Antanas Smetona - Lietuvos valstybės, visuomenės ir kultūros veikėjas, Vasario 16 Akto signataras, pirmasis Lietuvos prezidentas. Jis gimė 1874 m. rugpjūčio 10 d. Užulėnio kaime (dabar - Ukmergės rajone), gausioje neturtingų valstiečių Jono (1832-1886) ir Julijonos (Kartanaitės, 1838-1905) Smetonų šeimoje.
Išsilavinimas ir Ankstyvoji Veikla
Antanas Smetona mokėsi Taujėnų pradinėje mokykloje, privačiai - Ukmergėje ir Liepojoje. 1893 m. baigė Palangos progimnaziją. 1896 m. moksleivis buvo pašalintas iš Mintaujos (dabar - Jelgava, Latvija) gimnazijos, nes kartu su kitais lietuviais nepakluso reikalavimui, kad katalikai kasdienę maldą mokykloje skaitytų rusiškai. 1897 m. eksternu baigė Peterburgo 9-ąją gimnaziją. Studijavo Sankt Peterburgo imperatoriškojo universiteto Teisės fakultete, priklausė slaptai lietuvių studentų draugijai. 1899 m. už dalyvavimą studentų neramumuose buvo areštuotas ir du kartus šalintas iš universiteto, bet 1902 m. sėkmingai baigė studijas.
Gavęs teisininko diplomą, Antanas Smetona atvyko į Vilnių, dirbo advokato padėjėju, vėliau banke. Jis greit iškilo kaip vienas aktyviausių lietuvių tautinio judėjimo dalyvių. Priklausė Lietuvių demokratų partijai. 1904 m. rugpjūčio 27 d. vedė, su žmona Sofija (Chodakauskaite, 1885-1968) anksti neteko dukros Birutės (1910-1913) užaugino dukrą Mariją (Valušienę, 1905-1992) ir sūnų Julių (1913-1974). Smetonų šeimos namai Vilniuje tapo lietuvių inteligentų susibūrimų bei diskusijų vieta.
Politinė ir Visuomeninė Veikla
Antanas Smetona buvo 1905 m. gruodžio 4-5 d. vykusio Didžiojo Vilniaus Seimo narys, pirmininkavo jo posėdžiui, kuriame svarstytas Lietuvos autonomijos klausimas. Antanas Smetona dalyvavo daugelio lietuviškų visuomeninių, kultūros, švietimo organizacijų - „Aušros“, „Ryto“, „Rūtos“, Lietuvių mokslo ir Lietuvių dailės draugijų - veikloje. Talkino rengiant tautinius lietuviškus leidinius: redagavo laikraščius „Vilniaus žinios“, „Lietuvos ūkininkas“, „Viltis“, 1914-1915 ir 1923-1924 m. - žurnalą „Vairas“, parengė informacinių ir kultūrinės, politinės publicistikos straipsnių.
Pirmojo pasaulinio karo metais Vilniuje pradėjusi veikti Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti greit virto ne tik labdaros organizacija, bet ir lietuvių politinės veiklos centru. Nuo pat įkūrimo organizacijoje dirbęs, Centro komiteto pirmininko pavaduotoju, o 1915 m. rugpjūčio 10-1918 m. balandžio 19 d. pirmininku dirbęs Antanas Smetona rūpinosi, kad kraštą okupavusios Vokietijos valdžios sprendimai kuo mažiau alintų Lietuvoje, ypač Vilniuje gyvenusius tautiečius. Vadovaudamas Vadovėlių komisijai, suredagavo geografijos, išvertė algebros ir aritmetikos vadovėlius. „Aritmetikos teorija“ sulaukė net septynių laidų. Vilniaus lietuvių gimnazijoje dėstė graikų kalbą. Nuo 1916 m. pradžios jis priklausė savivaldybės Švietimo komisijai, kartu su Aleksandru Stulginskiu - Patariamajai komisijai labdaros klausimais.
1916 m. Antanas Smetona kartu su Steponu Kairiu ir Jurgiu Šauliu dalyvavo Trečiajame pavergtųjų tautų kongrese, vėliau - Lozanos ir Pirmojoje Berno lietuvių konferencijose. Dalyvavo lietuvių politiniuose pasitarimuose, rengė politinius dokumentus, dalyvavo formuluojant Lietuvos sienų sampratą. Buvo laikraščio „Lietuvos aidas“ faktinis redaktorius.
