Keliaujant po Alytaus kraštą galima ne tik paragauti dzūkiškos virtuvės perliukų, bet ir įdomiai praleisti laisvalaikį užsiimant nepažintomis veiklomis.
Pažintis su Dzūkijos krašto praeitimi
Alovės amatų kiemelyje bendruomenės visuomeninė organizacija „Susiedai“, besidomintiems Dzūkijos krašto praeitimi, siūlo teatralizuotą mokomąją pažintinę programą „Duonos kelias iki stalo“. Ji vyksta autentiškai atkurtoje XIX a. šio krašto valstiečio pirkios aplinkoje. Adresas: Mokyklos g.
Edukacinės Programos
Muziejus siūlo devynių pavadinimų temines edukacines programas įvairaus amžiaus vaikams. Programos parengtos pagal A. Matučio kūrinius skatina mažuosius skaitytojus gilintis į gamtos paslaptis, dažniau į rankas paimti poezijos knygelę. Adresas: A. Matučio g.
„Žaidžiame pasaką“
Edukacija „Žaidžiame pasaką“ - tai pati įdomiausia, sudėtingiausia, bene daugiausia galvosūkių kelianti liaudies kūrybos dalis, kur išmonė įgauna neišmatuojamą erdvę, kurioje slypi ypatingo patrauklumo ir įdomumo pasaulis. Geriausias būdas ištirti ir suprasti stebuklingą pasakos pasaulį - žaidimas. O teatras -tikrų tikriausia žaidimų erdvė. Čia kiekvienas gali tapti pasakos herojumi, pakliūti į neįprastas situacijas, susidurti su kliūtimis, jas įveikti ir pasiekti savo tikslą. Adresas: Rotušės a.
„Atšvaitą deduosi pats“
Edukacija „Atšvaitą deduosi pats“ - kas pirmas pataikys į kelio ženklą - nežiūrėdamas - iš popieriaus gniūžtės? Kas galvoja, kad užmiesčio keliuose nėra pavojų - tik pievos, avys ir laukai? Kas pamiršęs atšvaitą kišenėje šalia judrios gatvės, sugalvoja žaisti žaidimą „nematomas”? Ir štai - Špunkė ir Berniūkštis netikėtai užsimiršo, kad gatvė - tai ne krepšinio aikštelė ir atšvaito vieta - ne stalčiuje šalia spalvotų konstruktoriaus detalių. Tikra Špunksumaištis! Oi! Bet juk Atšvaitulės lagamine telpa daug saugaus elgesio gatvėse ir keliuose taisyklių, kurias pats metas priminti Špunkei ir Berniūkščiui. Adresas: Rotušės a.
Akmens galia. Tai programa apie akmens atsiradimo paslaptis ir jo kelią iki šių dienų. Kūčiukų kepimas. Šios programos metu kepami tradiciniai kūčiukai. Dzūkiškų bandų kepimas.
Vizdgirio botaninis draustinis. Pasigamink kibiną pats. Šios programos metu mokinama gaminti ir sukti kibinus pagal ypatingą tautinio paveldo receptūrą. Duonos saldainių gamyba. Sapnų gaudyklių pynimas. Savomis rankomis pagaminta sapnų gaudyklė įgyja visai kitokias galias. Muilo gamyba. Visi žinote kas yra muilas, bet ar žinote jo atsiradimo istoriją, gamybos technologijas? O ši ko gaminamas kvepiantis muilas? Adresas: Radžiūnų g.
Pivašiūnų amatų centre svečiui bus suteikta galimybė pačiam suformuoti ir ką tik iškūrentoje duonkepėje išsikepti savo ruginės duonos kepalėlį, sumušti sviestą dzūkiška „buikele“ ir čia pat jį skanauti. Adresas: Trakų g.
XXI a. pasižymi gausa ir nuolatiniu kitimu. Keičiasi ir sudėtingėja ne tik technologijos, mokslas, bet ir socialinės vertybės, moralės normos. Priimti gyvenimiškus sprendimus ir jais pasitikėti tampa gyvenimo iššūkiu, nulemiančiu žmogaus ateitį. Todėl labai svarbu išmokti teigiamai reaguoti į aplinkos ir vidaus pasikeitimus, iškylančius sudėtingumus. Edukacinių projektų ir programų tikslas - padėti jaunam žmogui suvokti sudėtingus socialinius įvykius ir juose dalyvauti. Sudėtingus dalykus padaryti paprastais, paprastus - įprastais, įprastus - maloniais.
