Balys Sruoga - vienas žymiausių XX a. lietuvių rašytojų, literatūros ir teatro kritikas, vertėjas, publicistas. Jo gyvenimas ir kūryba neatsiejami nuo šeimos, gimtinės ir istorinių aplinkybių.
B. Sruogos Šeima ir Gimtinė
Balys Sruoga gimė 1896 m. vasario 2 d. Baibokuose, Biržų valsčiuje. Tai nėra Sruogų tėvonija, o nuo seno priklausė Šalčiams, kurie buvo bevaikiai ir užaugino savo giminaičių sūnų Pranciškų Sruogą. Pranciškus paveldėjo jų ūkį, vedė Agotą Lomonaitę, kurios giminėje buvo daug kunigų ir jai buvo užrašytos bažnyčios žemės. Agotos ir Pranciškaus Sruogų šeimoje užaugo penki sūnūs: Balys, Aniolas, Juozas, Adolfas ir Kazys.
Balys Sruoga turėjo 4 brolius: vidurinis - Aniolas (1890-1936) liko ūkyje, Juozas (1886-1957) dirbo diplomatu, daugiausia Vokietijoje, Adolfas (1887-1941) buvo Lietuvos paštų, telegrafų ir telefonų valdybos direktorius, Kazys (1889-1974) - Finansų departamento referentas.
Ūkį Baibokuose paveldėjęs Aniolas Sruoga su pirmąja žmona pragyveno dvejus metus. Mirus Aniolui Sruogai, jo žmona Salomėja ištekėjo už Liongino Kaziliūno. Visa šeima gyveno sodyboje, kol sovietmečiu visi, išskyrus Algirdą ir Vytautą, buvo ištremti į Sibirą. Sodyba atiteko „Aušros“ kolūkiui.
Gyvenimo Kelias ir Kūryba
Balys Sruoga Baibokuose užaugo, po to mokėsi Vabalninko pradžios, Panevėžio realinėje mokyklose, studijavo Sankt Peterburge, Maskvoje, Miunchene. Debiutavo kaip poetas simbolistas (rinkiniai „Saulė ir smiltys“, „Dievų takais“). Vėliau kūrė istorines dramas („Milžino paunksmė“, „Kazimieras Sapiega“), kuriomis siekė ugdyti tautinę savimonę.
Lemtingas posūkis B. Sruogos gyvenime buvo Štuthofas. 1943 m. kovo 16 d. vokiečių okupacinė valdžia, keršydama už nesėkmingą lietuvių mobilizaciją į SS legioną, suėmė apie 47 lietuvių inteligentus, tarp jų ir Balį Sruogą. Jis buvo išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą netoli Gdansko.
Grįžęs iš lagerio 1945 m. gegužę, B. Sruoga buvo fiziškai ir dvasiškai palaužtas. Birštono sanatorijoje per keletą mėnesių parašė memuarinį romaną „Dievų miškas“. Kūrinys dėl sovietinės cenzūros reikalavimų (kaltintas „cinišku šaipymusi“ iš kalinių kančių, lagerio tikrovės „iškraipymu“) nebuvo išleistas autoriui gyvam esant. Balys Sruoga mirė 1947 m., palaidotas Rasų kapinėse Vilniuje.
1940 m. iš Vytauto Didžiojo universiteto į Vilniaus universitetą buvo perkeltas Humanitarinių mokslų fakultetas, Vilniuje įsikūrė ir B. Sruoga. Buvo paskirtas naujai įsikūrusios teatrologijos katedros vedėju. Dramos teatro Vilniuje atidarymui jis, pritaikydamas liaudies dainų motyvus, parašė kantatą „Lietuvos keliu“.
Balys Sruoga ir Vanda Daugirdaitė
1919 m. Sruoga atvyko į Kauną, kur dirbo laikraščio „Lietuva“ redakcijos vedėju. Čia susipažino su būsimąja žmona Vanda Daugirdaite. Po studijų Vokietijoje, 1924 m. kovą, pora susituokė Viekšnių bažnyčioje, rugsėjį persikėlė į Kauną.
