Daugybė atliktų mokslinių tyrimų bei statistinių duomenų suvestinės byloja apie vaiko teisių pažeidimus šeimoje. Ilgą laiką auklėjimo nuostata: fizinės bausmės - kaip auklėjimo priemonė, buvo socialiai leistinos.
Šis mokslinis tyrimas ir atskirų psichoterapinių situacijų analizės dėka išaiškėjo, kad fizinės bausmės bei fizinės prievartos pasekmės yra skaudžios. Bene daugiausia vaikų prievartos tema yra tyrinėta JAV ir Rusijoje.
2006 m. balandžio 7 d. Mykolo Romerio universitete vykusioje mokslinėje praktinėje konferencijoje "Vaikų pažeidžiamumas: įvertinimas ir prevencija" dr. R. Jusienės pranešimas "Fizinis bausmės taikymas vaikams: tėvų požiūris ir galimos priežastys" sukėlė diskusijas: ar Lietuva jau yra pasiruošusi teisiškai uždrausti tėvams taikyti fizines bausmes savo vaikams ir kur yra riba tarp fizinės bausmės ir smurto?
Terminas "Vaiką žalojantis elgesys" apima emocinę, seksualinę ir fizinę žalą ir nėra vien tik neatsitiktinis vaiko sužeidimas. Dažnai tokie vaiko teisių pažeidimai, kaip vaiko nuomonės nepaisymas, pedagoginis apleistumas ir pan. visuomenėje lieka nepastebėti.
Šio suaugusiųjų elgesio problema dar nepakankamai įvardyta, nežinoma tokio elgesio statistika, tik pavieniai kraštutiniai smurto atvejai byloja apie esamą problemą. Egzistuoja ir tokia tėvų nuomonė: emocinė prievarta - tai ne vaiko teisių pažeidimas, o su auklėjimu susiję sunkumai ar tiesiog auklėjimo priemonės bei būdai. Apleistumas pateisinamas sudėtinga socialine situacija, dideliu užimtumu, nepritekliumi ar pan.
Daugelis mokslininkų pasaulyje pabrėžia glaudžius emocinius ryšius tarp tėvų ir vaikų svarbų vaiko fiziniam ir psichiniam vystymuisi. Šiuo tyrimu siekiama atskleisti tėvų požiūrį į daugumą vaiko teisių bei į vaiko teisių įgyvendinimo aspektus šeimoje.
Šiuo metu neteko rasti tyrimų duomenų, kurie atspindėtų 7-11 metų amžiaus vaikų ir jų tėvų požiūrį į vaiko teises šeimoje. Šio amžiaus vaikams yra būdinga tai, jog jie yra priklausomi nuo savo tėvų paramos ir vadovavimo, aktyviai nedalyvauja visuomeniniame gyvenime, jų požiūrį į aplinką formuoja šeima, mokytojai.
7-11 metų amžiaus vaikų ryšys su tėvais yra stipresnis nei su bendraamžiais, kurių pasaulis, turi savo subkultūrą, raidą, struktūrą, pripažįsta specifines vertybes ir elgesio normas bei tradicijas. Todėl šeimos vaidmuo šiame amžiaus tarpsnyje yra dar bene svarbiausias.
Tyrimo rezultatas leis įvertinti, koks yra šiuolaikinis tėvų bei jų vaikų, kurių amžius 7-11 m., požiūris į vaiko teises šeimoje. Probleminis klausimas: ką patiria vaikas būdamas 7-11 metų amžiaus, kokie jo poreikiai, kokios teisės šeimoje ir koks tėvų požiūris į tai?
Studijuojant mokslinę literatūrą ir siekiant rasti atsakymą į iškeltą probleminį klausimą, išryškėjo, kad mažiausiai tyrinėta sritis tai - vaiko amžiaus tarpsnis tarp ankstyvosios vaikystės ir paauglystės. Specialistų nuomonė ir požiūris į vaiko teises laikui bėgant turi tendenciją kisti: t.y. keičiasi teisinis požiūris - priimami nauji įstatymai, tarptautiniai aktai ir kt., o tėvai ugdydami vaikus turi suspėti modernizuoti auklėjimo procesą, įgydami naujų psichologinių ir pedagoginių žinių.