Teatro Projektai ir Spektakliai
Teatro pasaulis magiškas ir paslaptingas.
Interaktyvus Spektaklis
Premjera: 2015 m. Skirtas 7 - 12 kl. Interaktyvus spektaklis, pastatytas Forumo teatro metodu. Čia žiūrovai turi galimybę įsitraukti ir tapti aktyviais dalyviais, ieškančiais problemų sprendimo, išsakančiais savo nuomonę ir poziciją.
Ar gali žmogus pasirinkti? Ar žinome ką renkamės? … - bet juk mes savo gyvenimo šeimininkai. Ne…. kito pasirinkimo nėra.. Mhh, ne. Taip. NE..
Mažoji scena 2016 - Alytaus miesto teatro edukacinis projektas skirtas pedagogams, edukatoriams bei smalsiems žmonėms. Tikime, kad įvairūs teatro metodai ne tik sustiprina teigiamą savęs vertinimą, kūrybinių galių pajautimą, laisvą kalbėjimą geriau suvokiant savo išgyvenimus, svajones ir nuotaikas.
Projekte dalyvavo daugiau nei 30 Alytaus mieste ir regione dirbančių pedagogų bei edukatorių. Džiaugiamės aktyviu dalyvavimu ir tikim, kad projektu metu gautos žinios, naujos patirtys padės kasdieniniame gyvenime ir profesinėje veikloje.
Pasak lietuvių filosofo, eseisto A. Šliogerio „Šis pasaulis netobulas, ir tobulesnis būti negali, bet mes privalome gyventi ir elgtis taip, tarsi jis galėtų būti kitoks”.
Kūrybinės Dirbtuvės „Teatro Praktika“
2014 m. rugsėjo 22 - 27 d. Kūrybinėse dirbtuvėse „Teatro praktika” dalyvavo 60 mokinių ir jų mokytojai iš Alytaus miesto ir rajono mokyklų. Kūrybinių pamokų ciklas „Literatūros pamokos teatre” - tai teatro elementų panaudojimas mokymo procese, teatro kūrybos metodikų integravimas į lietuvių kalbos pamokas. Pamokų metu užtikrinama gera kūrybinė atmosfera, stebimi kintantys ir naujai atsirandantys mokinių poreikiai, o nuotaika kuriama muzikos, apšvietimo, specifinės teatrinės butaforijos ir dekoracijų detalių pagalba.
II-ojo Jaunųjų kūrėjų festivalis „Nebijok to, kas rimta” tai eksperimentas, nauji meniniai ieškojimai, šiuolaikinio meno kalba ir ženklai.
Sergėjaus Kozlovo apsakymų knyga „Ežiukas rūke“ iki šiol žadina daugelio žmonių vaizduotę. Vyresnieji puikiai prisimena pagal šią knygą sukurtą Jurijaus Noršteino animacinį filmą, kuris yra pripažintas geriausiu pasaulyje. Sergėjus Kozlovas sugebėjo pačia paprasčiausia forma prabilti apie sielos pajautas, savęs ir pasaulio suvokimą, bendravimo džiugesį ir nusiminimus. Režisierės Andros Kavaliauskaitės vizijoje rūkas yra tiesiog vaikiškos fantazijos gebėjimas laiką paversti žaidimu. Iš giluminių fantazijų gimsta nepertraukiamas žaidimas apie viską, kas brangu, kas miela, kas mylima.
Tarptautinis Projektas „Ryšiai Be Sienų“
Tęsiant tarptautinį projektą „Ryšiai be sienų - tyrinėjant pojūčius, kultūras ir istorijas“, Alytaus miesto teatras drauge su partneriais iš Balstogės Aleksandro Vegierkos dramos teatro (Lenkija) birželio viduryje Dvarčėnuose (Alytaus raj.) surengė penkių dienų stovyklą „Šviesulis“, skirtą šeimoms, auginančioms vaikus su negalia arba kūdikius iki 3 metų. Stovykla subūrė skirtingo amžiaus ir poreikių vaikus, jų šeimas, psichologus, gydytojus dietologus, terapijų specialistus bei teatro profesionalus į bendrą kultūrinių ir socialinių patyrimų erdvę.
