Kurdami šeimą su mylimu žmogumi klaidingai galvojame, kad sukursime tik dviejų žmonių sąjungą, kurios negalės paveikti aplinkiniai žmonės.
Netrukus po vestuvių jauna pora pajunta anytos ir uošvės spaudimą padovanoti joms anūkų ir sulaukia įvairių patarimų. Žinoma, uošvės ir anytos nori tik gero savo vaikams ir jų antrosioms pusėms.
Kaktomuša susidūrusios prekybos centre, nuėjome puodelio kavos. Imtis šios temos mane paskatino seniai matytos studijų draugės istorija. Draugė pasiguodė, kad jos vaikai priešinasi paliekami pas senelius, vyro tėvus. Ypač protestuoja mergaitė.
Numylėtinis - pirmagimis?
Pasak psichologės Marijos Vaštakės, kiekvieno žmogaus santykis su kitu žmogumi, taip pat ir su savo vaiku ar vaikaičiu yra savitas. Visi esame labai skirtingi, todėl ir tarpusavio bendravimas su aplinkiniais negali būti vienodas. Tai natūralu. Priežastys, kodėl seneliai savo vaikaičius kartais myli nevienodai, gali būti labai įvairios.
Nevienodus jausmus lemia tai, ar vaikaičius „padovanojo” duktė, ar marti, taip pat faktas, ar patys seneliai savo vaikus mylėjo vienodai, galbūt kurį nors labiau. Neretai arčiau širdies lėtesni, meilesni, švelnesni, ne tokie išdykę vaikai, padaužos sulaukia mažiau senelių simpatijų.
Dažnai pasitaiko, kad pirmas vaikaitis būna labai lauktas ir jam būna skiriama daug dėmesio, bet ne visada. Kartais jis, močiutės nuomone, į šį pasaulį atėjęs pernelyg anksti, kai ji dar per jauna būti močiute, todėl gali būti savitai atstumiamas, ignoruojamas. Toks elgesys - tai lyg nebylus protestas prieš naują vaidmenį. Tačiau santykiai nėra statiški, jie laikui bėgant keičiasi.
Labai dažnai sunkumų kyla tada, kai šeimos iširsta ir seneliai liaujasi bendravę su savo vaikaičiais, nors kadaise jų tarpusavio santykiai buvo puikūs.
Nėra kokių nors visiems aiškių požymių, kurie padėtų iš anksto atpažinti nevienodą senelių meilę vaikaičiams. Netgi jei būsima mama nesutaria su anyta, tai visiškai nerodo, kad ši vaikaičio nemylės. Juk žmonių santykiai nuolat keičiasi.
Na, o jei tai tikrai vyksta, t. y. pastebėjus, kad su vienu vaikaičiu elgiasi kitaip, būtina su seneliais atvirai pasikalbėti ir atvirai išsiaiškinti priežastis.
Kaip išvengti įtampos?
„Iš praktikos galiu pasakyti, kad labai dažnai jaunieji tėvai yra nepatenkinti santykiais su savo tėvais, neva vieni jų per daug kišasi, o kiti atsiriboja. Tokio nepasitenkinimo rezultatas - dažnai fantazijos, ką kas myli labiau, ko nemyli… Labai dažnai neva nevienodos meilės vaikaičiams priežastimi tampa paprasčiausiai neišspręsti pačių vaikų ir tėvų tarpusavio santykiai, likusios nuoskaudos, vaikystės prisiminimai. Visa tai vėliau turi įtakos ir senelių santykiams su vaikaičiais“.
Neretai tik paties tėvams atrodo, kad seneliai „skirsto” vaikaičius. „Tačiau jei taip yra iš tiesų, - sako M.Vaštakė. - Su savo tėvais reikėtų pasikalbėti kuo greičiau, aptarti, kas ir kada nutiko. Kalbėtis reikia paprastai, atvirai ir tiesiai. Tačiau šiukštu negalima į tokius pokalbius velti vaikų.
Jei vis dėlto vaikas mato, jaučia, kad močiutė ar senelis jį mažiau myli, nei, tarkime, brolius, seseris ar pusseseres, pusbrolius, ir dėl to nenori ar atsisako važiuoti pas senelius, kaip reaguoti? „Jei įvardija tokią priežastį, būtinai paprašykite paaiškinti, kodėl taip mano. Derėtų ir patiems tėveliams būti atidesniems ir stebėti, kas vyksta. Nereikėtų versti vaiko važiuoti pas senelius, jei jis tikrai to nenori.
