Rašymas yra kompleksinis procesas, reikalaujantis daugelio įgūdžių. Prieš pradedant rašyti vaikas pirmiausia turi išvystyti tam tikrus rašymui reikalingus įgūdžius.
Šie įgūdžiai svarbūs, nes leidžia vaikui sklandžiai ir efektyviai naudoti rašymo priemonę. Jeigu šie įgūdžiai nėra pakankamai gerai išugdyti, lydi, tokie jausmai kaip nusivylimas ir priešiškumas rašymo užduočiai, neįskaitomas raštas, greitas nuovargis rašymo metu, nepasitikėjimas savimi.
Rašymo sunkumai ir jų priežastys
Logopedės E. Žalkauskaitės teigimu, rašymo sunkumų gali būti įvairių: dėl girdimojo suvokimo nepakankamumo, dėl gramatikos nesusiformavimo, dėl nesusiformavusios garsinės analizės sintezės įgūdžių (vaikas nemoka išskirstyti žodžių į garsus, skiemenis). Jeigu rašymo sunkumų kyla dėl girdimojo suvokimo nepakankamumo arba girdimasis suvokimas neišlavintas, tokie vaikai sunkiau atskiria panašiai skambančius garsus.
Specialistė atkreipia dėmesį, kad nesusiformavusių garsinės analizės ir sintezės įgūdžių - vaikas gali prirašyti vienodų, nereikalingų raidžių, sutrumpinti žodžius, nes nesuvokia jų vientisumo. Rašymo sunkumų gali kilti ir dėl gramatinių kalbos trūkumų (vaikas netaiko taisyklių). Beje, pastebėta, kad rašymo sunkumai gali būti paveldimi.
„Garsinės analizės sintezės mokymas, darbas su fonemomis, su žodžiais ypač svarbus priešmokyklinėse klasėse - jis yra ir skaitymo, ir rašymo pagrindas“, - teigia E. Žalkauskaitė.
Rašymo ir skaitymo sunkumai gali persipinti tarpusavyje, vaikas gali blogiau tarti žodžius su priebalsių samplaikomis, raidė asocijuojasi su izoliuota fonema (dažnai neišgirsta garso „i“ žodyje, ypač tarp dvibalsių arba kaip minkštumo ženklo), blogiau įsimena garsą atitinkančią raidę, dėl artikuliacijos (ypač vaikams, turintiems anatominių pakitimų - vilko gomurys, kiškio lūpa, per siauras žandikaulis, dėl apraksijų, šveplavimo ir kt.) keičia netaisyklingai tariamus garsus ir pan.
Kaip pastebėti rašymo sutrikimus?
„Pakitusi raidžių forma, eiliškumas žodyje ir rašymo krypties reversijos (veidrodinis rašymas ir pan.), rašybos taisyklių netaikymas, sakinių ribų nepaisymas (tai ypač pasireiškia diktuojant tekstą), neįskaitomas arba sunkiai įskaitomas raštas, praleidžiamos raidės ir panašiai“, - vardija logopedė.
Specialistės teigimu, rašymo ir skaitymo sunkumai dažniausiai atsiskleidžia pirmos klasės antroje pusėje, kai vaikai jau turi gebėti parašyti žodžius, lengvesnį sakinį. „Jau pačioje pradžioje galima pastebėti indikacijas, tačiau dažniausiai tai nurašome adaptacijos sunkumams, išsiblaškymui, manome, kad vaikai emociškai dar nepasiruošęs mokyklai, todėl jo nedomina raidės. Tačiau tam tikri požymiai signalizuoja, kad vaikas gali turėti sunkumų ar net sunkumų, todėl juos lengviau koreguoti kuo anksčiau kreipiantis į logopedą“, - atkreipia dėmesį E. Žalkauskaitė.
Kada sunerimti?
„Jei vaikui pirmoje klasėje labai sunku skaityti, jis nesupranta teksto ir panašiai, vertėtų pasikonsultuoti su logopedu“, - sako E. Žalkauskaitė. Tyrimais nepatvirtinta, bet logopedės praktikoje dažnai pasitvirtina, kad jeigu trimetis negeba įvardyti spalvų, greičiausiai jis turės skaitymo sunkumų.
Disleksija ir disgrafija
Skaitymo ir rašymo sunkumai gali būti susiję ir su kitu populiariu sunkumu - disleksija. Disleksiją taip pat gali lydėti disgrafija (rašymo sunkumai) ir diskalkulija (matematinių sąvokų ir operacijų atlikimo sunkumai). Disgrafija yra rašymo sutrikimas.
