Dažnai konsultuoju tėvus, kaip efektyviai susikalbėti su vaikais, kuriems nuo 2 iki 10 metų. Ne tik susikalbėti, tačiau ir išgirsti vaikus ir su jais bendrauti taip, kad geriausiu visiems būdu būtų pasiektas susitarimas. Ir ne vienkartinis susitarimas, o įsigaliotų taisyklės, kurių norėtųsi savarankiškai laikytis abiems pusėms: tiek tėvams, tiek vaikams.
2-10 metų amžiaus vaikai yra gana imlūs naujovėms ir bendraujant su jais galima pritaikyti daug metodų. Tik svarbu tėvams įgauti praktinių tokių metodų taikymo įgūdžių, kuriuos vėliau galima toliau naudoti kūrybiškai, atsižvelgiant į individualaus vaiko savybes, charakterį, jau susiformavusius įpročius, tradicijas ir t.t.
NLP (neurolingvistinio programavimo) metodai, kurie padės pagerinti komunikaciją su vaikais
Užmegzkite akių kontaktą
Šią taisyklę reiktų ypatingai atsiminti, kai rengiatės vaiko prašyti ką nors padaryti. Jei jūsų akys nesusitiks su vaiko, labai tikėtina, kad vaikas jūsų prašymo neišgirs ar tiesiog ignoruos tiek prašymą, tiek jus. Ir tada vėl teks prašyti 3, 5 ar net 7 kartus, kol jus išgirs arba tiesiog pamatys, atsisukęs į tą pusę, iš kur sklinda garsas. O juk norėtųsi iš pirmo karto, tiesa?
Būkite viename lygyje
Bendraujant su vaikais ir siekiant, jog vaikai jus suprastų, išklausytų ir, galiausiai, imtųsi daryti tai, ko iš jų norite, būtina nusileisti iki vaikų lygio. Tai patarimas „nusileisti“ fiziškai, t.y. atsidurti viename lygyje. Jei vaikas žaidžia, atsisėskite šalia, jei verkia, atsitūpkite, jei migdote- prigulkite šalia. Taip vaikui parodomas noras draugauti ir sukuriama pasitikėjimo atmosfera. Ir tik būnant viename lygyje su vaiku, vaikas jums atsivers, o jūs, kaip tėvai, pasieksite norimo rezultato.
Kalbėkite viena kalba
Vaikų mąstymas skiriasi nuo suaugusiųjų. Vaikai bendrauja trumpesniais sakiniais ir vartoja mažiau sudėtingus žodžius. Jei norite, kad jus vaikas suprastų taip, kaip jūs norite ir iš pirmo karto, pasistenkite savo mintį perdėlioti pagal vaiką. Pavyzdžiui, jei jūs norite, kad vaikas susitvarkytų žaislus, tai patartina savo norą, prašymą perteikti aiškiai: „Kaladėles sudėk į raudoną dėžutę. Tada meškiuką ir lėlytes sudėk į lentynas. O mėlyną kamuoliuką padėk į krepšį.“
Kiek vyresniems vaikams, tarkim, pradinukams, galima duoti ir sudėtingesnes užduotis, tačiau aiškiai išskaidytas į atskirus veiksmus. Pavyzdžiui, ne „Susitvarkyk savo kambarį“, kas vaikui atrodo neįveikiamas darbas, o „Surink žaislus nuo grindų ir juos sudėk į savo vietas. Sutvarkęs žaislus, taip pat susitvarkyk stalo paviršių ir ant jo palik tik tau reikalingus mokyklai daiktus“.
Pirmiau - rezultatas, prašymas - vėliau
Ši taisyklė veikia beveik 100 proc. Net ir suaugusiems. Tipinė situacija: žinant, kad namuose yra ledų, pietums valgyti sriubą ir dar antrąjį patiekalą, ir dar su daržovėmis, vaikui visiškai nesinori. Nereta mama teisinasi: „Aš su vaiku susitariau, kad suvalgys puse ledų porcijos ir bent dalį sriubos ar antro patiekalo“. Tačiau juk norisi kitaip? Kad ledai ar saldainis ar šokoladas, ar sausainis liktų desertu, o vaikai valgytų sveiką maistą, kurį jiems ruošiame?