Su seneliais irgi reikėtų pasikalbėti apie tokią bėdą, paieškoti bendrų sprendimo būdų, pavyzdžiui, galbūt kurį laiką juos lankyti rečiau nei anksčiau”, - pataria psichologė.
„Vaikas myli visus suaugusius artimuosius vienodai, besąlygiškai. Jam sunku išskirti, ką jis myli labiau, nors ir kokie močiutės ir mamos, senelio ir tėčio santykiai. Todėl neretai, kas ką myli labiau ar mažiau, kodėl myli - tai tik suaugusių sukuriami probleminiai minčių labirintai, pinklės, kuriose jie įsipainioja patys ir neretai įtraukia vaikus, ir taip komplikuoja santykius. Todėl patarčiau suaugusiesiems pirmiausia išsiaiškinti tarpusavyje patiems ir apskritai paanalizuoti, ar tikrai viskas yra tai, kaip atrodo.
Kaip pagerinti santykius su anyta?
Sudarykite su partneriu sąjungą ir kartu ištikimai „kovokite“ už gerus santykius su jūsų abiejų mamomis. Čia jums pravers psichologų patarimai, kaip pagerinti santykius su anyta. Aišku, kad tie patarimai tinka ir žento santykiams su uošve.
- Keiskite savo požiūrį. Jei iš anytos dovanų gausite kokį nors niekniekį, pavyzdžiui, ryškiaspalvį puodelį, laikykite jį matomoje vietoje. Kiekvieną kartą kai pagalvosite ką nors negatyvaus apie anytą, užsirašykite savo mintis ant popieriaus skiautelės, sulankstykite ir įmeskite į puodelį. Taip atsikratysite blogų minčių ir nekaupsite savyje pykčio nukreipto prieš partnerio mamą.
- Prisiminkite, kad jūsų mylimą žmogų į šį pasaulį atvedė būtent ji. Niekada nepamirškite, kad turėtumėte dėkoti, jog jūsų anyta pagimdė ir užaugino jūsų gyvenimo partnerį. Padėkokite jai.
- Negailėkite komplimentų. Kiekvieną kartą sutikusios anytą pasakykite jai ką nors gražaus: pagirkite jos išvaizdą, šukuoseną ar naują palaidinę. Patikėkite, šuos žodžius ji brangins.
- Reguliariai padovanokite jai dovanėlę arba nusiųskite gėlių. Nebūtina laukti gimtadienio. Dėmesį galima rodyti ir be progos.
- Atraskite gerąsias anytos savybes. Kad ir kaip būtų sunku, pamėginkite atrasti gerų anytos savybių.
Dažnai pasitaiko, kad anytos pavydi marčioms savo sūnų. Tai būdinga visoms moterims. Tačiau ne visos tai įvardija ir pripažįsta. Dėl instinktyvaus noro konkuruoti su marčia dalybų objektu gali tapti tik gimęs kūdikis, naujasis šeimos narys.
Ypač pirmojo anūko sulaukusią anytą apima stiprus pavydas ką tik pagimdžiusiai moteriai, kadangi pati pagimdyti ji jau negali. Kraštutiniais atvejais pavydas gali transformuotis į troškimą naujagimį laikyti savo vaiku. Anytai, pasidavusiai šiam norui, ima atrodyti, kad mažylis ir yra jos vaikas. „Taip, tu - motina, - sako ji marčiai, - bet tai ne tavo, o mano vaikas.” Jaunai moteriai tokią anytos poziciją labai sunku suprasti.
Kita vertus, marti turi savų tikslų ir savo taktiką. Jauna žmona taip pat pavydi savo mylimojo jo motinai. Vaiko gimimas pagaliau ją išvaduoja nuo būtinumo skaitytis su kitos moters, jo motinos, prioritetinėmis teisėmis į jos vyrą.