Pirmųjų disleksijos požymių galima pastebėti vaikui pradėjus lankyti darželį: jis nejaučia ir negali atkartoti ritmo, sunku įsiminti eilėraštukus, daineles, galimi nedideli smulkiosios motorikos sunkumai, jiems sudėtinga planuoti veiksmus. Disleksija paprastai išryškėja tada, kai vaikas pradeda mokytis skaityti ir rašyti. Pasak logopedės, tai labiau neurologinės kilmės mokymosi sunkumas, mokyklose gana dažnas, šį sunkumą turi apie 10-15 proc. žmonių visame pasaulyje.
Tam, kad vaikas gerai rašytų, turi būti išlavėjusi ranka (t. y. smulkioji motorika), mažylis turi mokėti žodį išskaidyti garsais ir juos sujungti į žodį. Tai ir lemia rašymo sėkmę. Jeigu kuris nors šių elementų šiek tiek šlubuoja, vaikui iškyla rašymo bėdų. Su jomis susidūręs mokinukas nenori rašyti, o tėvai kartoja, kad yra tinginys. Bet su tinginyste tai neturi nieko bendra. Vaikas nesugeba suvokti, ko iš jo norima, ir nemato savo klaidų.
Kaip atpažinti disgrafiją?
- Vaikučiui sunku žodį išskaidyti garsais. Jis painioja ilguosius ir trumpuosius garsus: „i“, „y“, „u“, „ū“, „e“, „ie“, „ė“.
- Praleidžia raides žodyje.
- Labai stipriai spaudžia rašiklį, atrodo, kad keistai sėdi. Specialistai tai įvardija kaip keistą riešo, lapo ir kūno padėtį.
- Painioja rašytines ir spausdintines raides, atrodo, kad vaikutis jų neįsimena.
- Nepaiso linijų ir paraščių. Pradėjęs rašyti rašo vos ne ant stalo. Nesiorientuoja lape, gali pradėti rašyti nuo vidurio, sąsiuvinio galo, praleisti kelis lapus.
- Susidaro įspūdis, kad visiškai nereaguoja į pastabas, bet iš tiesų vaikas tiesiog nesiorientuoja.
- Daug kartų kartoja žodį, kol jį parašo, atrodo, nuolat šnabžda.
- Sunkiai suvokia minkštumo žymėjimą žodyje.
- Iškraipo žodžio struktūrą, gali parašyti netinkamą skiemenį ar galūnę.
Mažylis dažnai atsisako daryti tai, kas yra nemalonu, sunku. Tarkim, jeigu neišlavėjusi smulkioji motorika, labai sunku išlaikyti rašiklį, rašyti. Jeigu vaikučio smulkieji raumenukai nėra išlavėję, jis nemėgsta varstyti, lipdyti, rinkti detalių. Manau, tai pastebėjus kaip tik reikėtų parinkti tokias užduotėles, kad mažylis labiau lavintų rankytes. Versti nereikia, geriausia kartu su vaiku žaisti žaidimus, kurie lavina pirštelius.
Tėvai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kaip 5-6 metų vaikutis laiko rašiklį, ar jam gerai sekasi, ar susikaupęs bando jį nulaikyti. Turėtų stebėti, ar bando užsisagstyti sagas, ar nė nebando, o pasiūlius sako, kad nenori. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kaip mažylis orientuojasi popieriaus lape. Paprastai turintieji rašymo sutrikimų nežino, nuo kurios vietos galima rašyti, jiems tarsi neegzistuoja paraštės, tad gali pradėti rašyti ant popieriaus, paskui tęsti ant stalo.
Nieko nedarant bėda didės. Tačiau neretai tik mokytojai pastebi, kad vaikutis turi rašymo bėdų. Taip, dažnai mokytoja pastebi, kad pirmokėliui nesiseka rašyti. Pavyzdžiui, rašydamas neskiria dvibalsių, painioja ie, ė, e garsus. Kartais ir pačios mamos suklūsta, kodėl vaikutis, deklamuodamas eilėraštuką, vienodai taria ilguosius ir trumpuosius garsus. Tokių dalykų nereikia praleisti pro ausis.
Disgrafijos klaidos yra ypatingos tuo, kad kartojasi praktiškai visuose žodžiuose, ypač daugiaskiemeniuose. Vaikas nepastebi savo klaidos, net kai mama ar mokytoja prašo perskaityti kelis kartus. Gali skaityti ir skaityti sakinuką, kurį parašė, bet nepastebės, kad parašė, tarkim, „genis“ - ne „genys“.
