Nors gerklės skausmas ar perštėjimas dažniausiai siejamas su peršalimo ligomis, kartais tai perspėja apie beprasidedančią anginą, arba kitaip ūminį tonzilitą. Angina, dar vadinama ūminiu tonzilitu, yra uždegiminė gerklės liga, kurią dažniausiai sukelia virusai arba bakterijos, tokios kaip streptokoko bakterijos.
Tai yra viena iš labiausiai paplitusių infekcinių ligų, ypač dažnai pasitaikanti vaikams ir paaugliams, tačiau ja gali susirgti ir suaugusieji. Angina paprastai pasireiškia staigiu ir stipriu gerklės skausmu, kuris ypač stiprėja rijimo metu, kartu gali atsirasti karščiavimas, galvos skausmas, kaklo limfmazgių patinimas ir kiti nemalonūs simptomai.
Kas yra angina ir jos tipai
Angina, dar vadinama ūminiu tonzilitu, yra uždegimas migdolų. Tai gali būti dėl bakterijų ar virusų. Angina gali būti bakterinė, virusinė arba lėtinė. Jei ji nepagauta, gali sukelti komplikacijas.
Anginos Rūšys
Angina arba tonzilitas gali būti suskirstyta į dvi rūšis, kurios skiriasi savo sukėlėjais, simptomais ir gydymo būdais.
Bakterinė angina
Pastaroji dar vadinama pūlinga angina. Dažniausiai sukeliama Streptococcus pyogenes (A grupės streptokoko) bakterijos. Ši rūšis pasižymi stipriais simptomais, tokiais kaip intensyvus gerklės skausmas, aukšta kūno temperatūra (virš 38°C), patinę ir skausmingi kaklo limfmazgiai bei baltos apnašos ant tonzilių. Pūliuojanti angina dažniausiai reikalauja gydymo antibiotikais, kad būtų išvengta komplikacijų. Pūlinės anginos gydymas taip pat gali būti ir simptominis, naudojant specialius preparatus gerklei, tokius kaip purškalai, pastilės ir kt.
Virusinė angina
Virusų sukelta angina yra dažniau pasitaikanti nei bakterinė. Ją gali sukelti įvairūs virusai, įskaitant adenovirusus, koronavirusus, rinovirusus ir kt. Virusinės anginos simptomai dažnai yra lengvesni ir pasireiškia panašiais į peršalimą simptomais, tokiais kaip sloga, kosulys, nedidelis karščiavimas ir gerklės skausmas. Kadangi virusinė angina yra sukelta virusų, antibiotikai jos gydymui nenaudojami, gydymas apsiriboja simptomų palengvinimui skirtais vaistais, tokiais kaip purškalai, pastilės, skalikliai ir kt.
Lėtinė anginos forma
Lėtinė anginos forma tonzilėse gali sukelti pasikartojančius anginos epizodus su nuolatiniais gerklės skausmais ir kvėpavimo problemomis. Ši forma dažniausiai reikalauja chirurginio gydymo - tonzilių pašalinimo operacijos.
Pagrindiniai anginos simptomai ir požymiai
Norint laiku atpažinti anginos simptomus ir suteikti tinkamą gydymą, svarbu žinoti šiuos pagrindinius anginos požymius:
- Stiprus gerklės skausmas, kuris dažniausiai pasireiškia staiga. Skausmas ypač ryškus rijimo metu, o kartais jis gali būti toks intensyvus, kad pacientui sunku valgyti, gerti skysčius ar net kalbėti.
- Aukšta temperatūra (virš 38°C) yra dažnas bakterinės anginos požymis. Virusinė angina taip pat gali sukelti karščiavimą, tačiau jis paprastai būna žemesnis.
- Kakle esantys limfmazgiai gali patinti ir tapti skausmingi, ypač jei infekcija yra bakterinė. Tai ženklas, rodantis, kad organizmas kovoja su infekcija.
- Bakterinė angina gali pasireikšti baltomis ar gelsvomis apnašomis ant tonzilių paviršiaus. Tai gali būti vienas iš pagrindinių požymių, skiriančių bakterinę anginą nuo virusinės.
- Sergant angina, dažnai juntamas bendras silpnumas, nuovargis, kartais - galvos skausmas ar raumenų skausmai.
