Šiame straipsnyje apžvelgiama ambulatorinio nėštumo nutraukimo paslauga Lietuvoje, atkreipiant dėmesį į jos prieinamumą, teikimo ypatumus ir pacientų patirtis. Straipsnyje remiamasi anoniminės apklausos duomenimis ir specialistų įžvalgomis, siekiant atskleisti šios jautrios procedūros realijas.
Nėštumo nutraukimo paslaugų prieinamumo iššūkiai Lietuvoje
Anoniminėje anketoje moterys dalijosi tuo, ko dažnai nepasakytų oficialiuose skunduose ar vertinimuose. „Paskambino, apie 7 ryto, bet pasakė, kad arba atvykstate už 10 minučių, arba jokių kitų galimybių atvykti daugiau nebebus. Realiai 2 savaites praleidau mėgindama patekti į viešąjį sektorių“ - 2023, medikamentinis „Nutempinėjo iki galo, kol jau liko savaitė laiko iki termino“ - 2023, chirurginis „Paskambinau į kelias privačias klinikas, deja, niekur negalėjo manęs priimti. Aš niekur nesulaukiau pagalbos, nukreipimo ką daryti tokiu atveju“ - 2024, chirurginis. Tai - tik maža dalis patirčių, tačiau analizuojant situaciją Lietuvoje matyti, kad ši paslauga mūsų šalyje prieinama sunkiai priėmus sprendimą savo noru nutraukti nėštumą.
Tarp galimų iššūkių yra tai, kad medikai gali išvis atsisakyti šią paslaugą suteikti, ne visos gydymo įstaigos apskritai ją teikia. Siekdami pabrėžti, kad kalbama apie procedūros prieinamumą visiems asmenims, neatsižvelgiant į jų lytį, šiame darbe sąvokas „moterys“ ar „pacientės“ vietomis keisime į neutralesnius terminus - „pacientas“, „asmuo“ ir „žmonės“.
Skirtingi aborto atvejai - skirtingos paciento kelionės
Dažniausiai, viešai kalbant apie abortą, mintyje turima procedūra asmens pageidavimu - kai nėra medicininių indikacijų. Tačiau ir tuomet, kai šių yra, o nėštumas pageidaujamas, bet negali vystytis, kyla grėsmė pacientės sveikatai, ši procedūra lygiai taip pat yra abortas. Tiesa, nėštumo nutraukimas dėl medicininių indikacijų registruojamas kaip dirbtinis abortas, abortai ne dėl medicininių indikacijų ar persileidimo į Higienos instituto duomenis būtų įrašyti kaip „moters noru“ arba „moters sprendimu“.
Vis dėlto šie du nėštumo nutraukimo atvejai Lietuvoje skirtųsi iš esmės - kitokios būtų ne tik asmeninės patirtys, bet ir nueitas kelias, bandant gauti šią procedūrą. Pacientų sprendimu atliekamo aborto atveju, jo pasiekiamumas yra sudėtingesnis ir turi mažiau saugiklių.
Finansiniai ir reglamentavimo skirtumai
Nėštumo nutraukimas „moters sprendimu“ yra mokama paslauga, o dėl sveikatos problemų nutrauktas nėštumas dengiamas iš privalomojo sveikatos draudimo lėšų. Dėl grėsmės sveikatai atliekamas abortas taip pat nesudaro sąlygų gydytojams pasinaudoti teise atsisakyti dėl asmeninių pažiūrų, na, o kitu atveju - jie turi teisę pasakyti „ne“.
Bendra.lt, sudarydamas ne dėl medicininių indikacijų atliekamo aborto procedūros prieinamumo žemėlapį, atrado, kad situacija yra netolygi ir specifiškai ši medicinos paslauga turi visą puokštę unikalių, tik šiai procedūrai būdingų iššūkių. Dalis asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurios teisiškai galėtų teikti mokamą nėštumo nutraukimo paslaugą, tokios paslaugos visgi neteikia.
Nors šios įstaigos privalo atlikti nėštumo nutraukimą dėl medicininių indikacijų, abortų paciento pageidavimu jos teikti neprivalo, nes mokamų paslaugų sąrašą ir tvarką nustato pačios įstaigos. Tai, kad pacientas už šią paslaugą moka savo lėšomis, sukuria ne tik finansinių iššūkių. Nefinansuojama procedūra neturi tokio pat reglamentavimo ir nesulaukia tokio paties institucijų dėmesio stebėsenos lygmeniu kaip privalomojo sveikatos draudimo lėšomis apmokamos paslaugos.