Šiuo tyrimu siekiama išsiaiškinti, ar visi tėvai yra suinteresuoti susipažinti su nauja informacija ir ja grįsti vaiko ugdymo procesą? Ar suspėja patys tėvai nuolatiniame kaitos procese keistis ir keisti savo požiūrį į vaikus, pripažinti jo teises, garantuoti jo poreikių užtikrinimą? Tyrimo problema aktuali tuo, kad yra labai mažai žinoma, koks tėvų ir 7-11 metų amžiaus vaikų požiūris į vaiko teises šeimose, kuomet tiriamieji atitinka šiuos kriterijus: šeimos nepriklauso socialinės rizikos šeimų grupei, vaikai neturi specialių poreikių ir lanko bendrojo lavinimo mokyklas, tėvai yra darbingi ir turi nuolatines pajamas.
Šio tyrimo tikslas yra ištirti, koks požiūris į vaiko teises vyrauja šeimose, kurios atitinka minėtus kriterijus. Taigi šis tyrimas padės nustatyti, ar ten, kur visuomenės nuomone, problemų nėra - jos iš tikrųjų nėra. Tyrimo reikšmingumas: žinodami atsakymą, koks yra tėvų ir vaikų požiūris į vaiko teises šeimoje bei jų realizavimą, galėsime sužinoti, ar taip vadinamose "standartinėse, neprobleminėse" šeimose nėra nematomas, paslėptų vaiko teisių pažeidimų. Taip pat, koks humanistinis požiūris į vaiko teises formuojamas dabartinėje visuomenėje ir ar šios vaiko teisės, vadovaujantis dabartine vaikų karta auklėdama savo vaikus?
Humanistinis požiūris A. Maslow, K. Rogers, D. Super: "Asmenybė yra savo patirties subjektas - tai, kaip žmogus suvokia, pažįsta save ir aplinką. Nuo to priklauso asmenybės gyvenimas, elgesena. Pirminis elgesio variklis yra įgimta organizmo tendencija save teigti, aktualizuoti, įtvirtinti aplinkoje. Aplinkos vaidmuo šiai tendencijai realizuoti labai svarbus. Remiantis humanistinėmis nuostatomis, žmogui svarbiausia rasti vidinės problemos esmę, o ta esmė ir yra priežastis, sukelianti vidinius sunkumus, trukdančius optimaliai funkcionuoti darbe ir buityje".
Humanistinės pasaulėjautos atstovas XVII a. čekų pedagogas J. A. Komenskis vaizdumą laikė "auksine taisykle", nes visa patirtis ir bet koks žinių įgijimas prasideda nuo aplinkos stebėjimo, o ne žodinio aiškinimo apie ją ir jokiu būdu - vaiko ugdymo procese neturi būti prievartos ir fizinių bausmių.
Humanistinės pažiūros priklauso nuo visuomenės ekonominio išsivystymo, istorinės - etinės sąmonės susiformavimo. Humanistinė pažiūrų sistema atspindi socialinę realybę siekiamybės požiūriu. "Vaikas yra unikali vientisa sistema, kuri suvokiama ne kaip išankstinė susiformavusi duotybė, bet kaip nuolat kintanti atvira sistema".
Darbo objektas: tėvų ir vaikų požiūris į vaiko teises šeimoje.
- Nustatyti ir palyginti, kaip tėvų ir vaikų požiūriu šeimoje įgyvendinami vaiko teisės gyventi ir sveikai vystytis principo aspektai.
- Išsiaiškinti ir palyginti tėvų ir vaikų požiūrį į vaiko nuomonės reikšmingumą ir pripažinimą: dėmesys vaiko nuomonei (vaiko pažiūroms).
Darbe analizuojami vaiko teisių pažeidimai.
Kas šiandieninėje visuomenėje vartojama sąvoka "vaiko teisės"?
Vaikas - visų pirma yra žmogus. Ir kaip ir kiekvienas žmogus turi teises. Daugelis tradiciškai įsivaizduoja, kad tik valstybė atlieka svarbų vaidmenį žmogaus teisių srityje. Šeima, ugdymo institucijos, nevyriausybinės organizacijos (NVO), žiniasklaida, net patys vaikai turi įtakos vaiko - žmogaus teisių kultūros kūrimui. Tik vaikai turi mažiausiai galimybių dalyvauti pilietinėse akcijose, jų pagrindinės gyvenimo institucijos - namai, mokykla.