Panaudokite „Rezultato pateikimo“ taisyklę: „Gausi ledų tada, kai suvalgysi sriubą ir antrą patiekalą“. Ir jei dar padarysite visiškai nuoširdžiai, susirūpinusia intonacija bei atitinkama veido mimika: „Aš labai labai noriu tau duoti ledų, bet negaliu, nes laukiu kol suvalgysi pietus. Ir ledai labai skanūs, jei jau laukia tavęs“. Dar nemačiau vaiko, kurio toks prašymas nepaveiktų.
Menamas pasirinkimas
Labai dažnai tėvai praranda pasitikėjimą savimi, kai paklausus vaikų: „Ar valgysi burokėlių sriubą?“, vaikai atsako „Nenoriu“. Arba, tiesiog į teiginį: „Ateik valgyti burokėlių sriubos“, atsakoma taip pat: „Nenoriu, nevalgysiu ir t.t.“. Ką sako NLP? Pasiūlyti tokį pasirinkimą, kad vaikas pats priimtų sprendimą: „Su kokiu šaukštu valgysi? Geltonu ar raudonu?“; „Prie skanios sriubos, ko norėsi: grietinės ar duonos?“; „Ką veiksime pavalgę: žaisime ar žiūrėsime filmukus?“. Jei pastebėjote, visais atvejais apie sriubos valgymą net nediskutuojame! Tačiau vaikas jaučiasi įvertintas, nes pats gali daryti tam tikrus pasirinkimus.
Formuokite rutiną - nuoseklią ir pasikartojančią veiksmų seką
Gana dažna aktyvių ir jaunų tėvelių problema - kaip greitai užmigdyti vaiką? Pagal planą gyvenantys tėvai, idealiu atveju, vaiko migdymui norėtų skirti 15 min. ar, maksimum, pusvalandį. Ir jei nesiseka, ir tenka „pasikankinti“ valandą ar daugiau. Taip sugriūva vakaro planai pabūti romantiškai tik su antrąją puse, taip pat tėvai jaučiasi nusivylę ir aukojantys save vaikams.
Ką daryti, kad tokių kasdienių aukų būtų vis mažiau? Atsakymas: kartu su vaikais formuokite rutiną: vakarienė - pižama - dantų valymasis - pasaka. Veiksmų seka turi būti nuosekli, o tai reiškia, kad privalo kartotis kasdien. Taip reikiami prieš miegą atlikti etapai užsifiksuojami vaikų galvose ir ilgainiui migdymo problemos sumažėja.
Kurkite palankias istorijas
Niekas nedrįs prieštarauti, kad vaikams augti padeda pasakos. Pasakas ir visokias istorijas galite kurti ir patys. Netgi pasakysiu daugiau, kurti savas, originalias istorijas - nepalyginti smagiau ir veiksmingiau. Istorijos praktiškai gali viską! Jei prieš miegą sekate pasaką apie ropę, tai pabaigoje nepamirškite pridėti, kad sėkmingai ropę išrovę, ją parsivežę, išvirę skanios geltonos sriubos (jau sukuriate vaizdą, kad geltona sriuba skani), visi pavargo ir nuėjo valytis dantų: valėsi senelis, išsivalė močiutė, anūkėlis, šuniukas... O išsivalę jautėsi taip pavargę, kad visi nuėjo miegoti: miegoti nuėjo senelis, po to močiutė, tada į savo lovą atsigulė anūkėlis, tada galva pavargo šuniukui ir t.t. Vaikai labai tapatinasi su herojais, todėl tikėtina, kad mažasis pradės šnopuoti jau ties „šuniuku“.
Kiti patarimai, kaip susitarti su neklusniais vaikais
Sue Beever, knygos „Laimingi vaikai - laimingi ir jūs“ autorė, siūlo paprastus, pačios išbandytus metodus, kaip susitarti su neklusniais vaikais:
- „Nedaryk taip“ paverskite „Daryk taip“
Vaikui sakome: „Nebėgiok. Nesikandžiok“, o jis neklauso ir daro tą patį. Pasiūlykite vaikui kitą veiklos variantą.
Pavyzdys:
- Neimk sausainių iš dėžutės! - Paimk obuolį. Padėk man padengti stalą, tada visi gersime arbatą su sausainiais.
- Nekalbėk pilna burna! - Pasakyk, kai sukramtysi, tada galėsiu suprasti, ką sakai.