Šiuo metu nėra nei nacionalinio registro, kuris sujungtų duomenis apie tokius atvejus, nei institucijos, kuri sistemingai stebėtų šių procedūrų prieinamumą ir pasiskirstymą šalyje. Griežta nukreipimų sistema, kai, nesant galimybės suteikti paslaugos pacientui, gydytojai įpareigojami nukreipti į tris kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, yra taikoma ligonių kasų dengiamoms procedūroms, bet ne mokamų procedūrų atžvilgiu.
Teisės aktuose yra reglamentuota gydytojo teisė atsisakyti suteikti šią paslaugą, tačiau niekur nematyti mokamai aborto procedūrai pritaikytos nukreipimų tvarkos. Medikamentinis abortas iš esmės apima konsultaciją ir recepto išrašymą, todėl dauguma viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų šios paslaugos neturi įtrauktos į savo mokamų paslaugų kainyną. Kadangi procedūra neturi savo kodo, jo atskirai neseka ir Higienos institutas.
Be to, kadangi paslaugos nedengia ligonių kasos, nėra centralizuotos sistemos, kuri žymėtų paslaugos pasiskirstymą šalyje. Kai yra ženklus skaičius medikų, atsisakančių atlikti procedūrą, nėra vykdoma stebėsena, kiek gydytojų suteikia šias procedūras visuomenei. Nėra sistemingos paciento patirties stebėsenos, o esama pacientų skundų sistema nesuteikia galimybės anonimiškai pateikti atsiliepimų apie procedūros kokybę.
Šie skirtumai - tarp viešai finansuojamų ir privačiai apmokamų nėštumo nutraukimo paslaugų - daro reikšmingą įtaką paciento patirčiai ir galimybei pasinaudoti savo teise į nėštumo nutraukimo procedūrą.
Prieinamumo dinamikos stebėjimo ribojimai
Higienos institutas turi duomenų apie gydymo įstaigas, kurios techniškai atitinka reikalavimus teikti nėštumo nutraukimo paslaugas - tiek dėl medicininių indikacijų, tiek pacientės pageidavimu. Tačiau nėra centralizuoto informacijos rinkinio, kuris tiksliai identifikuotų, kurios įstaigos realiai šias paslaugas teikia. Šalies mastu bendra.lt identifikavo 19 viešųjų gydymo įstaigų, kurios pagal licenciją ir turimą infrastruktūrą galėtų atlikti nėštumo nutraukimo procedūras paciento pageidavimu, tačiau šių paslaugų neteikia.
Lietuvoje visi dirbtiniai abortai - tiek atliekami dėl medicininių indikacijų, tiek pacienčių pageidavimu - yra fiksuojami bendrai. Medikamentiniai abortai taip pat nėra registruojami atskirai, nes jiems nėra numatyto atskiro kodo. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovė Ugnė Gadžijeva paaiškina: „Abortų, atliktų dėl medicininių indikacijų, atskirai neskaičiuojame. Pacientės pageidavimu atlikti abortai yra įtraukiami į bendrą statistiką kartu su visais kitais dirbtiniais abortais.“
Dėl šios priežasties statistikoje neskiriama, kokiu pagrindu buvo atlikta procedūra, nors jų prieinamumas ir teikimo sąlygos gali skirtis. Tai riboja duomenų analizės tikslumą ir galimybes stebėti paslaugų prieinamumo dinamiką.
Statistiniai duomenys
Remiantis pateiktais duomenimis, apskaičiuota, kad 2023 metais Lietuvoje iš 4 960 atliktų abortų maždaug 2 431 buvo atliktas pacienčių pageidavimu.
SAM Asmens sveikatos departamento Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus patarėja Aimė Dumšienė bendra.lt sakė, kad SAM pati statistinių duomenų nerenka, tai nėra jos funkcija. Statistinius duomenis, anot jos, renka Higienos institutas. Vis dėlto Higienos institutas yra pavaldus šiai ministerijai.
A.Dumšienė patikslino, kad „diagnozės koduojamos pagal tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų kvalifikaciją TLK-10-AM. Ir jeigu tokio kodo nėra, tai tikrai nei Lietuva, nei SAM kažkokio kodo sugalvoti negali“.
Paklausta apie regioninį nėštumo nutraukimo paslaugų prieinamumą, SAM atstovė A.Dumšienė pažymėjo, kad „yra daugiau nei 500 gydymo įstaigų (su filialais), kurios turi licenciją teikti ambulatorines akušerio-ginekologo paslaugas“, tačiau „ne visos įstaigos turi sutartį su ligonių kasa - kai kurios turi, kai kurios neturi“.
