Sukrėsto, arba supurtyto, vaiko sindromą pirmą kartą aprašė G. Caffey (1972 m.). Tai viena iš neatsitiktinių traumų pasekmių, neretai galinti pasibaigti ir vaiko mirtimi. Sukrėsto vaiko sindromas - tai fizinės traumos pasekmė, dažniausiai pasitaikanti vaikams iki metukų, tačiau šį sindromą gali patirti ir vyresni vaikai. Sukrėsto, arba supurtyto, vaiko sindromas - viena iš neatsitiktinių traumų pasekmių, t.y. tokių traumų, kurios įvyko dėl tėvų ar kitų aplinkinių kaltės.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Kaip pagrindinė sukrėsto vaiko sindromo priežastis dažniausiai įvardijamas netinkamas elgesys su vaiku. Dažnai akcentuojami tokie veiksniai, kaip skurdas, bedarbystė, girtavimas, narkomanija, tėvų psichinės ligos. Smurtaujantys tėvai dažniausiai patys vaikystėje yra patyrę smurtą. Sukrėsto vaiko sindromą gali patirti hiperaktyvūs dieną ir daug verkiantys naktį vaikai.
Taip pat sukrėsto vaiko sindromą vaikas gali patirti, kai yra trenkiamas į sieną ar numetamas ant žemės. Statistiškai vaikai dažniausiai patiria šį sindromą dėl suaugusiųjų kaltės, o tiksliau - tėvo. Vaikas paimamas už žąstų ir stipriai supurtomas, dažniausiai tai daroma stipriai ir iš visų jėgų. Žinoma, gali nutikti ir taip, kad kantrybės netekęs suaugusysis stveria kūdikį už krūtinės ar žastų ir stipriai papurto, arba tėvai, nesuvokdami, kas tinka kelių mėnesių kūdikiui, netinkamai elgiasi su mažyliu, jį mėtydami, purtydami.
Pasikeitęs vedybinis gyvenimas, gimus kūdikiui, tėvai ar vienas iš tėvų dėl to kaltindami vaiką, naudoja fizinę jėgą. Šiuo atveju sukrėsto vaiko sindromas pasireiškia todėl, kad kūdikio kaklo raumenys silpni, o kaukolė iki galo neišsivysčiusi. Dėl autoritarinio auklėjimo stiliaus, religinių ar kitokių įsitikinimų vaikai taip pat patiria smurtą. Vienišos motinos arba patiriančios izoliaciją, ypač sergančios depresija, taip pat gali netinkamai prižiūrėti vaiką, išlieti pyktį, smurtauti prieš vaiką. Tėvai dažniausiai neprižiūri, nemyli, skriaudžia vaiką, jei jis buvo nelauktas, gimė ne tos lyties, gimė „ne toks“, kokio tėvai tikėjosi (vaikai su apsigimimais, invalidumą sukeliančiomis ligomis).
Kaip tai įvyksta?
Kūdikio galva yra santykinai didelė ir sunki, o sprando raumenys - dar silpni, kad ją išlaikytų. Todėl purtant trapios, gležnos, vandeningos vaiko smegenys traumuojamos į kaukolės vidinio paviršiaus nelygumus. Stiprus kūdikio purtymas pirmyn atgal sukelia galvos smegenų pažeidimą, plonų, minkštų galvos kraujagyslių įtrūkimus, kraujo išsiliejimus. Purtant vaiką, sutrūkinėja subduralinio tarpo kraujagyslės, kai pasireiškia kraujo išsiliejimas po kietuoju dangalu. Kraujo išsiliejimas po kietuoju dangalu - hematoma - pradeda spausti smegenis, ir smegenys pradeda tinti.
Botaninio judesio metu smegenys tiesiog sukrečiamos - sumušamos į vidinį kaukolės paviršių, o vėliau smegenys dar kartą sumušamos metant kūdikį į lovytę, tada ir plyšta kūdikių trapios smegenų kraujagyslės. Tokio purtymo metu gali išsilieti kraujas ir į akių tinklainę. Nuo purtymo gali lūžti ar išnirti kaklo ir ilgieji galūnių kaulai, kurie dar yra silpni, ploni, o raumenys per menki, kad apsaugotų. Gali būti pažeisti ir pilvo organai - jie plyšta ar kraujuoja.
Simptomai
Kūdikiai į ligoninę atvežami jiems „pasikeitus“. Sunkaus sindromo atveju kūdikiai atvyksta be sąmonės, gali mirti. Jie gali dusti, springti, vemti, atsisakyti valgyti. Būna traukulių, išpūstas momenėlis. Blogiausia, kad po tokių traumų tėvai dažnai kreipiasi pavėluotai, kai vaiko būklė tampa itin sunki. Taip atsitinka todėl, kad galvos traumos pirmieji požymiai gali būti tokie patys, kaip ir sergant kita liga - tai mieguistumas ar, atvirkščiai, labai didelis neramumas, sunkiai nuraminamas verksmas, pasikeitęs vaiko elgesys - nenoras valgyti, žaisti, bendrauti, springimas, vėmimas, o kartais net ir viduriavimas ar temperatūros pakilimas.