Prieš tiriant tėvų ir jų vaikų požiūrį į vaiko teises šeimoje, pirmiausia, remiantis moksliniais šaltiniais, išanalizuosime vaiko teisių, vaiko tėvų atsakomybės ir valstybės pareigos ryšį. JT Vaiko teisių konvencijoje (toliau - Konvencijoje) skelbiama, kad Valstybės pareiga yra "gerbti tėvų...atsakomybę, teises ir pareigas". Taip pat Valstybės dalyvės užtikrina vaikui, gebančiam suformuluoti savo pažiūras, teisę laisvai reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais, atsižvelgiant į jo brandumą. Taigi matome, kad Konvencijoje aiškiai remiama šeimos privatumo nuostata (nebent būtina įsikišti siekiant apginti vaiką ir užtikrinti jo saugumą) ir tam tikru požiūriu Konvencijoje galima įžvelgti tėvų atsakomybės mažėjimą vaikui augant ir bręstant.
Stiprinant vaiko teisių pripažinimą šeimoje yra svarbu, kad vaiko teises pripažintų tėvai. "Vien įstatymais, negalime pakeisti požiūrio ir tradicinio šeimos ar visuomenės elgesio".
1.1. Vaiko teisės
Pirmieji praktiniai žingsniai link vaiko teisių pripažinimo ir gynimo buvo žengti po Pirmojo pasaulinio karo. Anglija buvo ta pirmoji šalis, kuri rimtai susirūpino vaikų teisinio statuso įtvirtinimu ir elgesio su jais humanizavimu. Pirmosios apie vaikus teises prabilo moterys. Šioje šalyje 1919 m. buvo įsteigta pirmoji pasaulyje vaikų teisių gynimo organizacija - sąjunga "Gelbėkit vaikus", o jos steigėja E. Jabb parengė ir 1923 m. paskelbė pirmąją Vaikų teisių deklaraciją. 1924 m. šie teiginiai buvo priimti Tautų lygoje ir šį dokumentą patvirtino Tautų Sąjunga.
Antrasis pasaulinis karas paliko ženklų randą: nukentėjo ne tik suaugusieji, bet ir vaikai. Ši dalia palietė ne vieną vaiką. Tokiais vaikų likimais susirūpino organizacijos, kurios savo darbo su vaikais strategijas grindė Eglantyne Jelk (E. Jabb) paskelbtais penkiais principais. 1924 m. buvo paskelbta Ženevos vaiko teisių deklaracija.
1948 m. JT Generalinė Asamblėja paskelbė Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, kurioje pripažino visiems žmonėms lygias teises ir laisves nepriklausomai nuo rasės, lyties, kalbos, religijos, tautinės, turtinės ar kitos padėties. Atsižvelgiant į tai, kad vaikai yra labiausia pažeidžiama visuomenės dalis, 1959 m. lapkričio 20 d. paskelbtoje JT Generalinės asamblėjos rezoliucijoje dar kartą buvo patvirtintas tikėjimas pagrindinėmis žmogaus teisėmis, jo orumu ir vertingumu ir atsižvelgiant į tai, jog kiekvienas žmogus turi teisę į visas teises ir laisves, nepriklausomai nuo rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, o vaikui, atsižvelgiant į jo fizinį ir protinį nesubrendimą, reikia ypatingos teisinės apsaugos.
Generalinė Asamblėja paskelbė Vaiko teisių deklaraciją (jos pirmtakas - Ženevos vaiko teisių deklaracija), kad jos pagrindu vadovautųsi gindami vaiko teises tiek vietos valdžios organai, tiek savanoriškos organizacijos, tiek pavieniai asmenys, o svarbiausia - tėvai. Buvo siekiama apibrėžti vaikystę kaip atskirą gyvenimo tarpsnį, užtikrinant specialias teises ir garantijas.