Kai kuriais atvejais galima mesti vaikui iššūkį: „Įrodyk, kad aš neteisi“, „Lažinamės, aš apsirengsiu greičiau už tave“.
- „Baik“ paverskite „Tęsk“
Pasinaudokite šiuo metodu, kai nesugalvojate alternatyvos.
Pavyzdys:
- Baik kandžiotis! - Nori kandžiotis? Niežti dantys. Imk morką ir kandžiok.
- Liaukis paišyti ant sienų! - Štai popieriaus lapas, piešk čia.
- Pasiūlykite pasirinkti
Būna momentų, kai žinote, kad vaikas pasakys „Ne“. Pasiūlykite pasirinkimą, tada jis žinos, kad jo poreikiai yra suprantami ir paisomi.
Pavyzdys:
- Reikia apsirengti. - Ar tu pats šiandien išsirinksi, ką apsivilkti, ar man parinkti?
- Laikas valgyti. - Kur šiandien sėdėsi prie stalo: šalia mamos ar šalia tėčio?
- Laikas miegoti. - Kokią pasaką tau šiandien paskaityti? Apie Raudonkepuraitę ar tris paršiukus?
- Gaukite sutikimą
Kasdienius rutininius darbus lengviau atlikti suvokiant jų naudą. Pavyzdžiui, išplovus indus virtuvė atrodo jaukesnė, po žygio į parduotuvę namuose atsiranda maisto. Kai vaikas žinos, ką jam duos toks darbas, tai atliks jį su dideliu susidomėjimu.
Pavyzdys:
- Susirink žaislus. - Surink nuo grindų žaislus ir mes galėsime kartu pašokti.
- Paruošk pamokas. - Jeigu greitai paruoši pamokas, galėsi su draugais pasivažinėti riedučiais (suvalgyti ledus, nueiti į kiną ir t. t.).
- Nusileiskite iki jo lygio
Situacijose, kai vaikas jus ignoruoja, nusileiskite iki jo lygio, kad jūsų veidai atsidurtų vienas prieš kitą. Pritūpkite ar pakelkite jį ant rankų. Taip jūs pademonstruosite vaikui savo pasirengimą įeiti į jo pasaulį.
Pavyzdys:
Vaikas sėdi prie stalo, bet nevalgo, tik žaidžia su maistu. Atsisėdę šalia, pamatysite, kad jis įsitraukęs į savo žaidimą ir jūsų negirdi. Nustatę akių kontaktą, pasakykite jam, kad valgyti reikia šaukštu.
- Pasitraukite
Jeigu esate atsisukę veidu į žmogų, jis gali tai traktuoti kaip glaudų ryšį arba konfrontaciją. Jeigu stovėsite šonu į jo šoną, tai tokia situacija bus interpretuojama kaip lygiateisiai santykiai. Kai pajuntate, kad vaikas priešinasi, pasitraukite ir atsistokite į jį šonu, nutraukdami akių kontaktą.
- Prisidėkite prie jo veiklos
Vaikas įsitraukęs į savo žaidimą, o jums reikia jam kažką pasakyti. Nusileiskite prie jo ir pasidomėkite, kuo jis užsiima. Pajauskite situaciją, pakomentuokite, įsitraukite į jo veiklą. Tokie reguliarūs įsitraukimai - puikus būdas vystyti jūsų santykius.
Pavyzdys:
Šaukiate vaiką vakarienės, o jis ignoruoja kvietimą. Pažiūrėkite, ką jis veikia, ir padėkite jam užbaigti migdyti lėles ar parkuoti mašinas.
Būtinai girkite savo vaikus, tačiau darykite tai efektyviai. Nesakykite tiesiog „Šaunuolis“, o konstatuokite, kokie vaiko veiksmai sukėlė tokias geras pasekmes, kokios jo savybės padėjo pasiekti rezultatų. Jeigu vaikas surinko savo žaislus, nusistebėkite, koks dabar tvarkingas jo kambarys, o tada pridurkite, kad Jis - šaunuolis. Taip vaikas supras, už ką jį pagyrėte.