Antanas Smetona dirbo rengiant 1917 m. rugsėjo 18-22 d. Vilniuje vykusią Lietuvių konferenciją, jai pirmininkavo. Buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą (nuo 1918 m. liepos 11 d. - Lietuvos Valstybės Taryba), tapo jos pirmininku. 1917 m. lapkričio mėn. kartu su Steponu Kairiu, Alfonsu Petruliu, Justinu Staugaičiu, Jurgiu Šauliu dalyvavo Antrojoje Berno lietuvių konferencijoje. 1918 m. vasario 16 d. kartu su kitais šios institucijos nariais pasirašė Nutarimą dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo, žinomą Lietuvos Nepriklausomybės Akto pavadinimu.
1919 m. balandžio 4 d. Lietuvos Valstybės Taryba išrinko Antaną Smetoną pirmuoju Lietuvos Valstybės Prezidentu. 1920 m. gegužės 15 d. jis Prezidento įgaliojimus perdavė Lietuvos Steigiamojo Seimo Pirmininkui Aleksandrui Stulginskiui, tačiau dar keletą savaičių Prezidento pareigas ėjo laikinai. Signataras atsidėjo moksliniam, žurnalistiniam darbui ir veiklai Tautos pažangos partijoje (nuo 1924 m. - Lietuvių tautininkų sąjunga), kurios nariu tapo 1918 metais, 1920-1926 m. buvo jos pirmininkas, vėliau - faktinis vadovas.
Po 1926 m. gruodžio 17 d. įvykusio valstybės perversmo, 1926 m. gruodžio 19 d. Antanas Smetona buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu. Jis apribojo opozicijos aktyvios veiklos galimybes, suvaržė laisvę viešai skleisti aukščiausiajai valstybės valdžiai nepalankias nuostatas. Kita vertus, Antanas Smetona daug dėmesio skyrė valstybės ūkio bei kultūrinio gyvenimo plėtrai, rūpinosi, kad būtų išsaugota visuomenės tolerancija kitoms šalyje gyvenančioms tautoms, vengė politinio radikalumo.
Prezidento Kelionė po Lietuvą 1927 m.
1927 m. siekiant sutvirtinti valstybingumo ir tautinės savimonės pamatus, įtvirtinti A. Smetonos autoritetą, buvo suorganizuota prezidento kelionė po Lietuvą. Kelionėje jį dažnai lydėjo kariuomenės vadas generolas Silvestras Žukauskas, generolas P. Plechavičius bei kiti aukšti karininkai bei valstybės vadovai. Miestuose ir miesteliuose A. Smetona išklausydavo vietos valdžios įstaigų bei organizacijų atstovų, susitikdavo su gyventojais.
1940 m. birželio 15 d. per paskutinį Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdį siūlė atmesti Sovietų Sąjungos ultimatumą Lietuvai ir ginklu priešintis SSRS kariuomenei. Daugumai posėdžio dalyvių tam nepritarus, pavedė Ministrui Pirmininkui Antanui Merkiui pavaduoti jį kaip Respublikos Prezidentą ir su šeima pasitraukė į Vokietiją, vėliau į Šveicariją. 1941 m. kovą persikėlė į Jungtinės Amerikos Valstijas, dalyvaudavo tautininkų renginiuose. 1941 m. balandį neoficialiai susitiko su JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoju Benjaminu Sumneriu Wellesu ir JAV Prezidentu Franklinu Delanu Ruzveltu.
Mirtis ir Palaidojimas
Antanas Smetona žuvo 1944 m. sausio 9 d., namuose kilusio gaisro metu Klivlende, buvo palaidotas Klivlendo Knolvūdo mauzoliejuje, 1975 m. palaikai buvo perkelti į Ohajo valstijos Čardono miestelio Visų Sielų kapines.
Mirties Aplinkybės
Norint suprasti, kodėl Antano Smetonos mirtis neretai įvardinama kaip mįslinga, svarbu žinoti jos aplinkybes. Sovietų valdžiai buvo neparanku, jog kažkur, kitame pasaulio krašte kvėpuoja gyvas ir sveikas teisėtas Lietuvos valstybės prezidentas, bet kurią akimirką galintis sujaukti Raudonosios valstybės planus netrukdomai pasiglemžti palyginti mažą, bet su Vakarų Europa tiesiogiai besiribojančią teritoriją. Ar tai ne pakankamas pretekstas asmens pašalinimui? Sunku pasakyti ar A. Smetonos žūtis buvo tik nelaimingas atsitikimunas, ar puikiai suplanuotas ir įvykdytas NKVD agentų darbas.