1979 metai buvo paskelbti vaiko metais. Todėl 1989 m. lapkričio 20 d. JT Generalinė Asamblėja priėmė Vaiko teisių konvenciją. Lietuva pirmoji iš Baltijos valstybių 1990 m. ginti, ratifikavo Vaiko teisių konvenciją. Ši Konvencija įsigaliojo 1990 m., o iki 2000 m. ją ratifikavo 191 šalis. Lietuva 1992 m. sausio 8 d. prisijungė prie Konvencijos, o 1995 m. liepos 3 d. Seimas ją ratifikavo. Prisijungusios prie Konvencijos valstybės įsipareigoja užtikrinti joje numatytas vaiko teises atitinkamos valstybės įstatymu.
JT Vaiko teisių konvencija - tai pagrindinis teisinis dokumentas, apibrėžiantis vaiko teises. Konvencijoje remiamasi holistiniu požiūriu į vaiką, kuris apima ne tik fizinį ir protinį augimą, bet drauge ir kultūrinę, moralinę, socialinę ir dvasinę raidą. Vaikas yra vertybė ir jo vystymuisi turi būti suteiktas prioritetas, apsauga ir parama.
Vaiko teisių konvencija įtvirtina naują požiūrį į vaikus ir vaikų bei suaugusiųjų santykius ir tai yra pagrindinis žmogaus teisių dokumentas vaikams. Be 1989 m. Konvencijos, yra ir kitų tarptautinių dokumentų, susijusių su vaiko teisių apsaugos sritimi. Dėl ypatingos savo padėties vaikai yra išskirtinė asmenų grupė. Šiuo metu vaikai dėl savo neveiksnumo savo teisių atstovauti negali.
Konvencijos preambulėje valstybės, kurios yra šios Konvencijos dalyvės, susitarė, kad kiekvienas žmogus turi turėti visas nurodytas teises ir laisves. Šis vaiko teises reglamentuojantis dokumentas patvirtintas parašais valstybių dalyvių atstovų, atitinkamai įgaliotų savo vyriausybių.
I-ąją Konvencijos dalį sudaro keturiasdešimt vienas straipsnis. Juose apibrėžtos pagrindinės apsaugos, dalyvavimo visuomenės gyvenime vertybės, elgesys su vaikais. Pilietinės teisės ir laisvės (7 str. Šeimos aplinka ir alternatyvi globa (18 str. Sveikatos apsauga ir gerovė (24 str. Vaiko teisė naudotis tobuliausiomis sveikatos sistemos paslaugomis ir ligų gydymo bei sveikatos atstatymo priemonėmis ir kt. Švietimas, laisvalaikis, kultūra (28 str. Vaiko teisė mokytis ir kt. - 29, 31 str.). Speciali apsauga (dėl etninis, religinis, kalbinis mažums neatimamos teisės naudotis savo kultūra, išpažinti savo religiją, vartoti gimtąją kalbą ir kt.). Straipsnių nuostatos formuoja požiūrį į vaiko teises, kuris gali būti nacionalinių programų pagrindas.
Vaiko teisių komitetas jau 1991 m. pirmos sesijos metu nusprendė skirti keturiems Konvencijos principams ypatingą dėmesį. Valstybės dalyvės, tame tarpe ir Lietuvos Respublika, atsako už Konvencijos įgyvendinimą ir siektinas rezultatas yra vaikų galimybė naudotis visomis Konvencijoje nustatytomis teisėmis. Vaiko teisių pobūdis reikalauja suderinti skirtingus interesus, įskaitant tuos, kurie atlieka pareigas, ir tuos, kurie naudojasi teisėmis. Svarbiausias vaidmuo tenka Vyriausybei.
Panašus:
- Kaip Lengvai Pasiruošti Vaiko Išleidimui į Mokyklą: Nepakeičiami Patarimai Tėvams!
- Sužinokite, kaip palengvinti vaiko adaptaciją darželyje – svarbiausi patarimai tėvams!
- Atskleiskite Tėvų Anketų Galią Vaikų Sveikatos Stebėjimui ir Bendradarbiavimui!
- Merino Vilnos Gaminiai Kūdikiams: Nepakeičiama Šiluma Ir Lengva Priežiūra
- Neįtikėtina Šilutės senelių globos namų direktorės veikla: kaip jos indėlis keičia socialinį darbą