Kuo daugiau anyta linkusi reikšti teises į savo sūnų, tuo mažiau marti nusiteikusi „dalytis” su ja savo vaiku. Paprastai jaunoji moteris stengiasi „apsaugoti” savo mažylį nuo jai „svetimo” žmogaus įtakos. O kaip savojo klano atstovas, ji nori, kad vaikas paveldėtų jos ir jos tėvų šeimos savybes. Todėl ji gali kliudyti savo vaikui bendrauti su močiute. Tai pats galingiausias jos ginklas.
Žinoma, aplinkui yra daug šeimų, kurioms pavyksta aplenkti visas minėtas problemas. Kai kurios anytos ir marčios yra sudariusios nepuolimo sutartis, todėl joms bendrauti paprasčiau.
„Jokia anyta nebus gera”… pasakys moteris, kuriai nesiseka su savo sūnaus žmona palaikyti taikius santykius. Laikantis tokios nuostatos, žinoma, nieko pakeisti nepavyks.
Be abejonės, už konfliktą tarp anytos ir marčios, kaip ir už bet kurį kitą konfliktą, yra atsakingos abi pusės. Vis dėlto reikia pripažinti, kad vyresnė moteris turi daugiau patirties, kantrybės ir laiko.
„Gera” anyta yra ta moteris, kuri suvokia destrukcinius savo ketinimų motyvus ir dėl šeimos ramybės neleidžia jiems pasireikšti. Ji suvokia savo atsakomybę ir priima „svetimą žmogų” tokį, koks jis yra, nelygindama jo ir nepriešindama su „savais”. Ji pasitiki sūnaus pasirinkimu ir nepriklauso nuo vertinimų iš šalies. Ji įstengia būti sąžininga ir pripažinti savo neteisumą.
Gera anyta supranta, kad ne viskas pavyksta iš karto, kad tarpusavio santykius reikia kurti, o ne reikalauti vienam iš kito elgtis pagal savas taisykles.
Gera anyta yra ta, kuri suvokia, kad močiutės uždavinys yra ne spręsti ir nurodinėti, kaip jauni tėvai turėtų auginti ir auklėti mažylį, o palaikyti savo vaiko šeimą sunkią minutę. Tokios močiutės vertos didžiausios pagarbos.
„Jokia marti neįtiks anytai” Santykiai su anyta dažniausiai yra problemiškų santykių su tėvais tęsinys.
Deja, vyresniosios kartos požiūris į jaunąją kartą yra labiau negatyvus nei pozityvus.
Kartais tėvų autoritetas suaugusiems vaikams dar būna toks stiprus, o noras atsakomybę už sudėtingų situacijų sprendimus perduoti tėvams toks įprastas, kad atviras prieštaravimas atrodo tikra šventvagystė. „Geros mažos mergaitės” ir „geri sūneliai” neturi teisės ginčytis su „pagarbą užsitarnavusiais tėvais”, kurie visada žino, ką ir kaip reikia daryti.
Esant konfliktiškiems santykiams su anyta, marčiai patartina nesusitikinėti su vyro motina pastarosios teritorijoje. Namų sienos suteikia šeimininkei pasitikėjimo. Kvieskite anytą į svečius pas save. Leiskite suprasti, kad jūsų namuose viskas yra kiek kitaip. Iš anksto ir ramiai nutarkite, kuriose srityse galite vykdyti anytos valią (pavyzdžiui, jos nurodymus, kaip gaminti vyrui valgį, lyginti marškinius) ir kuriose pasiliekate sau paskutiniojo žodžio teisę (pavyzdžiui, dėl vaiko auklėjimo principų). Korektiškai pasakykite tai vyro mamai.
Būkite gera marti. Nesileiskite kontroliuojama, tačiau ir nekonkuruokite. Savo ruožtu supraskite, kad mama visada yra mama, kad ir kokio amžiaus būtų jos vaikas.
O jeigu jus kamuoja kaltės jausmas, kad viską darote netinkamai, kad esate bloga marti, bloga žmona ir bloga mama savo vaikui, žinokite, jog tai jau ne anytos kaltė. Tai jūsų pačios vaikystės palikimas.
Greičiausiai šis jausmas yra jūsų motinos padarytų auklėjimo klaidų padarinys. Čia paprastų patarimų nėra. Pirmiausia reikia gerai išanalizuoti jūsų ir jūsų motinos santykius. Tačiau tai patartina daryti psichologo kabinete.