Svarbu pažymėti, kad kai kurie anginos simptomai, tokie kaip karščiavimas ar baltos apnašos ant tonzilių, gali būti panašūs į kitų ligų simptomus, todėl būtina konsultuotis su gydytoju, kad būtų atlikta tinkama diagnozė.
Anginos priežastys ir rizikos veiksniai
Ūminį tonzilitą sukelia bakterijos ar virusai, kurie į organizmą patenka oro-lašeliniu būdu.
Pagrindiniai priežasčiai yra bakteriniai ir virusiniai mikroorganizmai:
- Bakterijos. Streptococcus pyogenes (A grupės streptokokas) yra pagrindinis bakterinės anginos sukėlėjas. Dažniausiai bakterinį tonzilitą sukelia A grupės beta hemolizinis streptokokas Streptococcus pyogenes, rečiau - stafilokokai, pneumokokai.
- Virusai. Daugelis anginos atvejų yra sukeliami virusų, tokių kaip rinovirusai, adenovirusai, gripo virusai, koronavirusai ir kt.
Rizikos veiksniai:
- Susilpnėjusi imuninė sistema. Žmonės, kurių imunitetas yra nusilpęs dėl lėtinių ligų, streso, netinkamos mitybos ar vaistų vartojimo, yra labiau pažeidžiami infekcijų, įskaitant anginą.
- Aplinkos veiksniai. Šaltas oras, peršalimas ir sausas oras gali susilpninti gerklės gleivinę, padaryti ją labiau pažeidžiamą virusams ir bakterijoms.
- Kontaktas su sergančiais žmonėmis. Angina lengvai plinta oro lašeliniu būdu arba per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu.
Taigi, norint išvengti anginos, svarbu laikytis tinkamos asmens higienos, stiprinti imunitetą ir vengti kontakto su sergančiais žmonėmis.
Efektyvūs diagnostikos metodai
Anginos diagnozė remiasi įvairiais diagnostiniais metodais. Jie padeda nustatyti infekcijos sukėlėją ir parinkti tinkamą gydymą. Vienas iš svarbiausių testų yra CRB testas, kuris padeda išsiaiškinti, ar infekcija yra bakterinio ar virusinio kilmės.
- Streptokoko testas naudojamas identifikuoti A grupės streptokoko bakteriją.
- Kraujo tyrimai vertina eritrocitų nusėdimo greitį ir C-reaktyvinio baltymo koncentraciją.
- Gerklės tepinėlis, kurio metu paimamas mėginys mikrobiologiniam tyrimui.
Kompleksinis šių diagnostinių metodų taikymas leidžia tiksliai nustatyti anginos priežastis ir pasirinkti veiksmingą gydymo strategiją.
Šiuolaikinis anginos gydymas
Anginos gydymas priklauso nuo jos sukėlėjo: ar tai yra bakterinė, ar virusinė infekcija. Tačiau svarbiausia yra laikytis gydytojo ar vaistininko nurodymų ir nebandyti savarankiškai vartoti antibiotikų ar kitų vaistų be specialisto konsultacijos.
Gydymo būdai
- Medikamentinis gydymas.
- Antibiotikų terapija.
- Alternatyvūs gydymo būdai.
Bakterinės anginos gydymas
Jei gydytojas nustato, kad anginą sukėlė bakterija, dažniausiai skiriami antibiotikai, pavyzdžiui, penicilinas ar amoksicilinas. Antibiotikai ne tik sumažina simptomus, bet ir padeda išvengti komplikacijų. Tačiau labai svarbu suvartoti visą antibiotikų kursą, net jei simptomai pradeda silpnėti anksčiau, kad infekcija būtų pilnai pašalinta. Be antibiotikų, gydytojas gali rekomenduoti vaistus nuo skausmo ir karščiavimo, pavyzdžiui, paracetamolį arba ibuprofeną. Na ir žinoma, padėti gali nemalonius simptomus malšinantys vaistai, pavyzdžiui, purškalai ar pastilės nuo gerklės skausmo. Taip pat svarbu gerti daug skysčių ir ilsėtis.