Žino, kad kažką ne taip padarė, bet negirdi, neskiria klaidos. Gali perskaityti žodį taip, kaip turi būti, bet kaip parašyti, nežino. Dažniausiai vaikai pasitiki savimi, bet pasimokę pirmoje klasėje pusmetį jau nebenori į mokyklą. Kai kurių net elgesys pasikeičia. Vaikai mėgsta vieni iš kitų pasišaipyti, griežtai vienas kitą vertinti ir jeigu kuris nesugeba rašyti, jaučiasi labai blogai, netgi dažniau serga. Paprastai jų ir raštas labai negražus.
Rašydamas pavargsta, suprakaituoja, nes įdeda daugiau energijos ir pastangų nei kiti vaikai. Tėvai ir pedagogai turėtų atkreipti dėmesį ir nuvesti tokį vaikutį pas specialistą.
Dažnai disgrafijos sutrikimą turintys mokinukai du žodžius sujungia į vieną, labai sunkiai perpranta gramatikos taisykles, o dar sunkiau jas taiko. Vėliau būna sunku žodį linksniuoti, asmenuoti, derinti galūnes. Tada jau gali protestuoti ir nesistengti, jei ir taip nepavyksta. Tokiems vaikučiams gali puikiai sektis matematika, tiesa, atėję prie lentos, nesupranta, kurioje vietoje pradėti rašyti skaičių ar žodį.
Kaip padėti vaikui, turinčiam rašymo sunkumų?
- Su ikimokyklinuku galima pažaisti įvairius lavinamuosius žaidimus, raidžių loto. Kad raides lengviau įsimintų, gali jas rašyti smėlyje, sniege ir visada ištarti.
- Gerai yra ieškoti panašumų gamtoje, tarkim, o - kaip saulė. Galima „savo kūnu“ pavaizduoti raides, i - suglausti rankas, y - iškelti ir išskėsti.
- Galima raidelių pasigaminti iš vielučių, plastilino, pasikabinti kambaryje, bet po nedaug, po kokias penkias ir keisti kas savaitę.
Mokyklinuką jau reikia parodyti specialistui, kad nustatytų disgrafijos rūšį, priežastį ir numatytų pagalbą. Ir ypač svarbu, kad tėvai būtų pirmiausia vaiko draugai, kad paguostų, padrąsintų, paaiškintų, jog šią bėdą įmanoma įveikti. Atliktų namų darbus kartu, išklausytų, kas jam sunku. Ir nereikalautų, kad mažylis per tam tikrą laiką pats juos atliktų.
Jeigu vaikutis negauna jokios pagalbos, dažniausiai tai lieka visam gyvenimui. Suaugęs žmogus išmoksta save apgauti, nerašo tam tikrų žodžių, pakeičia juos kitais. Tačiau klaidos išlieka. Jeigu pagalba yra suteikiama, klaidų gerokai sumažėja, kartais ir visiškai išnyksta. Tačiau dirbti turi ne tik mažylis, bet ir tėvai - ir logopedas, ir pedagogai.
Labai svarbu, kad tėvai vaikučio nepopintų kaip ligonio, t. y. neperlenktų lazdos nuolaidžiaudami. Svarbu žinoti, kad tai sutrikimas, kurį galima įveikti.
Kompensacinių įgūdžių lavinimas
Anot E. Žalkauskaitės, labai svarbu skaitymo ir rašymo sunkumų turintiems vaikams ugdyti kompensacinius įgūdžius. Užsiėmimuose su tokiais vaikais laviname fonologinį suvokimą, einame nuo žodžio prie fonemos suvokimo, žodžių skaitymo, rimavimo įgūdžių, laviname trumpalaikę ir ilgalaikę atmintį. Tam padeda įvairūs kortelių, atminties žaidimai, loto ir panašiai, kuriuos galima žaisti ir namuose su visa šeima“, - teigia E. Žalkauskaitė. Specialistės nuomone, mokantis skaityti ir rašyti atmintis labai svarbi.
„Sunku skaityti? Tačiau vaikai geba puikiai mintis reikšti žodžiu! Be to, minčių išsakymas žodžiu labai pagerina emocinę vaiko būklę. O ir programų, padedančių žodžius paversti tekstu, vis daugėja, spartėjant technologijoms, tekstą jau gali perskaityti ir kompiuteris. Kai kuriems vaikams perskaityti tekstą padeda paprasčiausia liniuotė, o nuo disleksijos kenčiantiems vaikams teksto eilutes sugaudyti padeda skaidrios spalvotos skaitymo plėvelės. Teksto suvokimą palengvina įvairūs paveikslėliai ir schemos - jos labai padeda suvokti tekstą ir ryšius. Sunku rašyti ranka? Gal vertėtų leisti vaikui rašyti kompiuteriu? Kartais sunkumų patiriantis vaikas taip susitelkia į patį rašymo veiksmą, kad nepademonstruoja savo žinių“, - atkreipia dėmesį vaikų logopedė E. Žalkauskaitė.