Sunkesniais atvejais išsivysto traukuliai, sąmonės netekimas, alpimas, gali sutrikti kalba, judesiai, o sunkiausiu atveju gali trikti kvėpavimas, širdies veikla ir vaikutis gali mirti.
Diagnostika
Žinoma, jei yra atviros traumos, gydytojams lengviau diagnozuoti sukrėsto vaiko sindromą, tačiau išoriškai vaikas gali ir nebūti smarkiai sužalotas. Gydytojai apžiūros metu pastebi likusias nuo pirštų mėlynes tose vietose, kur vaikas buvo laikytas. Žinoma, jei prieš vaiką buvo smurtauta ne pirmą kartą, gali būti likusių senesnių sumušimų ar mėlynių žymės.
Atliekamas vaikų akių dugno tyrimas. Apie šį sindromą reikia pagalvoti tada, kai nėra aiškios traumos priežastys, o pasireiškia galvos traumai būdingi neurologiniai simptomai. Galvos smegenų kraujosruvas ir hematomas po smegenų dangalais patvirtina kompiuterinė tomografija. Tiksliausiai diagnozuoti smegenų pažeidimą ir subdurinę hematomą galima atliekant magnetinio rezonanso tyrimą. Diagnozuoti kaulų lūžimams reikia atlikti viso vaiko rentgenogramą. Dažnai pasitaiko sulaužytų šonkaulių, spiralinės stuburo slankstelių ataugų, būna sulūžęs krūtinkaulis, mentės.
Pasekmės
Neišvengiamai lieka neurologinės, regos, psichologinės pasekmės. Dauguma vaikų dėl galvos traumų lieka neįgalūs, suserga neurologinėmis ligomis, tampa paralyžiuoti, kurti ar akli. „Sukrėsto vaiko sindromas - tai visada uždara galvos smegenų trauma su masyviu galvos smegenų audinio sužalojimu. Vaikas gali likti pilnai arba dalinai aklas, gali likti kurčias, autistu, gali būti elgesio sutrikimai ir pati sunkiausia komplikacija - vegetacinė būklė“.
Pasak R.Raugalo, sukrėsto kūdikio sindromas - pati sunkiausia smegenų trauma, paliekanti kraupius liekamuosius reiškinius, jeigu vaikas apskritai išgyvena: raidos sutrikimai, celebrinis paralyžius, epilepsija, regos sutrikimai. Tikimybė, kad vaikas gali mirti, visada išlieka, tai priklauso nuo, kokio sunkumo sukrėtimą jis patyrė. „Statistiškai apie 20 proc. tokių vaikų miršta, o dėl išsiliejusio kraujo vystosi galvos smegenų sutrikimai, traukulinis sindromas, lieka regos sutrikimai, kartais net iki visiško aklumo. Taip pat vaikus ištinka psichomotorinio vystymosi sutrikimai“.
Prevencija
Jei Jūsų vaikas patyrė aprašytą traumą, labai įdėmiai stebėkite vaiko būklę, o pastebėję menkiausią jo elgesio pasikeitimą kreipkitės į gydytojus, nedelsdami ir neslėpdami supurtymo galimybės, kadangi Jūsų delsimas ar priežasties slėpimas gali tapti net vaiko mirties priežastis. Vaiko lavinimas, ugdymas, grūdinimas turi atitikti jo amžių ir būti saugus, švelnus ir palaipsnis. Sukrėsto vaiko sindromas - viena iš fizinio smurto prieš vaikus pasekmių, kai dėl tėvų ar kitų aplinkinių nesusivaldymo, nekantrumo, suaugusių tarpusavio problemų ar alkoholizmo nukenčia vaikas. Apie šį sindromą tėvams reikia pasakyti neonatologijos skyriuje, prieš išvykstant į namus iš gimdymo namų, arba tai turi papasakoti pediatras per pirmąjį vizitą pas naujagimį.
Nebūkite abejingi, jei matote ar įtariate smurtą prieš vaiką savo kaimynystėje - galbūt Jūs esate vieninteliai, galintys padėti šalia gyvenančiam ir savų tėvų ar globėjų smurtą patiriančiam vaikui.
Gydytojas pataria atsisakyti ir įvairių mankštų, kai kūdikis išmetamas į orą, tai taip pat sukelia šį sindromą.
Patarimai tėvams:
- Būkite kantrūs ir supratingi.
- Venkite purtymo ir smurto prieš vaiką.
- Kreipkitės į specialistus, jei jaučiate sunkumų auginant vaiką.
- Stiprus kūdikio purtymas pirmyn atgal sukelia galvos smegenų pažeidimą, plonų, minkštų galvos kraujagyslių įtrūkimus, kraujo išsiliejimus.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Užgavėnės vaikams: tradicijos, papročiai ir smagios idėjos
- Vaikams apie grybus: įdomi ir naudinga informacija jauniesiems grybautojams
- Vaikams apie obuolius: įdomūs faktai, eilėraščiai ir pasakos
- Geriausi gimtadienio sveikinimai dukrai: prasmingi žodžiai ir nuoširdūs linkėjimai
- Ovuliacijos Testas: Išmokite Tikslingai Naudoti ir Sužinokite, Kada Tikėtis Patikimų Rezultatų!