Pagarbūs santykiai tarp kartų turėtų būti siekiamybė. Pagarbūs santykiai - gebėjimas išklausyti vieniems kitų nuomonę, dalytis patirtimi ir informacija.
Ribų susilpnėjimas yra dažnas konfliktų net ir tarp labiausiai vienas kitą mylinčių žmonių šaltinis. Šeimose, kuriose ribos yra nutolusios, santykiai tarp kartų dažniausiai nėra artimi, o kartais ir visai nutrūkę. Tokiose šeimose emociniai ryšiai tarp vaikaičių ir senelių yra silpni. Bendraujama mažai. Trūksta paramos ir palaikymo iš senelių. Vaikaičiai dažnai yra įtraukiami į kartų konfliktus.
Atsiskirti reiškia leisti suaugusiems dukrai ar sūnui patiems priimti sprendimus ir atsakomybę, susijusią su jų gyvenimu. Visi tėvai linki savo vaikams paties geriausio - gero darbo, gero vyro, žmonos. Tėvai gali išsakyti savo nuomonę šiais klausimais, tačiau pasirinkimas priklauso jaunam suaugusiam žmogui. Svarbu, kad tėvai su savo suaugusiais vaikais elgtųsi kaip su suaugusiais ir nenurodinėtų, kaip jiems gyventi. Tėvų patarimai yra vertingi tuomet, kai suaugę vaikai jų prašo.
Jauno suaugusio žmogaus atsiskyrimas nuo tėvų šeimos yra natūralus, tačiau nelengvas procesas, kai kyla daug stiprių jausmų. Santuoka - tai žingsnis, kuris paliudija, kad jaunas suaugęs žmogus tikrai turi būti visiškai atsiskyręs nuo savo tėvų šeimos. Suaugusių vaikų tėvams šis žingsnis dažnai sukelia nerimo ir klausimų, ar būsimoji marti ar žentas tinka jų vaikui ir bus pakankamai geras ar gera. O kartais ir - nemalonių jausmų, pavyzdžiui, pavydo.
Nereikia tikėtis meilės ar besąlygiško priėmimo. Jau senoliai sakė: martelė - ne dukrelė, anyta - ne motinėlė, todėl nesitikėkime būti besąlygiškai priimami ir vertinami vyro ar žmonos tėvų. Gerbkime vieni kitus.
Nuvertindami savo žentą ar marčią, pirmiausia nuvertiname savo dukros ar sūnaus pasirinkimą. Gerbkime vieni kitų ribas ir taisykles. Gal jūsų marti ir nėra geriausia šeimininkė, bet tai jūsų sūnaus ir marčios namų taisyklės. Jei seneliai palepina anūkus, tai nereiškia, kad jie nevertina jaunų tėvų autoriteto.
Pripažinkime ir pagirkime vieni kitus: konkurencija tarp marčios ir anytos, tarp uošvio ir žento yra psichologiškai užprogramuota. To negalima nuneigti, bet labai svarbu ir nesileisti į ją.
Turime suprasti, kad žmonės ir kartos gali turėti skirtingus požiūrius. Anyta ar uošvis tikrai turi sukaupę daugiau patirties ir tikrai galima iš jų pasimokyti, tačiau laikai keičiasi ir jūsų vaikai gali turėti kitą požiūrį į auklėjimą ar mitybą. Gal ir tėvams verta kažko pasimokyti iš vaikų.
Kelkime vieni kitiems realistiškus lūkesčius ir vertinkime tai, ką gauname, o ne tai, ko negauname, pavyzdžiui, kitų tėvai prižiūri vaikaičius savaitgaliais, o jūsų atsisako. Spręskite konfliktus iš karto, kai tik jie kyla.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Kaip pastatyti vaikišką namelį: žingsnis po žingsnio instrukcija ir idėjos
- Kaip užmigdyti kūdikį be ašarų: patarimai tėvams
- Kaip pripratinti vaiką prie darželio: patarimai tėvams
- Balys Sruoga: Paslaptinga Šeima, Įkvepiantis Gyvenimas ir Unikali Kūryba
- Nepraleiskite! Visas gidas apie išmokas gimus vaikui Lietuvoje – kaip gauti ir kiek pinigų laukia!