Taip pat pridūrė, kad „pagal medicinos normą gydytojas gali atsisakyti teikti paslaugą, jeigu tai prieštarauja jo profesinei etikai“. Kilus klausimui, kiek realiai gydymo įstaigų teikia nėštumo nutraukimo paslaugas, atsakymas buvo fragmentiškas.
Kaip nurodė A.Dumšienė, „nėštumo nutraukimo paslauga yra nustatoma įstaigos vadovo nustatyta tvarka“, o duomenys renkami tik apie tas įstaigas, kurios faktiškai suteikė šią paslaugą. Vis dėlto Higienos instituto pateikti duomenys, kaip pastebima, apima tik dalį gydymo įstaigų, įskaitant ir tokias, kuriose savanoriškas abortas nėra atliekamas.
Paklausta apie ministerijos vaidmenį užtikrinant paslaugų pasiskirstymą regionuose, A.Dumšienė paaiškino, kad „SAM funkcija yra formuoti politiką ir reguliuoti teisės aktais“, tačiau „reguliavimo mechanizmo, kaip regionuose vykdomas paslaugų teikimas, neturime“.
Pasak jos, tai yra yra savivaldybių atsakomybė. Ji taip pat pažymėjo, kad įstaigų vadovai turi teisę nustatyti paslaugų teikimo tvarką, tačiau atsakymo, ar tai leidžia jiems nuspręsti neteikti procedūros, ministerijos atstovė nepateikė: „Neturiu kompetencijos atsakyti į šitą klausimą“.
Savivaldybių vaidmuo ir informacijos trūkumas
Vykdydami tyrimą išsiuntėme apklausas visoms Lietuvos savivaldybėms. Dalis administracijos darbuotojų buvo kooperatyvi, bet nemaža dalis atsakė, kad informacijos apie mokamą nėštumo nutraukimo paslaugą savo teritorijoje neturi, nerenka ir iki bendra.lt užklausos tokių duomenų neturėjo.
Nemaža dalis mažesnių savivaldybių neturi nė vienos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuri turėtų įgaliojimą teikti nėštumo nutraukimo paslaugas, nes konsultacija dėl medikamentinio aborto pagal Lietuvos įstatus negali vykti per nuotolį ir ją teikia tos pačios įstaigos, kurios galėtų teikti chirurginį nutraukimą. Tyrimo metu šios savivaldybės nurodė, kad jų teritorijoje esančiose viešosiose gydymo įstaigose nėra teikiamos nėštumo nutraukimo paslaugos pacienčių pageidavimu - nei medikamentiniu, nei chirurginiu būdu: Ignalinos, Molėtų, Plungės, Rietavo, Šilalės, Akmenės, Joniškio, Pakruojo, Radviliškio, Kupiškio, Pasvalio, Varėnos, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Šakių, Neringos, Palangos, Skuodo, Birštono, Jonavos ir Trakų.
Paklausta, kokiu atveju būtų matomas poreikis atlikti išsamesnę analizę dėl nėštumo nutraukimo paslaugų prieinamumo ar jų organizavimo problemų, A.Dumšienė atsakė: „Kol kas mes tokio poreikio nematome. Ministerijos nuomone, yra pakankamai reglamentuota paslauga ir jos teikimo organizavimo ir reglamentavimo tvarka yra reglamentuota, ir mes nematome jokio poreikio. Jeigu toks poreikis atsirastų, galbūt būtų kažkoks pavedimas tą analizę padaryti.“
Gydytojų teisė atsisakyti ir nukreipimo mechanizmai
Įsivaizduokime situaciją, kai visi gydytojai, dirbantys vienoje įstaigoje, pasinaudoja teise atsisakyti teikti aborto paslaugą. Tokiu atveju gali tekti nukreipti pacientą kitur. Tačiau nukreipimų sistema, priešingai nei teisė atsisakyti, nėra aiškiai apibrėžta.
Vėliau A.Dumšienė bendra.lt atsiuntė informaciją, kad vadovaujantis 2008 m. birželio 28 d. ministro įsakymu „išduodant siuntimą, pacientas turi būti informuojamas, kuriose ASPĮ (nurodant bent 3) teikiamos atitinkamos paslaugos“. Vis dėlto, perklausus, ar tai galioja mokamoms paslaugoms, patikslinimas buvo gautas jau iš Komunikacijos skyriuje dirbančio patarėjo Julijano Gališanskio: „Siuntimas mokamoms paslaugoms nereikalingas, tad šis ministro įsakymas mokamų paslaugų atveju neaktualus“.