Lenkijos Balstogės Aleksandro Vegierkos dramos teatras (Lenkija) pristatė spektaklį vaikams „Kas pirmas miške?“, o Alytaus miesto teatras - spektaklį „Didelis mažas“ (rež. „Kiekviena šeima, kiekvienas vaikas labai skirtingi, unikalūs tiek savo ligos istorija, tiek amžiumi, tiek noru ar galimybe komunikuoti. Dabar suprantu, kad didžiausią nerimą kėlė nežinia: ar pavyks užmegzti ryšį su mažyliais, ar pavyks sudominti juos ir tėvelius veiklomis, ar tų veiklų nebus per daug, ar jos neišvargins, ar pavyks mums visiems susidraugauti ir t. Pastebėjau, kad vaikai su negalia yra be galo nuoširdūs ir atviri bendravimui - tereikia sukurti aplinką, kurioje jie jaustųsi saugūs ir priimti. Jie noriai įsitraukė į veiklas (gal kartais net pernelyg aktyviai), bendravo tiek tarpusavyje, tiek su lektoriais ir edukatoriais. Stovykla tapo vieta, kur niekas nebuvo „kitoks“ - visi buvome bendruomenė.
Alytaus miesto teatro kultūros projektų vadybininkė ir šio projekto vadovė Karolina Vaičiulė teigia, kad tarptautinei stovyklai ruoštasi nuosekliai ir tikslingai. Mano manymu, vienas iš išskirtinių šio projekto bruožų yra tas, kad tai buvo pusiau teatro, pusiau pojūčių stovykla, kurioje veiklos buvo skirtos ne tik vaikams, bet ir jų tėvams. Stovykloje dalyvavusios mamos kalbėjo, kad tai buvo pirmoji stovykla, kurioje jos turėjo programą ir sau - be vaikų.
Kiekviena diena stovykloje vaikams tapo lyg nauju atradimu - jie augo, drąsėjo, vis geriau pažino vienas kitą. „Vaikams, ypač turintiems negalią ar jautresnį emocinį pasaulį, stovykla padėjo išreikšti tai, ką sunku pasakyti žodžiais, - atpažinti jausmus, įsijausti. Kūrybinės veiklos leido vaikams pasijusti svarbiais, matomais. Nebuvo svarbu, kas kiek moka ar geba - svarbiausia buvo procesas, džiaugsmas ir buvimas kartu“, - teigė I. Projekto tikslas - stiprinti tarpkultūrinį ryšį, skatinti sensorinį ir kultūrinį ugdymą, o taip pat kurti tvaresnę, įtraukią edukacinę aplinką vaikams bei jų šeimoms abiejose kaimyninėse šalyse.
Spektaklis „(Ne)vaikų Žaidimai“
2019 m. tarptautiniame teatrų festivalyje „Babel“ (Rumunija) spektaklis „(Ne)vaikų žaidimai“ (pagal H. Kunčiaus pjesę, rež. A. Spektaklis labai stiprus, įspūdingas, sukrečiantis. Rekomenduoju. AČIŪ. Stiprus scenarijus. Netikėti režisūros sprendimai. Ryškūs charakteriai. Puikūs aktoriai. Vien tai, jog po spektaklio žiūrovai plojo atsistoję, įskaitant ir jaunus, ir vyresnius žmones, įrodo, jog viskas buvo profesionalu ir artima kiekvienam.
Pirmasis Spektaklis Kūdikiams Alytaus Miesto Teatre
Jeigu jūsų namuose auga mažylis, jo jau laukia pirmoji pažintis su Alytaus miesto teatru. Pirmojo teatro istorijoje spektaklio kūdikiams premjera įvyks birželio 5 d. 11 ir 13 valandomis. Šįkart žinoma aktorė ir režisierė Gintarė Latvėnaitė-Glušajeva kuria nuostabų teatrinį pasaulį patiems mažiausiems - nuo 2 mėnesių iki 2 metų - žiūrovams. Spektaklyje „Ku ku kur tu?“, kurį pamatys Alytaus žiūrovai, susijungia ir vaizdas, ir garsas, ir kvapas. Patys svarbiausi žmogaus pojūčiai bus paliesti ir suaktyvinti.
Alytaus mieste statote pirmąjį spektaklį. Nuostabiai. Aš manau, kad kuriasi labai gražūs dalykai. Aktoriai laisvėja, rimsta, taip gera į juos žiūrėti ir klausyti, kaip jie puikiai dainuoja. Bilietus į premjerą „Ku ku kur tu?“ galima įsigyti teatro kasoje. Vienas bilietas (10 eurų) galioja suaugusiam ir vaikui iki 2 metų.