Kaip sukurti vaizdinį, kad vaikas suprastų ir įsimintų
Ar jūsų vaikas iškart jūsų paklauso ir puola tvarkytis žaislų, kai tik pasakote? Tai, greičiau, stebuklas nei realybė. Realybėje tenka daug kartų kalbėti apie tą patį ir vis priminti. Egzistuoja bent keletas priežasčių, kodėl vaikai mūsų nesupranta. Vaikai mąsto ir pasaulį mato visiškai kitaip nei suaugusieji. Vaikai nėra linkę galvoti apie nelaimingą pabaigą ar nepasisekimą. Todėl suaugusiųjų toks jų mąstymas dažnai laikomas lengvabūdišku. Būtent todėl labai dažnai ir nesuprantame vieni kitų.
Kad vaikas kažką gerai įsimintų, jam maža tik išgirsti. Taigi, jei norite, kad vaikas jus iš tiesų suprastų - sukurkite vaizdinį, paveikslą ir juo paveikite vaiko jausmus. Pavyzdys, konkretus paveikslas naudingesnis nei ilgos kalbos ir žodžiai ne tik mažiems vaikams, bet ir paaugliams. Žaidimas - geriausias būdas vaikui perteikti žinias. Taip, kad jos užsifiksuotų atmintyje ir reikiamu momentu galėtų būti panaudotos.
Pasakos išties labai geras būdas vaikui perteikti vieną ar kitą situaciją. Jūs galite perskaityti istoriją, kur į panašią situaciją, kuri galbūt netyčia galėtų nutikti ir jūsų vaikui, patenka pasakos veikėjai. Tai puiki galimybė vaikui įsiminti ir paskui palyginti, o kaip jis galėtų pasielgti.
Efektyvus dialogas su vaiku
Efektyviai kalbėtis su vaiku nėra sudėtinga, tačiau reikia žinoti pagrindinę paslaptį. „Būtina mokėti klausytis vaiko, ir tik tada dialogas bus efektyvus. Efektyviu dialogu įvardijamas toks, kuriame nėra vietos kritikai ar interpretacijoms. Laisvai išreiškiamos emocijos ir jausmai - efektyvaus dialogo pagrindas. Jo metu su vaiku dalijamės artumu ir savo laisvomis emocijomis. Jame turime naudoti tokius įvardžius kaip „aš“, o ne „tu“. Kai sakome „tu“, paprastai pateikiame vaikui tam tikrus įsakymus, juos kaltiname ir kritikuojame, tačiau neparodome savo emocijų, kas yra labai svarbu“, - dėstė moteris.
Ji įsitikinusi, kad vaiką gerokai labiau už pastabas veikia mamos tariamos tam tikros frazės, kurias turėtų įsiminti tėvai. „Susitikimų su tėvais metu mokome dialogą pradėti tokiais žodžiais, kaip „aš manau, kad“, arba „aš jaučiu, kad“. Kiekvienam iš mūsų sunku kalbėti apie savo jausmus, tačiau mes turime tapti pavyzdžiu vaikams, kad būtina išreikšti jausmus, emocijas ir sunkumus, su kuriais susiduriame“, - pavyzdžius pateikė lektorė.
Lektorė tėvams siūlė padėti vaikams išreikšti mintis. „Jei vaikas į tam tikrą klausimą atsakė vos vienu žodžiu, būtina iš jo išgauti kuo daugiau detalių ir būtinai perklausti, ar gerai juos supratote. Kartais būna taip, kad tėvai girdi tik tai, ką patys nori girdėti“, - patarė M.Danino.
Dialogui su vaiku yra labai svarbus artumas. „Dievas yra detalėse, todėl labai svarbu vaiko išklausti kaip jis jaučiasi, ką galvoja, kokia yra jo savijauta. Mes turime suteikti galimybę išgirsti, ką jis mums sakė. Taip pat išaiškinti, ką jis turi omenyje sakydamas tam tikrus žodžius. Tėvai privalo praktikuoti savo klausymosi įgūdžius“, - dėstė iš Izraelio atvykusi specialistė.
Praktiniai patarimai tėvams: Pokalbio metu parodykite, kad dialogas yra labai įdomus.
Kaip paskatinti vaiką kalbėtis be spaudimo
- Suteikite jiems galimybę kalbėtis be spaudimo. Pats greičiausias būdas priversti vaikus užsiverti ir tuo pačiu išstumti jus iš jų gyvenimo yra nuolatinis klausinėjimas ir - apie viską. Veiksmingiau būtų tiesiog įsitaisyti patogiai ir kantriai laukti, kol jie atsivers ramioje šeimyninėje aplinkoje, o tuomet būti pasirengus išklausyti.
