Gimdymas, įvykęs po 22 nėštumo savaitės iki 37 nėštumo savaitės pabaigos, skaičiuojant nuo pirmosios paskutiniųjų mėnesinių dienos, yra laikomas priešlaikiniu. Tobulėjant medicinos įrangai, augant medikų žinioms bei kvalifikacijai, naujagimiai gali išgyventi jau nuo 22 nėštumo savaitės sverdami 400 daugiau gramų! Tokio mažylio gimimas - didžiulis išbandymas šeimai.
Krizinis Nėštumas ir Priešlaikinis Gimdymas
Krizinis nėštumas yra neplanuotas arba planuotas nėštumas, kuris tapo rimtas ir sunkus nėščios moters išgyvenimas dėl artimosios aplinkos paramos trūkumo, finansinių rūpesčių, sveikatos problemų, persileidimo ir pan.
Emocinė Įtampa ir Depresijos Simptomai
Naujagimių tėveliai, ir ypač mamos, patiria didelę emocinę įtampą, nes negali rūpintis savo mažyliais taip, kaip planavo nėštumo laikotarpiu. Pasikeitusi aplinka, ilgas gulėjimas ligoninėje, miego trūkumas, nuolatinė įtampa, kankinantis laukimas ir jausmų sumaištis (šokas, pyktis, kaltė, baimė, derybos, vienatvė, liūdesys, bejėgiškumas ir kt.) gali paskatinti depresijos simptomų atsiradimą.
Neišnešioto Naujagimio Priežiūra
Savo pirmąsias gyvenimo dienas ar net savaites, mėnesius neišnešiotas naujagimis gali praleisti Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje. Ten nuolat stebimos jo gyvybinės funkcijos: kvėpavimas, pulsas, nervų sistemos veikla, atliekami nuolatiniai papildomi tyrimai sveikatai įvertinti.
Pagalba Šeimai
Kūdikio gimimas yra labai emocingas ir pakeičiantis nusistovėjusią tvarką namuose įvykis. Kai kūdikis pasibeldžia ir ateina į šeimą daug anksčiau nei tikėtasi, tėvai patiria įvairių emocijų, patenka į stresinę situaciją, kuri užtrunka nuo kelių minučių iki keleto mėnesių ar dar ilgiau. Visos kylančios emocijos yra natūralios ir reikalingos, kad tėvai kuo greičiau susivoktų esamoje padėtyje ir padėtų vaikeliui stiprėti ir augti.
Neretai tėvai apibūdina savo savijautą kaip tam tikrų svajonių neišsipildymą, jaučiasi kalti, kad ne viską padarė, kad vaikelis gimtų laiku. Labai dažnai iš mamų, kurių vaikeliai gimsta per anksti, galima išgirsti pasakymą „Ar kas nors kitas gali suprasti, ką aš jaučiu?“. Tikrai negalima žinoti, kaip jos jaučiasi, bet būnant šalia ir dalinantis savo mintimis ir jausmais, galima padėti įveikti atsirandančius sunkumus.
Emociniai Etapai
Pasitaiko atvejų, kai mažylis gimsta su specialiaisiais poreikiais, tuomet tėvai išgyvena šiuos emocinius etapus:
- Pradinė reakcija į netikėtą žinią dažniausiai pasireiškia šoku, fakto neigimu, per dideliu susirūpinimu, pasitikėjimo savimi praradimu, bejėgiškumu. Tokiai būsenai užsitęsus per ilgai, ji gali tapti didele problema visai šeimai ir stipriai paveikti kasdienę motinos ir tėvo nuotaiką, savijautą bei sveikatą. Kartais sutuoktiniai išgyvena didelę įtampą dėl tarpusavio bendravimo nesutarimų.
- Antrojoje (derėjimosi) pakopoje, abu tėvai laukia stebuklo, galinčio teigiamai pakeisti vaiko raidą. Jie tiki antgamtinėmis jėgomis, paramedicina, pradeda įtikėti arba sustiprina tikėjimą Dievu, atranda atsvarą religijoje. Dažnai tėvai aukojasi, labai daug stengiasi, nes mano, jog didelės pastangos pagydys vaiką.
- Trečiojoje pakopoje, kai tėvai įsisąmonina esamą situaciją, jie pradeda pykti ant aplinkinių, jog nepadeda, negydo ar tiesiog nesupranta. Kartais pyktis nukrypsta į save, jog nesugebėjo padaryti visko, ką galėjo, tokiu metu šalia jaučiamo pykčio dažnai kyla gėda, kaltė, skausmas ir kiti dviprasmiai jausmai.