Istorikė, pedagogė V. Sruogienė Sruogai buvo tikra Dievo dovana - rami, santūri, taktiška, vienintelė sugebanti sudrausminti ir suvaldyti impulsyvųjį vyrą. Buvo vaišinga, todėl namai visuomet būdavo pilni svečių - profesorių, menininkų.
Rašytojo Balio Sruogos laiškų žmonai istorikei Vandai Daugirdaitei-Sruogienei rinkinio istorija unikali, o rekonstrukcija sudėtinga, nes anksčiau vienoje vietoje sutelkti laiškai pasklido po Lietuvą ir pasaulį. Dabar skaitytojams pateikiamas atkurtas laiškų rinkinys. Jo rekonstrukciją pradėjo V. Sruogienė dar XX a. septintame dešimtmetyje JAV. Lietuvoje šiuos darbus savarankiškai iki mirties tęsė B.
Sruogų Atminimo Įamžinimas
Nemažai B. Sruogos ir jo šeimos autentiškų daiktų priglaudė Maironio lietuvių literatūros muziejus. Taip pat, B. ir V. Sruogų muziejus sukauptas per keletą dešimtmečių, pradėtas kaupti nuo 1964 metų. Dalį eksponatų išsaugojo dukterėčia Jolita Sruogaitė, sūnėnas Vytautas Sruoga, pedagogė Jadvyga Peseckienė, Sruogų šeimos bičiulė Marija Nemeikšaitė ir dovanojo besikuriančiam B. Sruogos memorialiniam muziejui (1966).
Sruogos šeima nuo 1938 m. rudens gyveno Kaune, Ramiosios gatvės (dabar B. Sruogos gatvė) name Nr. 21. Į Kauną pirmą kartą po nebaigtų studijų Maskvoje rašytojas atvyko 1919 m. iš Vilniaus, kuriame mokytojavo Onos Mašiotienės gimnazijoje. 1960 Kaune įkurtas B. Sruogos muziejus. 1966 m. spalio 1 d. įkurtas B. Sruogos memorialinis muziejus, o 1967 metais pirmą kartą B. Sruogos namuose-muziejuje paminėtos rašytojo gimimo ir mirties metinės.
2000 metais buvo įkurtas Balio Sruogos paramos fondas, kurio tikslas - išsaugoti rašytojo gimtinę ir palikimą ainiams. Fondas rūpinasi Baibokų sodybos atnaujinimu ir puoselėjimu.
1992 m. lapkričio 24 d. prie namo Vilniuje, Tauro g. 10, buvo atidengta paminklinė lenta Baliui Sruogai ir dar dviems čia gyvenusiems lietuvių rašytojams.
Muziejaus Rinkiniai
Po V. Balio Sruogos rinkinys saugomi rankraščiai, laiškai, knygos, spauda, dokumentai, memorialiniai daiktai, meno kūriniai, nuotraukos.
Rašytojo lyrikos knygos „Dievų takais“ (1923) mašinraštis, kurį muziejui perdavė rašytojo šeima. Įdomi ir poeto eilėraščių „Po tą sutemą, po plyną…“ bei „Sutema medžių šakelėmis…“, parašytų pokario metais, istorija. B. Sruoga juos perdavė kaip laišką lietuviui, ketinusiam nelegaliai patekti į Vokietiją. Sėkmingai perėjęs sieną, jis surado V. Daugirdaitę Sruogienę ir perdavė minėtus B. Sruogos eilėraščių rankraščius.
„Tai vienintelis laiškas, kuris mane pasiekė Vokietijoje…“, - rašė V. Daugirdaitė Sruogienė. Juos kaip relikviją dovanojo muziejui. Knygos „Dievų miškas“, parašytos Birštone (1945), mašinraštį, išsaugojo vyriausiasis rašytojo brolis Juozas Sruoga ir taip pat dovanojo muziejui. Išlikęs B. Sruogos senovinio stiliaus rašomasis stalas, rašomoji mašinėlė, radijo aparatas, ledkirtis. Saugomi B. ir V. Sruogų svetainės baldai, sukurti dailininko Jono Prapuolenio, XX a. pirmosios pusės audiniai, trys japonų graviūros, paveikslai, japoniškas balto porceliano arbatos servizas.
