apačia.
Įdomūs faktai apie bites
Ar žinojote, kad bitės kuo puikiausiai supranta viena kitą iš judesių? O ar esate girdėję, kad kiekviena bitė žino savo pareigas ir atsakingai jas vykdo?
Bičių motina
Bičių motina, medų nešančių bičių šeimos moteriškos lyties vabzdys su visiškai išvystytais lytiniais organais. Turi diploidinį 32 chromosomų rinkinį. Dažniausiai bičių šeimoje būna viena bičių motina. Ilgis 20-25 mm, masė 180-250 mg ir daugiau; pilvelis išsikiša už sparnų galų. Pilvelio gale turi geluonį, bet juo nesinaudoja ginant bičių avilį. Geluonį naudoja kovai su kitomis bičių motinomis, kai iškyla būtinybė. Nerenka žiedadulkių, nektaro, vandens ar pikio, negamina vaško, nes neturi jam gaminti liaukų. Bičių motina pati nesimaitina, ją maitina darbininkės. Išgyvena iki 5 metų (bitininkai ją keičia kas 2-3 metus). Vienintelė bičių motinos funkcija - dėti kiaušinius į korių akeles.
Jauna bičių motina, per 2 savaites susiporavusi su tranais, į bičių akeles deda apvaisintus kiaušinius (iš jų išsivysto bitės darbininkės ir motinos), o į tranų akeles - neapvaisintus kiaušinius (iš jų išsivysto tranai). Poruojasi ore su keliais tranais (dažniausiai 6-10), atokiai nuo bityno. Bičių motinos spermotekoje telpa vidutiniškai 2,1 mg spermatozoidų, o tranas jų subrandina tik 0,43 miligramų. Jos dėslumą rodo kiaušinių, padėtų per parą, kiekis. Produktyviausios būna pirmaisiais gyvenimo metais, todėl bitynuose kasmet apie pusę bičių motinų keičiama jaunomis. Nuo bičių motinos dėslumo priklauso bičių šeimos stiprumas. Jį lemia ne vien motinos paveldėtos savybės, bet ir bičių maitintojų (motinos palydos) gausumas.
Kaip tapti bitininku?
Jei kada nors pasinėrėte į absoliučiai naują sau sritį (tai gali būti bet kas - beisbolo rungtynių stebėjimas, elektros darbai ir projektai, astronomija, vynai ir panašiai), tikriausiai prisimenate tą jausmą, kai visko tiek daug, kad nežinote nuo ko pradėti. Ruošiantis laikyti bites šis jausmas taip pat užklups - medžiagos apie jas daugybė ir daugybę jos prireiks įsisavinti. Geriau pradėti domėtis kiek anksčiau, nei avilyje įsikurs pirmoji bičių šeima, kad ištikus problemai galėtumėte ją suvaldyti ir nereikėtų lėkti prie interneto ar knygų. Žinoma, praktika itin svarbi, tačiau be žinių negalėsite gilinti ir įgūdžių. Ateinančią žiemą galite atsidėti būtent tam. Tačiau žinių gilinimo procesas nesustoja niekada.
Patirtis iš knygų yra vertinga, tačiau praktinis patarimas - beveik neįkainojamas. Tad ir draugas bitininkas yra tiesiog idealus sprendimas pradedančiajam. Nereikia manyti, kad teks bendrauti tik su senyvo amžiaus žmonėmis (nors, be abejo, jie turi sukaupę daugiausiai patirties) - bites šiais laikais net ir Lietuvoje augina labai įvairaus amžiaus žmonės.
Pradedantiesiems rekomenduojama pradėti su klasikiniais Dadano aviliais. Susipažinę su jų specifika, bitininkai galės rinktis kitus sprendimus ar, kas žino, gal ateityje net atrasti naują unikalią konstrukciją. Renkantis bites nepatartina eksperimentuoti ar pirkti veislę kurios pavadinimas paslaptingas ar pasiryžti gelbėti vietos bičių veislę. Lietuvos sąlygoms geriausiai prisitaikiusi yra Karnikos ( Krajinos) bičių veislė (populiacija). Šias bites bitininkai giria dėl sugebėjimo dirbti esant ir nedideliam medunešiui ir dėl to, jog jos ypatingai ramios. Be to, neturėtų kilti problemų ir pirmą žiemą, nes jos gana sėkmingai žiemoja. Bakfasto, Itališkosios, Kaukazo pilkosios bitės labiau tiktų pažengusiems ar eksperimentuojantiems bitininkams.