- Ketvirtojoje pakopoje mažylio tėvai supranta, jog pyktis nieko nepakeis. Tada šeimą apima slegiantys jausmai. Kartais ši depresiška nuotaika trunka labai trumpai, o kartais užsitęsia labai ilgai ir tampa didele problema.
- Paskutinė (adaptacijos) pakopa - vyksta susitaikymas su situacija. Tai reiškia, kad abu tėvai išmoksta gyventi su savo vaiku, kuriam reikalinga ypatinga pagalba ir priežiūra. Šioje pakopoje tėvai pradeda atsipalaiduoti, jausti pasitenkinimą būdami su savo mažyliu, juo rūpindamiesi.
Šios pakopos nebūtinai būna viena po kitos. Pasitaiko šeimų, kurios greitai pasiekia paskutiniąją pakopą, lengvai išgyvenę pyktį ar depresiškumą. Kartais praėjus tam tikram laikui ir atgavus emocinę pusiausvyrą, aplinkybės priverčia vėl patirti neigiamus jausmus, sugrįžti į ankstesnes pakopas.
Ankstyvieji Psichikos Sutrikimai
Dr. Vaidilutė Asisi, Austrijoje sertifikuota klinikinė ir sveikatos psichologė teigia, kad ne visada lengva išsiaiškinti problemų, dėl kurių tėvai kreipiasi į psichologus, kilmę. Kartais tai gali būti siejama su problemomis nėštumo (pvz., infekcijos) ar gimdymo (pvz., skubi operacija - Cezario pjūvis) metu, ar vaikui gimus (pvz., deguonies trūkumu).
Dažnai kūdikio savireguliacijos sunkumai paaiškinami nebrandžia nervų sistema (pvz., neišnešiotų naujagimių), įgimtu padidintu jautrumu dėl mamos nėštumo metu patirto stipraus streso, ankstesnių praradimų (nutrūkę nėštumai) ar mažylio temperamento savybėmis - beje, neretai paveldėtomis. Tokiais atvejais kalbame apie biologines ar organines, siejamas su įgimtais kūdikio savireguliacijos sunkumais, psichikos sutrikimo priežastis. Paprastai biologines priežastis turi neuropsichologiniai sutrikimai (pvz., dėmesio trūkumas ir hiperaktyvumas, autizmas).
Įgytos Priežastys
Vaiko psichikos sutrikimai nebūtinai turi organines priežastis, jos gali būti ir įgytos. Gali nutikti taip, kad mama ar tėtis dėl įvairių priežasčių nepatenkina emocinių vaiko poreikių arba elgesys su vaiku neadekvatus (pvz., suaugęs asmuo nesugeba susitvarkyti su savo pykčiu), todėl mažylis patiria nuolatinį stresą. Prasideda rimtos tėvų ir vaikų sąveikų ir santykių problemos, buvimas kartu ne tik nebeteikia džiaugsmo, bet ir gali būti pavojingas - dėl to, kad vaikas gali patirti tėvų prievartą, ar dėl to, kad dėl chroniško streso (vadinamo toksiniu) poveikio vaiko organizme kinta (dažniausiai padidėja) kortizolio (streso hormono) lygis, atsiranda pokyčių vaiko biologinėse sistemose (smegenų struktūrose ir nervinėse jungtyse, imuninėje, endokrininėje ir kt.
Tos priežastys gali būti tėvų psichikos ligos, nepriklausomai nuo to, ar jos diagnozuotos, ar ne (beje, tai labai svarbus dalykas - nustačius ligą, tikimybė didelė, kad ją pavyks išgydyti, o tai pagalba ne tik suaugusiajam, bet ir jo vaikams). Pvz., kaip rodo moksliniai tyrimai ir klinikinė patirtis, vis dar dažnai lieka neatpažinta mamos depresija po gimdymo ar „lengvi“ ilgalaikės depresijos simptomai. Nors šie simptomai dažnai laikomi kliniškai nereikšmingais (t. y. gydymas neskiriamas), mamos emocinės būklės nestabilumas labai trukdo jai užmegzti ryšį su naujagimiu.
Atsitinka taip, kad pačių tėvų vaikystėje patirta psichologinė trauma ar nepriežiūra, tėvų asmenybės ypatumai (menkas pasitikėjimas savo jėgomis, labai didelis nerimo lygis, impulsų kontrolės stoka ir kt.), nepakankami tėvystės įgūdžiai (nesusiformavę pirminėje šeimoje) trukdo intuityviai atpažinti, ko vaikui reikia, ir užmegzti ar išlaikyti su juo santykį.