- Neteiskite ir nekritikuokite. Kartais tėvai gali pateikti tokius žiaurius ir netgi siaurų pažiūrų sprendimus, kad jaunesni vaikai nusprendžia, jog geriausia bus tiesiog nekalbėti apie tai, vietoje to, kad privalėtų klausytis jūsų priekabių kalbų. Jei tikrai norite žinoti, ką galvoja jūsų vaikas, venkite pateikti sprendimus, geriau susikaupkite ties tuo, kas atrodo svarbu jūsų vaikui. Paklauskite savo vaiko, ką jis mano, vietoje to, kad pasakytumėt jam tai, ką manote jūs.
- Venkite tardyti savo vaiką. Jums gali atrodyti, kad bendraudami su vaiku jūs tiesiog klausinėjate ko nors iš smalsumo, tačiau kai vaikams nuolat pateikiama be galo daug klausimų apie tai, ką jie veikia, kas kaip elgiasi, ar visi su visais gerai sutaria, ar jis nuėjo į tualetą ir t.t., to užtenka, kad bet kuris vaikas užsivertų. Būkite kantrūs ir leiskite vaikui atsiverti, kai jam bus tinkamas laikas.
- Būkite musele ant sienos. Ar kada nors pastebėjote, kad vaikai mano, jog esate nematomi, kai vežate juos kur nors automobiliu arba tiesiog kur nors leidžiate laiką? Kartais galite daugiau sužinoti apie tai, kaip jūsų vaikai jaučiasi arba ką jie galvoja, kai jie ką nors pasakoja savo draugams. Atsispirkite pagundai ką nors daryti ir tiesiog įsiklausykite, o vėliau nerūpestingai paklauskite jų apie tai.
- Papasakokite, kaip jūs augote. Vaikai gali jaustis artimi jums ir kitiems suaugusiems, kai papasakosite, kaip jautėtės būdami jų amžiaus. Kai pasakojate vaikams, kaip jums nutiko kas nors gėdingo arba kaip jautėtės pirmą kartą įsimylėję, galite padėti jiems pasijusti panašiais į jus ir suvokti, kad jūs iš tiesų galite suprasti, ką jie išgyvena!
- Leiskite laiką visa šeima kartu. Raskite būdų, kaip pasiekti savo vaikus bendraudami ir užsiimdami veikla, kuri yra smagi ir jums, ir jiems. Tai galėtų būti vakarinis pasivaikščiojimas su šuniu po vakarienės, maudymasis baseine, krepšinio žaidimas arba mėgstamos laidos žiūrėjimas kartu. Jei suplanuosite veiklą, kuri leis atsipalaiduoti ir šeimai kartu smagiai leisti laiką, tai gali būti puiki pradžia geram pokalbiui.
Vaikams svarbu, kad jų jausmus priimtų ir gerbtų. Vaikas nori būti išklausytas, tad tyliai ir įdėmiai išklausykite jį. Pripažinkite jo jausmus ištardami žodelius: „Ak, hmm, ką gi, na taip, mat kaip“. Pajautęs vaiko jausmus, galite juos įvardyti: „Turbūt labai nusivylei, nuliūdai“.
Apibūdinantys teiginiai, informacijos suteikimas veikia teigiamai, nes vaikai jaučia, kad jų pagalba yra tikrai reikalinga, kad tėvai pasitiki ir tiki, kad šie elgsis atsakingai, kai tik žinos faktus.
Tėvų tikslas auklėjant vaikus turėtų būti paskatinti tai, ką vaikas turi geriausią - mąstymą, atsakomybės jausmą, iniciatyvumą, kūrybiškumą, humoro jausmą ir kt.
Panašus:
- 10 Efektyvių Patarimų, Kaip Motyvuoti Vaiką Mokytis ir Pasiekti Aukštumų!
- Vidurių užkietėjimas nėštumo metu: ką daryti? Veiksmingi patarimai
- Vaikui skauda pilvą: ką daryti ir kada kreiptis į gydytoją?
- Neįtikėtini Fizinio Sveikatingumo Projektai Vaikų Darželyje, Kuriuos Turite Išbandyti!
- Nežinoma Vytauto Andriaus Graičiūno gyvenimo drama: nuo Čikagos iki Sibiro tragedijos