Tai reiškia, kad jeigu gydytojas atsisako teikti nėštumo nutraukimo paslaugą pacienčių pageidavimu (kai ši yra mokama), formalaus mechanizmo, užtikrinančio, kad pacientė bus nukreipta į kitą įstaigą, nėra. Nors pati paslauga teisėta, jos praktinis prieinamumas priklauso nuo gydytojo asmeninių įsitikinimų, gydymo įstaigos vidaus politikos ir paslaugos apmokėjimo formos.
Tokia sistema neapsaugo pacienčių teisių, ypač regionuose, kur gydymo įstaigų pasirinkimas yra ribotas.
Socialinė sutartis ir gydytojų privilegijos
Kaip pažymi Oksfordo universiteto filosofas dr. Alberto Giubilini, 2025 m. išleidęs knygą apie sąžinės išimtis ir moralinę pareigą sveikatos apsaugos srityje, „jei valstybė legalizuoja abortą, kyla klausimas, ar tai tik teisė nebūti baudžiamam (negatyvi teisė), ar pareiga valstybei užtikrinti šią paslaugą (pozityvi teisė)“.
Ši įtampa tarp teisinio leidimo ir praktinio pasiekiamumo ryškiai matoma ir Lietuvoje. Tarptautinės teisės ekspertė dr. Laima Vaigė spalį vykusioje bendra.lt diskusijoje pabrėžė, kad Lietuvoje „teisėtas abortas nesureguliuotas įstatymu, tik ministro įsakymu“.
Anot jos, vienintelis įstatymu įtvirtintas aspektas - Baudžiamojo kodekso straipsnis apie „neteisėtą abortą“, kuriame minimos tik „operacijos“, tad net nėra aišku, ar jis apima ir medikamentinį abortą. Anot L.Vaigės, tokia situacija kelia teisinio „chaoso“ įspūdį ir sukuria rizikas patiems gydytojams, kurie kasdieniame darbe susiduria su neapibrėžtais veikimo rėmais.
Analizuodamas gydytojų teisę atsisakyti atlikti tam tikras procedūras, A.Giubilini siūlo ją vertinti profesinio pasirinkimo kontekste: „Sąžinės išimtis kilo iš karo tarnybos, kur žmonės buvo įpareigoti dalyvauti. Medicinoje gi niekas neverčia rinktis profesijos - todėl čia tokia teisė yra silpnesnė.“
Jis taip pat pabrėžia, kad gydytojai veikia tam tikroje privilegijuotoje sistemoje: „Gydytojai veikia monopolinėje sistemoje - tik jie, turėdami licenciją ir mokymus, gali teikti tam tikras paslaugas. Visuomenė suteikia šią privilegiją mainais už tai, kad tie specialistai teiktų paslaugas, kurių visuomenė tikisi. Abortas - viena iš tokių paslaugų, kai jis yra teisėtas. Tai socialinės sutarties dalis.“
Kalbėdamas apie situacijas, kai gydymo įstaiga kaip institucija atsisako teikti nėštumo nutraukimo paslaugas, A.Giubilini aiškiai pažymi: „Institucija neturi sąžinės - tai žmogiška savybė. Kai ligoninė sako: „mes kaip institucija atsisakome“, tai filosofiškai sunkiai pagrindžiama.“
Chirurginio nėštumo nutraukimo dominavimas
Nors Lietuvoje jau daugiau nei dvejus metus teisėtai galima atlikti medikamentinį nėštumo nutraukimą, daugelyje įstaigų vis dar dominuoja chirurginė intervencija. Net 17 gydymo įstaigų bendra.lt nurodė, kad teikia tik chirurginį nėštumo nutraukimą pagal pacienčių pageidavimą.
Kai kurios įstaigos tokį pasirinkimą aiškina gydytojų nuomone, kad chirurginis būdas yra saugesnis, nors tai nesutampa su tarptautine praktika, kurioje medikamentinis abortas yra laikomas saugiu ir patikimu. Kitos įstaigos teigia, kad neturi budinčio ginekologo, nors daugelyje šalių tokių reikalavimų šiai procedūrai nėra.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
- Rūgštis nėštumo metu: kaip sumažinti diskomfortą?
- Valerijono tabletės nėštumo metu: ar saugu? Poveikis, dozės
- Neįtikėtini gimtadienio sveikinimai darbuotojui, kurie pakels nuotaiką ir įkvėps!
- Stomatitas vaikui: kaip atpažinti ir efektyviai gydyti – svarbiausi patarimai