Taigi, psichopatologijos tikimybė labai padidėja, kai įgimtos ir įgytos savybės susideda į vieną vietą. Taigi, ankstyvieji savireguliacijos, emocijų ir elgesio (apibendrintai - psichikos) sutrikimai pastebimi ir nustatomi būtent tėvų ir vaikų santykių kontekste (niekada izoliuotai!).
Aplinkos Įtaka
Apžvelgus platesnį kontekstą, matyti, kad su mažų vaikų psichikos sutrikimais siejamos problemos ne tik artimiausioje aplinkoje, bet ir visuomenėje. Pirmuoju atveju tai įtempti tėvų tarpusavio santykiai, konfliktai tarp tėvų ir kitų vaikų šeimoje, bet koks chroniškas tėvų stresas (pvz., patiriamas tiek dėl nedarbo ar skurdo, tiek dėl labai didelio darbo krūvio ar sudėtingos emocinės situacijos darbe, - tai itin svarbi tema Lietuvoje) ir menkas gebėjimas susidoroti su juo, nepriežiūra, grubus elgesys, o antruoju atveju tai socialinė atskirtis, skurdas, pagalbos auginant vaikus stoka, nepakankamas medicininių ar psichosocialinių paslaugų tinklas ir t. t.
Jei tėvams pakanka jėgų ir gebėjimų įveikti pirmųjų mėnesių sunkumus arba jei tėvai sulaukia pagalbos (iš artimųjų arba - ir tai itin svarbu - iš specialistų), tai mažylio raida, labai tikėtina, bus palanki. Kūdikiui augant jo elgesį ima reguliuoti vėliau bręstančios smegenų sritys, gerėja jo gebėjimas nurimti, dirglumas sumažėja, reakcijos sušvelnėja; vaikas iš tiesų „išauga“ tokias problemas kaip klyksmas, nemiga ir pan.; pagaliau ir tėvai randa būdų, kaip nuraminti kūdikį.
Sutrikimo prognozė blogesnė, kai problemos prasideda labai anksti, jų yra daug vienu metu, simptomai tokie patys skirtingose aplinkose (ir namuose, ir darželyje), ilgai tęsiasi ir dėl to sukelia didelį stresą tėvams. Smarkiai padidėja tikimybė, kad šie sunkumai „įsisenės“ ir taps psichikos raidos sutrikimais, lydinčiais ikimokykliniais ir mokykliniais metais.
Jei tėvams kaip nors pavyko „ištverti“ pirmuosius metus be pagalbos, bet vaikų problemos ir su jomis susiję tėvų ir vaikų bendravimo sunkumai išliko, tai vėliau kyla grėsmė, kad prasidės negatyvus tėvų ir vaikų tarpusavio santykių ciklas: vaikų savireguliacijos sunkumai sukelia tėvams beviltiškumo ir bejėgiškumo, pykčio ir kaltės jausmus, chronišką nuovargį, provokuoja netinkamą jų elgesį (ir neretai šiurkščias bausmes), o toks tėvų elgesys toliau savo ruožtu pastiprina vaikų elgesio problemas.
Dalis aprašytų problemų žymi ankstyvųjų psichiatrinių sindromų pradžią. Taigi, tėvų ir vaikų tarpusavio santykių darna priklauso tiek nuo mažylio, tiek nuo suaugusiojo asmenybės ar elgesio ypatumų, tačiau ryšys tarp tėvų ir vaikų yra labai netolygus - asimetriškas. Jei kūdikis dėl savo nepakankamų savireguliacijos sugebėjimų tikrai nepalengvina tėvų dalios (tik jis nieko negali pakeisti), tai suaugusieji yra sąmoningai atsakingi už šio unikalaus ryšio kūrimą.
Tėvams niekas nežadėjo, kad gyvenimas su vaikais bus nenutrūkstama laimė ir džiaugsmas (tyrimai rodo, jog yra atvirkščiai - gimus kūdikiui poros patiria daugiau streso tiek tarpusavyje, tiek santykyje su vaiku): vaikas dažnai neatitinka tėvų lūkesčių ir įsivaizdavimo, vaikų auginimą lydi nusivylimas, pyktis, bejėgiškumas ir kitos emocijos.