1944 m. naktį iš sausio 8 d. į 9 d. Klivlande, Ohajo valstojoje, JAV, Smetonų gyvenamo namo rūsyje kilo gaisras. Juliaus pažadinti šeimos nariai - žmona Birutė, tėvas Antanas Smetona ir motina Sofija skubėjo iš namo. Per sumaištį išbėgę šeimos nariai pastebėjo, jog lauke nėra A. Smetonos. Tuo metu jau buvo atvykę ugniagesiai, kurie, įžengę į namą, rado Antaną Smetoną prie laiptų, vedančių iš antro aukšto į virtuvę, sukniubusį po sunkiais kailiniai, kurių matomai grįžo pasiimti baimindamasis vėl susirgti vos išgijus nuo gripo. Antanas Smetona buvo be sąmonės nugabentas į Grandville ligoninę, kur 9 valandą ryto mirė.
Įvertinimai ir Apdovanojimai
- Lietuvos kariuomenės kūrėjų-savanorių medalis
- Klaipėdos išvadavimo Sidabro medalis
- 1927 m. liepos 14 d. - Vyties Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas
- 1927 m. - Vyties Kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinas
- 1927 m. - Vyčio Kryžiaus ordino IV laipsnis
- 1927 m. - Vyčio Kryžiaus ordino V laipsnis
- 1928 m. - Vyties Kryžiaus 3-ojo laipsnio ordinas
- 1928 m. kovo 20 d. - Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 1-ojo laipsnio ordinas
- 1930 m. gruodžio 30 d. - Vytauto Didžiojo ordinas su Aukso grandine
- 1931 m. - Šaulių Žvaigždės ordinas (Lietuvos šaulių sąjungos apdovanojimas)
- 1933 m. - Gedimino Vilko ordinas (Skautų sąjungos apdovanojimas)
- 1936 m. gegužės 24 d. - „Plieno sparnų“ garbės ženklas
Užsienio Valstybių Apdovanojimai:
- 1927 m. - Pijaus IX 1-ojo laipsnio ordinas (Šventasis sostas)
- 1927 m. - Šventųjų Morico ir Lazario 1-ojo laipsnio ordinas (Italija)
- 1931 m. - Leopoldo 1-ojo laipsnio ordinas (Belgija)
- 1931 m. - Erelio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas (Estija)
- 1932 m. - Baltojo liūto ordino Aukso grandinė (Čekoslovakija)
- 1932 m. - Baltosios rožės ordino grandinė (Suomija)
- 1937 m. - Pabaltijo ugniagesių draugijų sąjungos žvaigždė (Latvija)
- 1938 m. - Baltosios žvaigždės ordino Aukso grandinė (Estija)
- 1938 m. - Trijų žvaigždžių ordino Aukso grandinė (Latvija)
- 1938 m. - Garbės legiono 1-ojo laipsnio ordinas (Prancūzija)
Atminimo Įamžinimas
Antano Smetonos atminimas įamžintas pašto ženkluose, monetose, medaliuose, tapybos ir skulptūros darbuose. Jo atminimui išleistos knygos, sukurti dokumentiniai filmai, pastatytas spektaklis. Antano Smetonos vardu gatvės yra pavadintos: Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Varėnoje, Ukmergėje, Želvoje ir Užulėnyje (Ukmergės rajone), Šatijuose (Kauno rajone).
Svarbios Datos ir Faktai
| Data | Įvykis |
|---|---|
| 1874 m. rugpjūčio 10 d. | Gimė Užulėnio kaime, Ukmergės apskrityje |
| 1918 m. vasario 16 d. | Pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą |
| 1919 m. balandžio 4 d. | Išrinktas pirmuoju Lietuvos prezidentu |
| 1926 m. gruodžio 19 d. | Antrą kartą tapo Lietuvos prezidentu |
| 1940 m. birželio 15 d. | Pasitraukė iš Lietuvos |
| 1944 m. sausio 9 d. | Žuvo gaisre Klivlende, JAV |
žymės: #Gime
Panašus:
- Įspūdinga Antano Mockeliūno Biografija ir Neįtikėtina Veikla, Kurią Privalote Žinoti!
- Slaptos Antano Smetonos vaikystės paslaptys, kurios jus nustebins!
- Antano Boso Biografija ir Šeima: Atraskite Įdomiausias Jo Gyvenimo Detales!
- Pilvo Apačios Skausmas Ovuliacijos Metu: Sužinokite Priežastis ir Efektyviausius Gydymo Būdus!
- Refliuksas Kūdikiui Persivalgius: Kaip Atpažinti, Kodėl Atsiranda ir Efektyviai Gydyti