Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Virusologinių tyrimų skyriaus vedėja dr. Ingrida Jacevičienė pažymi, jog nusilpusi gyvūno imuninė sistema yra vienas iš veiksnių, lemiančių infekcijas. Imunitetas - organizmo apsaugos būdas, kurio pagrindinė užduotis yra saugoti bei ginti nuo visko, kas organizmui yra genetiškai svetima. Šias gyvūnų (ar žmogaus) apsaugines funkcijas atlieka speciali imuninė sistema, kuri ir lemia organizmo gebėjimą apsisaugoti nuo mikroorganizmų, virusų, parazitų, svetimų audinių, ląstelių bei kitų antigenų.
Įgimtas ir įgytas imunitetas
Organizmo imuninė sistema skirstoma į dvi grupes: įgimtą (natūralųjį) arba rūšinį ir įgytą imunitetą.
Įgimtas imunitetas - paveldėtas gyvūnų atsparumas tam tikros ligos sukėlėjui. Gyvūnus nuolat supa įvairūs mikroorganizmai, tačiau daugelis iš jų nėra pavojingi, nes vienus apsigynimo mechanizmus jie jau turi dar prieš kontaktuodami su patogenais. Tai fizikiniai ir cheminiai barjerai, audinių bei kraujo fagocituojančios ląstelės fagocitai, dalis limfocitų, įvairios kraujyje cirkuliuojančios molekulės. Šie apsaugos mechanizmai būdingi įgimtam imunitetui. Įgimtu (rūšiniu) imunitetu vadinamas negebėjimas susirgti tam tikromis ligomis, būdingas tik tam tikrai biologinei rūšiai. Jis yra paveldimas, todėl kartais vadinamas geniniu.
Įgytas imunitetas yra nepaveldimas, jis skirstomas į natūralųjį (poinfekcinį) bei dirbtinį (po skiepų). Jau žiloje senovėje pastebėta, kad asmenys, persirgę tam tikromis užkrečiamosiomis ligomis, slaugydami arba bendraudami su sergančiaisiais, neužsikrėsdavo. Taigi persirgęs žmogus ar gyvūnas tampa atsparus tai ligai. Toks imunitetas įgyjamas dviem būdais: persirgus tam tikra infekcija bei imunizuojant (vakcinuojant, skiepijant). Įgytas natūralus ar dirbtinis imunitetas gali būti aktyvus ir pasyvus. Aktyvus įgyjamas, persirgus infekcine liga arba vakcinuojant nuo jos.
Pasyvus natūralus imunitetas
Pasyvus natūralus imunitetas susidaro labai greitai, kai į organizmą patenka jau pasigaminusių antikūnų. Tokį pasyvųjį natūralų imunitetą turi gyvūnų jaunikliai, nes per placentą gauti antikūnai pirmuosius 3-6 mėn. saugo gyvūną nuo bakterinių ir virusinių infekcijų.
Kas alina gyvūnų imuninę sistemą?
Gyvūnų imuninė sistema dažniausiai nusilpsta veikiant aplinkos veiksniams, kurie neigiamai veikia gyvūno imuninę sistemą. Netinkamos gyvūnų laikymo patalpos, šaltas ir drėgnas oras, deguonies trūkumas uždarose patalpose, vitaminų trūkumas, šeriant nepakankamai subalansuotais pašarais, stresas, triukšmas. Šunims, kurie auginami retai vėdinamose ir šiltose patalpose vedant pasivaikščioti, gali peršalti, nes šaltu žiemos periodu jiems bėgiojant suintensyvėja kvėpavimas, todėl „praryjama“ daug šalto oro.
Katės šaltuoju metų laikotarpiu dažniausiai laiką praleidžia šiltose patalpose, tačiau nepaisant to, jų imuninės sistemos atsparumas gali susilpnėti, nes joms grėsmę sukelia skersvėjai ir jos taip pat gali persišaldyti.
Simptomai, rodantys nusilpusį imunitetą
Kad imunitetas nusilpęs, rodo dažni peršalimai, besikartojančios ir užsitęsusios infekcinės ligos, pablogėjusi odos ir kailio išvaizda, pakitęs įprastas gyvūno elgesys - depresija.
Kaip stiprinti imuninę sistemą?
Kaip pataria veterinarijos gydytoja dr. I. Jacevičienė, gyvūnų imuninę sistemą būtina stiprinti ne tik baigiantis žiemai ar pavasario pradžioje, bet ir ištisus metus. Gyvūnus reikia dažniau vesti pasivaikščioti gryname ore, gerai vėdinti patalpas, keisti gyvūnų mitybą, kad organizmas gautų visų reikalingų medžiagų, šerti kokybiškai subalansuotais ir vitaminais praturtintais pašarais. Taip pat gyvūno imunitetui turi įtakos paveldėta sveikatos būklė ir tai, kokie išoriniai faktoriai galėjo paveikti vystymąsi. Šie apsaugos mechanizmai vadinami įgimtu imunitetu.
Jeigu gyvūno organizmo imuninės sistemos veikla nepakitusi, patogeninės bakterijos gali kurį laiką gyventi organizme, nesukeldamos infekcijos. Tačiau, kad gyvūnų organizmo imuninė apsauga būtų gera, turi darniai ir sklandžiai veikti visos jo organų sistemos. Tuomet mikroorganizmai bus nepajėgūs sukelti ligos, nes yra nukenksminami ir pašalinami iš organizmo. Jeigu organizmo apsaugines funkcijas atliekanti speciali imuninė sistema nusilpusi, tada prasideda ligos.
Todėl nereikėtų pamiršti gyvūnų vakcinacijos nuo infekcinių ligų, nes šuns ar katės organizmas bet kuriuo metų periodu yra imlus įvarioms specifinėms infekcinėms (virusinėms) ligoms. Vakcinos aktyvuoja imuninę sistemą ir padeda jai apsaugoti organizmą nuo mikroorganizmų. Infekcinių ligų imunoprofilaktika, specialistės I. Jacevičienės teigimu, yra vienintelis efektyvus būdas, išvengti gyvūnų susirgimo infekcinėmis ligomis ir kontroliuoti infekcinių ligų (pasiutligės) plitimą.
Tačiau, prieš imantis radikalesnių priemonių (t. y. vakcinacijos) imunitetui stiprinti, pirmiausia derėtų išsiaiškinti ar gyvūnas sveikas. Reikia stengtis ne nuslopinti gyvūno organizmo apsaugos veiksnius, o juos stiprinti. Tuomet imuninė sistema atsakingai atliks savo darbą ir gyvūnas bus sveikas.
žymės:
Panašus:
- Kaip apsisaugoti nuo infekcijų patekimo per kraują nėštumo ir gimdymo metu – svarbiausi patarimai
- Neįtikėtina tiesa apie gimdos placentos svorį nėštumo metu – ką turi žinoti kiekviena būsima mama!
- Kur Geriausia Saugoti Placentą Po Gimdymo? Kamieninių Ląstelių Nauda ir Išskirtinės Panaudojimo Galimybės
- Vienas nėštumo testas teigiamas, kitas neigiamas: sužinokite, ką daryti ir kaip tiksliai nustatyti nėštumą!
- Fizinis Aktyvumas Nėštumo Metu: Svarbiausios Rekomendacijos ir Nepakeičiami Privalumai