Pagaliau problemų sumažėtų, jei sumažėtų ir tėvų, ir visos visuomenės gyvenimo tempas, - vaikai biologiškai nepasirengę tokiu greičiu reaguoti į pokyčius ar įvykius (lopšelis ir darželis: nori nenori - „nieko, pripras, taip turi būti“, darbas, kompiuteris, telefonas, daug darbo, pinigai, daug pinigų, „nelįsk, neturiu laiko“, nedarbas, skurdas, radikalūs gyvenamosios aplinkos pokyčiai ir t. t.). O pasodintas prie mobilaus ekrano, kuriame vaizdai keičiasi šimtus kartų per sekundę, mažylis neišmoks užaugti greičiau.
Taigi, tėvų ir vaikų santykius norėtųsi apibūdinti terminu ekologija - aplinka (šeima) ekologiška tiek, kiek padeda kurti ir išlaikyti fizinę ir emocinę sveikatą. Nėra geresnio vaisto žmogui, kaip kitas žmogus… O vaikui tai pirmiausia tėvai.
Diagnostika ir Pagalba
Kas atsakingas už tai, kad laiku būtų pastebėta, kada ši ekologinė pusiausvyra sutrinka? Tam reikia daug žinių ir patirties, reikalingas labai išsamus tyrimas. Psichologinis tyrimas - be galo įdomus ieškojimų procesas: tai išsamūs pokalbiai su tėvais, su auklėtojais (jei vaikas eina į darželį), testų rezultatų apžvalga, elgesio, žaidimo ir tarpusavio santykių stebėjimas ir savirefleksija. Apibendrinę šio proceso rezultatus, įgyjame gilų supratimą apie vaiko emocinę būklę, raidos ir elgesio ypatumus (pirmiausia stipriąsias puses), fizinę sveikatą, bendravimo sugebėjimus, santykių su tėvais (ir kt. santykių platesniame kontekste) kokybę ir atpažįstame psichosocialinį stresą sukeliančias aplinkybes.
Yra pakankamai argumentų už ir prieš diagnozę. Pripažinimas, kad psichikos sutrikimai pasireiškia ir gali būti diagnozuojami jau tokiame ankstyvame amžiuje kaip kūdikystė ir ankstyva vaikystė, gali sukelti bereikalingo nerimo tėvams. Galbūt ilgai trunkančio ir nemažai kainuojančio tyrimo proceso ir diagnozės kai kuriais atvejais būtų galima atsisakyti, jei šalyje būtų pakankamai patrauklių psichologinės pagalbos galimybių visoms šeimoms, auginančios mažus vaikus.
Jei pirmuoju atveju pakanka aptarti su tėvais bendras auklėjimo strategijas, tai antruoju - reikia atpažinti, kas tinka konkrečiam vaikui ir jo šeimai. Juk netinkamas vaiko elgesys (sutrikimo simptomai) ir tėvų reakcijos į šiuos simptomus - tai didžiulė našta, trikdanti tolesnę vaiko raidą, tarpusavio santykius ir visos šeimos gyvenimą.
Bet tėvams nerimauti nėra ko: mes, specialistai, diagnozuojame sutrikimą, t.y. Tik įvardijus sutrikimus, galima pagrįsti paslaugų vaikui ir šeimai būtinybę ir pareikalauti iš valstybės šių paslaugų finansavimo. Jei tėvų atsakomybė yra ieškoti pagalbos, kai nebesusitvarko patys, tai valstybės - tą pagalbą padaryti prieinamą. Sveikatos sistemos tikslas - sumažinti šių sutrikimų pasekmes tolesnei vaiko raidai.
Nusprendus, kad ankstyvas ištyrimas ir pagalba reikalingi, atsiranda naujų specialybių ir specializacijų poreikis, pvz., kūdikių ir mažų vaikų psichoterapija - dar pakankamai nauja psichoterapinės pagalbos kryptis Lietuvoje. Šioje srityje dirba tiek vaikų, tiek suaugusiųjų psichiatrai (pvz., kai reikia gydyti tėvų psichikos ligas), tiek psichologai ir kt. Ir dar svarbu, kad Lietuvos psichologai turėtų ligonių kasų finansavimą savarankiškai psichologinei diagnostikai (kaip Austrijoje ir Vokietijoje) ir konsultavimui.