Fotografijų rinkinyje - pirmoji B. Sruogos nuotrauka su broliais tėviškėje (1906), nemaža rašytojo nuotraukų su giminėmis, teatro seminaro dalyviais, albumai iš kelionių, šeimos ir portretinės nuotraukos.
V. Daugirdaitė Sruogienės rinkinyje saugomi istorikės rankraščiai, laiškai, atvirlaiškiai, užrašų knygelės, memorialinės bibliotekos knygos su autografais ir be jų, įvairi spauda, meno kūriniai, memorialiniai daiktai, įrėminti žemėlapiai, Daugirdų šeimos genealoginis medis (1443-1983), dokumentai, nuotraukos. Vertingas ir gausus epistolinio palikimo rinkinys.
Dalios Sruogaitės rinkinyje saugomos asmeninės bibliotekos knygos, dauguma jų su rašytojų autografais, spauda, gausi epistolinė medžiaga: susirašinėjimas su rašytojais, literatūrologais, dailininkais, aktoriais. Saugomi meno kūriniai, nuotraukos, dokumentai, apdovanojimai už darbą su skautų jaunimu. Išlikę literatūrinės radijo valandėlės „Pelkių žiburėlis“, kurios viena iš steigėjų ir vadovių buvo D. Balys Sruoga ir Vanda Daugirdaitė Kaune 1922 m.
Balio Sruogos Kūrybos Bruožai
Balys Sruoga nuolatos bando sujungti priešingus polius. Jis mano, kad individo gyvenime privalo būti chaosas, kuris žmogaus gyvenimą nušviečia stebuklais. Logiškai neapibrėžiami vaizdiniai, didelės jausminės būsenos, greita nuotaikų kaita, sarkazmas - Balio Sruogos kūrybos bruožų dalelė.
Rašytojas atskleidė ir tautinio sąmoningumo procesą, ir individą, kuris nebijo gyventi pavojuje ar baimėje. Nebijoma ir ironizuoti, panaudoti grotesko elementų, aprašant žiaurias bei klaikias žmogaus gyvenimo dalies detales. Dominuoja ne tik išoriniai įvykiai ir sunkumai, bet ir vidinis individo pasaulis, jo suvokimas, įvairios jausenos - gilaus vidinio dramatizmo potekstė.
Reikšmingiausia kūrybos dalis - istorinės dramos: „Milžino paunksmė“ (1932), „Baisioji naktis“ (1935), „Apyaušrio dalia“ (1940-1941), „Kazimieras Sapiega“ (1938-1941), „Radvila Perkūnas“ (1935), „Algirdas Izborske“ (1938), „Barbora Radvilaitė“ (išspausdinta 1957).
Balio Sruogos Broliai
Pranciškaus ir Agotos Sruogų šeimoje užaugo penki sūnūs. keturis išleido į mokslus. Sūnus Aniolas pirmą kartą buvo vedęs Čybaitę iš Baibokų kaimo (ji susirgo džiova ir mirė). vedė Balčiūnaitę Salomėją iš Užusienio kaimo, Krinčino valsčiaus. Jos tėvas buvo viršaitis.
Panašus:
- Hipiai: gėlių vaikai - laisvės ir meilės filosofija
- Bembis ir jo vaikai: jautri istorija apie gamtą ir šeimą
- Inga Jankauskaitė: viskas apie vaikus, šeimą ir karjerą
- Aceterin Vartojimas Nėštumo Metu: Svarbiausia Informacija ir Būtinos Atsargumo Priemonės
- Jono Vailokaičio Neįtikėtinas Gyvenimas ir Jo Indėlis Lietuvos Nepriklausomybės Kūrime