Pasak specialistės, dabar vis daugėja naujų skaitmeninių priemonių - planšečių su tušinukais, interaktyvių skaitymo ir rašymo užduočių, kurias vaikams įdomu atlikti, daugybė programėlių, kuriose mokytojai patys gali kurti užduotis.
Anot pašnekovės, labai svarbu sumažinti dėl skaitymo ir rašymo sunkumų kylančią emocinę įtampą, nerimą, skatinti vaiko pasitikėjimą savo jėgomis. Tėvai turėtų kuo dažniau akcentuoti jų stipriąsias, o ne silpnąsias puses, net ir silpnesnėse vietose kalbos specialistė pataria įžvelgti progresą, pagirti vaiką - atrasti ir pamatyti ne tik tai, kas vaikui nesiseka, bet ir tai, kas sekasi.
Logopedės teigimu, vaiko emocinė būklė labai pasikeičia ir gavus pagalbą. Todėl svarbu laiku atpažinti šiuos sunkumus, išmokyti vaiką naudotis kompensacinėmis priemonėmis, įsileisti jas į ugdymo procesą ir išmokyti vaiką su tuo gyventi.
Anot specialistės, labai svarbu ir tėvų įsitraukimas. Labai svarbu „nenurašyti“ vaiko, tikėti juo ir jam padėti. Vaiko motyvacijos stiprinimas - viena iš veiksmingiausių priemonių.
Rašymas ranka ir smegenų veikla
Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos profesorės, Europos mokyklų ikimokyklinio ir pradinio ugdymo inspektorės, dr. Daivos Jakavonytės-Staškuvienės teigimu, mokymasis rašyti ranka susijęs su daugeliu gebėjimų ir ypač reikšmingas smegenų vystymosi veiksnys vaiko augimo laikotarpiu: „Tai skatina susiformuoti tam tikroms smegenų jungtims, kurios padeda vaikui geriau mokytis.“
Šveicarų mokslininkas Jeanas Paulas Bronckartas teigia, kad jei vaikui nesiseka mokytis, reikia kuo daugiau įvairių veiklų atlikti rankomis, skatinti smulkiąją motoriką, nes tai padeda sukaupti dėmesį, nusiraminti, sąmoningai veikti.
„Norint ką nors taisyklingai parašyti ranka, reikia galvoti apie tai, ką darai. Smegenys gauna impulsą iš rankos ir rezultatą matome popieriaus lape. Ši veikla turi didelį poveikį smegenų vystymuisi“, - teigia profesorė.
Profesore akcentuoja, kad tokiai veiklai reikia skirti ne ilgiau nei 10 minučių. Svarbiausia, tai daryti sistemingai, vaikas turi rašyti nedaug, bet kasdien, kol susiformuos tinkamas gebėjimas. Mokyklose pradinukai privalo mokytis rašyti ir kompiuterio klaviatūra.
Nereikia tapatinti rašymo su bausme ar neįdomiu užsiėmimu, nes tai naudinga veikla, kuri reikalauja daugiau įsitraukimo ir motyvacijos“, - pabrėžia leidyklos segmento vadovė. I.Mereckaitė mano, kad nereikėtų priešinti tradicinių ir netradicinių mokymo priemonių, skirstyti kurios yra blogos ar geros: „Per karantiną tapo svarbus kompiuterinis raštingumas, todėl turi būti visų mokymosi sričių balansas. Taip pat ir dailyraštis niekada nebus senamadiška veikla, nes yra naudinga ir reikalinga, tačiau ji negali trukti visą pamoką.“
žymės: #Vaiko
Panašus:
- Vaiko kortelė Swedbank: kaip užsakyti ir naudotis?
- Išsipūtęs vaiko pilvas: priežastys, simptomai ir ką daryti
- Vaiko kedute automobilyje taisykles: ką svarbu žinoti?
- Įdomiausi Nėščiųjų Vadovai Lietuvoje: Knygų ir Žurnalų Perlas nuo XIX a. pab. iki XX a. pab.
- Virvės Lavinimo Žaislai Kūdikiams – Atraskite Geriausius Būdus Skatinti Vaiko Vystymąsi!