Labai įdomus dalykas: kai pavyksta susikalbėti su tėvais, pedagogais ir kt., tai dažnai labai greitai išsisprendžia mažylio problemos ar bent jau jų sumažėja. Tai paprasčiausias kalbėjimas tarpusavyje (juk žmogui duota tokia išimtinė žodžio teisė) - stabtelėjus (reikia norėti ir mokėti sustoti) ir išklausius kitą galima labai laiku išspręsti bent jau pusę bereikalingai kylančių problemų: tėvams kalbantis su vaikais - nors mažyliai supranta nedaug turinio, bet supranta intonaciją ir emocijas, - suaugusiems tarpusavyje, specialistams kalbantis su tėvais, skirtingų sričių ar teorinių mokyklų specialistams (psichologams ir ne tik) kalbantis vieniems su kitais, vadovams - su kolegomis ir kt. Tik taip galima suprasti kito žmogaus rūpesčius, nerimą, lūkesčius, poreikius, nuostatas, elgesio motyvus, poziciją.
Pernešiotumas ir Elgesio Sutrikimai
Duomenys rodo, kad pernešiotiems vaikams būdingos elgesio, visų pirma - emocijų, dėmesio ir hiperaktyvumo - problemos, kurios pasireiškia vos pradėjus vaikščioti. Nauji danų prospektyvinės kohortinės studijos duomenys rodo, kad vaikai, gimę 42 nėštumo savaitę ir vėliau turi daugiau emocinių ir elgesio problemų 18 mėnesių - 3 metų laikotarpyje. Iš 5145 tyrime dalyvavusių vaikų 7,4 proc. gimė pernešioti, prieš laiką (iki 37 nėštumo savaičių) gimė 4,4 proc. vaikų. Remiantis anketiniais duomenimis, kuriuos pateikė tėvai, 4,2 proc. 18 mėnesių amžiaus vaikų ir 3, 1 proc. 36 mėnesių amžiaus vaikų pasireiškė elgesio problemos. Hiperaktyvumo dažnis sudarė 2,5 proc.
Autoriai nurodė keletą galimų mechanizmų. Pernešioti vaikai neretai yra didesnio svorio už vaikus, gimusius laiku, todėl jie turi didesnę riziką traumai ar asfiksijai (deguonies stokai) gimdymo metu.
Dėmesio Trūkumo ir Hiperaktyvumo Sindromas
„Vaikų poliklinikos“ gydytoja psichiatrė Aurima Dilienė „Vakarų Lietuvos medicinai“ aiškino, kad Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromas (DTH) yra toks smegenų veiklos sutrikimas, kai žmogus negali ramiai sėdėti vienoje vietoje, susikaupti, užbaigti pradėto darbo, negali suprasti to, kas vyksta aplinkui. Šio sindromo metu galimi ir kiti labai įvairūs simptomai, pasireiškiantys arba ne atskiriems individams.
„Hiperaktyvumas - tai visai ne tas pats, kas judrumas, - pabrėžė gydytoja. - Hiperaktyvus vaikas negali savęs kontroliuoti ir „užsiveda“ iki išsekimo. Jiems dažnai būdingi mokslumo sutrikimai (rašymo, skaitymo, skaičiavimo), miego ir valgymo bei virškinimo sutrikimai, kalbos ir suvokimo sutrikimai.
Psichiatrės teigimu, niekas iki šiol nežino, kodėl atsiranda DTH sindromas. „Straipsniai apie nėštumo ir gimdymo įtaką šio sindromo atsiradimui nėra tolygūs ilgalaikiams ir patikimiems tyrimams, nes tokių nėra atlikta. Nuomonių prieštaringumas tik dar daugiau abejonių įneša į konkrečią ir vieną priežastį - ar tai būtų pernešiojimas, ar priešlaikinis gimdymas, ar genetiniai, ar ekologiniai poveikiai“, - kalbėjo A. Dilienė. Pasak portalo pašnekovės, „tik viena aišku, kad hiperaktyvumo sindromas - tai ne charakterio bruožas“.
„Kai šio sindromo pasireiškimo simptomai siekia gilų dezadaptacijos lygį - būtina pagalba, galbūt medikamentinė, jeigu nepakanka psichoterapijos šeimai, - aiškino gydytoja.
žymės:
Panašus:
- Labai ankstyvas nėštumo testas: Kada atlikti ir ką žinoti?
- Ankstyvas nėštumo testas: kada daryti, kaip veikia ir ką rodo?
- Sužinokite Ankstyvojo Nėštumo Galvos Skausmo Priežastis – Svarbiausi Faktai!
- Sužinokite, Nuo Kelintos Nėštumo Savaitės Galima Pamatyti Vaisių: Stebinantys Faktai!
- Geriausi purškalai nuo uodų kūdikiams nuo gimimo: saugi sudėtis ir naudojimo patarimai