„Stalo Teatras“
Režisierė Saulė Degutytė-Šiekštelienė kartu su Snieguole Dikčiūte 2004 m. įsteigė „Stalo teatrą“. Jame sukūrė per trisdešimt spektaklių, tokių kaip „Bebenčiukas ir Barbė“ (2004), „Eglė žalčių karalienė“ (2005), „Gimimo diena“ (2007), „Avinėlio kelionė“ (2010), „Pasaka apie karalius“ (2012), „Dangaus virėja“ (2016), „Kas pasaulyje g(a)ražiausia?“ (2018), „Sibiro haiku“ (2018), „Aplink pasaulį per vieną spektaklį“ (2019), „Rhesanium“ (2021) ir kt.
Atrodo, kad viskas, ką dariau, buvo iš mano vaikystės. Aišku, baiminomės, nes spektaklį žiūrėjo garsūs lėlininkai, jautėmės nedrąsiai, teatras buvo virpantis. Kadangi spektaklis „Eglė žalčių karalienė“ vyksta prie stalo, moteris minko tešlą, lygina skalbinius ir seka pasaką, nusprendėme, kad bus „Stalo teatras“. Spektakliui aštuoniolika metų, jį vaidiname iki šiol, vadiname jį tvariu. Taip pat vaidiname su stalo įrankiais, objektais. Negaminame maisto - pasotiname ne žiūrovų skrandį, o dvasią. Tad čia tokia trejopa pavadinimo idėja.
Labai svarbūs. Vienu momentu jie veikia kaip objektas, kitu kaip aktorius. Aktorius turi transformuoti savo emocijas į objektą, kad galėtų veikti kaip jis. Žiūrovai, žiūrėdami į objektą, vis tiek skaito informaciją iš aktoriaus veido, bet objektas išlieka svarbiausias. Aktoriams sunku vaidinti ne vieniems, o su objektu. Tikrai sudėtinga sistema. Man labai patinka dirbti su dramos teatro aktoriais. Jie profesionaliai neišmokyti valdyti šių aspektų, kaskart mokosi iš naujo, todėl viskas tampa neštampuota ir nestandartizuota. Kiekvieną kartą reikia viską pamiršti, pradėti nuo nulio, įvaldyti naujus objektus ir pasitelkti tą jausmą, emociją, prisiminimą, kaip žaisdavome vaikystėje. Tuomet ir pasiseka.
Taip, ir tos idėjos ateina įvairiai - iš knygų, daiktų. Pavyzdžiui, jau būna gautas finansavimas, parašytas projektas ar pjesė, ir nerandi kažkokio pagrindinio dalyko. Vis apie tai galvoji, mąstai. Tuomet skambina kolega ir sako, kad turi dėžę teniso kamuoliukų. Staiga supranti: tai pagrindinis dalykas, kurio spektaklyje ir reikėjo. Pagrindinis teatro variklis - darbas, kūryba, naujų idėjų plėtojimas ir savos linijos laikymasis. Galbūt ne visada sulaukdavome atsako iš aplinkos, tačiau pagyvėjimą pajausdavome po „Auksinių scenos kryžių“ nominacijų. Vėliau pradėjome rimčiau gastroliuoti užsienyje - vykome į Kanadą, Pietų Korėją, Izraelį, Kiniją.
Kuriate ne visuomet lengvomis „vaikiškomis“ temomis. Mane visada suerzina teatrai ir spektakliai, kurie laiko vaikus kvailiais. Ypač teatre ir mene vaikams turėtume matyti edukacinį aspektą. Mane visuomet iš vėžių išmuša po spektaklio auklėtojų užduodamas klausimas: „Ar patiko?“ Pavyzdžiui, spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“ vaikai nuliūsta, kartais net verkia, nes Eglę visi išduoda, tad kas čia gali patikti? Bet vaikai turi tai žinoti, pamatyti, turi lavintis. Visada įdomiau užgriebti kitas temas, o ne tik suvaidinti siužetą.
Šį rudenį švęsime devynioliktąjį gimtadienį.
žymės: #Vaiku
Panašus:
- Akropolis Kino Repertuaras Vaikams: Geriausi Filmai, Skaniausi Užkandžiai ir Nepamirštama Pramoga!
- Vaiku Svorio Lentelės: Kaip Stebėti Vaiko Augimą
- Kačerginės vaikų sanatorija "Žibutė": apgyvendinimas, procedūros, atsiliepimai
- Neįtikėtinas Advento Vakarones Scenarijus Vaikams – Linksmybės ir Stebuklai Kiekvienam!
- Stomatitas Vaikams: Kaip Atpažinti ir Greitai Išgydyti – Veiksmingi Patarimai Tėvams!