Virusinės anginos gydymas
Kadangi virusinė angina negali būti gydoma antibiotikais, visas dėmesys skiriamas simptomų mažinimui. Gydytojas gali rekomenduoti nereceptinius vaistus nuo skausmo bei uždegimo, skalauti gerklę sūriu vandeniu arba naudoti specialius gerklės purškalus bei pastiles. Taip pat svarbu gerti šiltus skysčius ir pakankamai ilsėtis, kad organizmas galėtų efektyviai kovoti su infekcija. Naudingos gali būti ir namų priemonės. Pavyzdžiui, medus, arbatos su citrina ar šiltas sultinys gali padėti sumažinti gerklės skausmą ir sudrėkinti gerklę.
Kaip apsisaugoti nuo anginos?
Norint išvengti anginos, svarbu laikytis šių rekomendacijų:
- Dažnai plauti rankas su muilu.
- Vengti liesti veidą purvinomis rankomis.
- Stenkitės išlaikyti atstumą nuo sergančių žmonių.
- Stiprinti imuninę sistemą subalansuota mityba ir reguliaria mankšta.
- Šaltuoju metų laiku svarbu tinkamai rengtis ir saugoti kaklą bei gerklę nuo šalčio.
Natūralūs būdai palengvinti simptomus
Anginos simptomai, kaip gerklės skausmas ir ryjantis, gali būti lengvinti. Naudojant gerklės skalavimą druskos tirpalu, galima sumažinti uždegimą.
- Medus turi antivirusines ir antibakterines savybes.
- Citrusiniai vaisiai stiprina imuninę sistemą.
- Šilti gėrimai turi priešuždegiminių ir analgetinių savybių.
- Vartokite lengvai virškinamą, minkštą maistą.
Profilaktika ir prevencijos priemonės
Siekiant apsisaugoti nuo anginos, svarbu laikytis profilaktikos. Vienas svarbiausių žingsnių - rankų plovimas. Dažnas ir kruopštus plovimas su muilu gali sumažinti virusų patekimą.
- Stiprinti imunitetą sveika mityba.
- Reguliarus fizinis aktyvumas.
- Užtikrinti pakankamą miego kiekį, mažinant streso lygį.
Tonzilių operacija: kada ji būtina
Tonzilių operacija (tonzilektomija) dažnai būna vienintelis būdas išvengti dažnai atsirandamų anginos. Ši procedūra rekomenduojama, kai angina kartojasi 5-7 kartų per metus. Tai gali sukelti kvėpavimo ir rijimo problemų.
Operacijos eiga
Tonzilektomija atliekama bendrinės nejautros sąlygomis. Pašalinamos abi tonzilės. Visas procesas trunka apie 30-40 minučių, o pacientas jokio skausmo nejaučia.
Pooperacinis periodas
Po operacijos pacientai dažnai patiria ryklės skausmo. Šis skausmas malšinamas vaistais. Skausmas pamažu silpsta per 1-2 savaites.
Reabilitacija po anginos
Po anginos svarbu užtikrinti pakankamą poilsį ir subalansuotą mitybą. Gausus skysčių vartojimas taip pat yra svarbus.
Šaltiniai:
- Sidell D, Shapiro NL. Acute tonsillitis. Infect Disord Drug Targets. 2012 Aug;12(4):271-6.
- Büttner R, Schwermer M, Ostermann T, Längler A, Zuzak T. Complementary and alternative medicine in the (symptomatic) treatment of acute tonsillitis in children: A systematic review. Complement Ther Med. 2023 May;73:102940.
- Harada T. [Acute tonsillitis]. Ryoikibetsu Shokogun Shirizu. 1999;(23 Pt 1):410-3. Japanese.
- Bartlett A, Bola S, Williams R. Acute tonsillitis and its complications: an overview. J R Nav Med Serv. 2015;101(1):69-73.
- Schaad UB. Acute streptococcal tonsillopharyngitis: a review of clinical efficacy and bacteriological eradication. J Int Med Res. 2004 Jan-Feb;32(1):1-13.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Pūlinė angina vaikui: simptomai, gydymas ir prevencija
- Angina vaikams: kaip atpažinti simptomus, efektyviai gydyti ir išvengti komplikacijų!
- Angina vaikams: kaip atpažinti simptomus ir efektyviai gydyti
- Kaip padėti kosinčiam vaikui: veiksmingi būdai ir patarimai tėvams
- Karščiavimas ir galvos skausmas vaikui: ką būtina žinoti tėvams, simptomai ir efektyviausias gydymas