Bites patartina pirkti iš žinomų ir patyrusių bitininkų. Kadangi tokie bitininkai labai saugo savo reputaciją, būsite tikri, kad motinėlė yra jauna ir sveika, be to, tos veislės, kurios pageidavote.
Ką reikia žinoti pradedančiajam bitininkui
- Žinios: Ruošiantis laikyti bites, reikia įsisavinti daugybę informacijos.
- Draugas bitininkas: Praktinis patarimas yra beveik neįkainojamas.
- Kantrybė: Žengiant pirmuosius žingsnius, dažnai geriausia remtis klasikiniais pavyzdžiais.
- Prisiminkite - tai hobis, o ne verslas: Visą jūsų „vargą“ atpirks bičių dūzgimas, bitininkaujant įgytas charakterio ramumas ir geranoriškumas.
Augalai
Pasivaikščiokite po jūsų būsimo bityno apylinkes bent dviejų kilometrų spinduliu ir įvertinkite bičių ganyklą. Šioje teritorijoje jos rinks nektarą, žiedadulkes, vandenį. Daugiausiai medaus prinešama apie 2-3 km spinduliu. Tad jeigu čia auga kurie nors iš šių augalų -sedulos, blindės, gluosniai, tuopos, trešnės, klevai, ypač liepos, kaštonai, ievos, šaltekšniai ir įvairiausi pievų ir daržų augalai, dobilai ar rapsai, galite tikėtis daug medaus. Toli skraidančios bitės sumažina jūsų medaus kiekį, nes tolimoje kelionėje bitė suvartoja maisto ir sau pačiai. Geriausia, jei gyvenate kaime ar miesto pakraštyje, kadangi aplinkui yra daugiau augmenijos. Tiesa, nuo to priklauso tik medaus kiekis, nes vienaip ar kitaip bitės ras, ką nešti.
Investicijos
Kaip žinia bitininkas turi įsigyti tam tikrus įrankius. Jų sąrašas ilgas: korių rėmeliai, speciali dėžė koriams pernešti, dūminė, bitininko kaltas, purkštuvėlis, šakutė korių atakiavimui, vaškinės plokštelės ir panašiai. Tiesa, pirmaisiais bitininkavimo metais, kai kurie įrankiai gali būti pakeičiami paprastesniais, pavyzdžiui, vietoj bitininko kalto galite naudoti ir paprastą kaltą. Reikės ir bitininko kostiumo - net geriausi pasaulio bitininkai dirba su tinkleliu ir apsaugine apranga, nes gebėjimas tvarkyti avilius be tinklelio nerodo nei bitininko šaunumo, nei bitučių gyvenimo išmanymo. Visa tai kainuoja pinigus - startinė suma gali siekti 900 eurų, nors suradus taupesnių variantų, galite ir "palįsti" po šia suma. Vienas brangiausių pirkinių - medsukis, skirtas medui išsukti. Tai patogus įrankis, tačiau net ir naudoto jo kaina yra didelė. Laimei turint nedaug avilių, galima sėkmingai išsiversti ir be jo. Be abejo, reikės ir avilių. Rekomenduojama turėti bent du - jei viename nutiktų kas nors nepataisomo, turėtumėte kitą. Klaidų, bent jau pirmaisiais metais tikrai pasitaikys, todėl geriau apsidrausti.
| Įrankiai | Kaina (apytikslė) |
|---|---|
| Korių rėmeliai | Nuo 1 EUR/vnt. |
| Bitininko kostiumas | Nuo 50 EUR |
| Medsukis (naudotas) | Nuo 300 EUR |
| Aviliai (nauji) | Nuo 150 EUR/vnt. |
Panašus:
- Užgavėnės vaikams: tradicijos, papročiai ir smagios idėjos
- Vaikams apie grybus: įdomi ir naudinga informacija jauniesiems grybautojams
- Vaikams apie obuolius: įdomūs faktai, eilėraščiai ir pasakos
- Vaikams apie Vėlines: kaip suprantamai paaiškinti tradicijas?
- 10 efektyvių būdų, kaip ugdyti vaikų tvarkingumą – patarimai tėvams
- Efektyviausi vaikų ir paauglių psichoterapijos metodai – atraskite geriausius sprendimus!