Alergija - tai nenormalus organizmo imuninės sistemos atsakas į tam tikrą alergeną, išorės dirgiklį. Imuninės sistemos atsakas į maistą sukelia jūsų vaiko simptomus, kurie gali svyruoti nuo nemalonių iki pavojingų gyvybei. Pastaraisiais dešimtmečiais alergijų mastai sparčiai didėja, o vaikystėje ši problema yra ypač dažna ir jautri.
Alergijos tipai ir dažnumas
Dažniausios alerginės vaikų ligos yra:
- Alerginis rinitas, dar vadinamas alergine sloga.
- Su alergija susijęs atopinis dermatitas.
- Alergija maistui.
- Bronchų astma.
Alerginis rinitas paveikia apie 10-30 proc. vaikų, atopinis dermatitas diagnozuojamas maždaug 15-20 proc. vaikų iki 5 metų amžiaus, maisto alergija pasireiškia apie 6-8 proc. vaikų iki 3 metų, o bronchų astma nustatoma 5-10 proc.
Maisto alergija
Tai yra nenormalus organizmo imuninės sistemos atsakas į tam tikrą maistą. Kad įvyktų alerginė reakciją, vaiko imuninė sistema turi būti įjautrinta nuo prieš tai suvalgyto to paties maisto, arba per motinos pieną. Antrą kartą valgant - pasireiškia alerginiai simptomai. Dėl panašių simptomų žmonės dažnai painioja maisto alergijas su maisto netoleravimu. Tačiau maisto netoleravimas, yra reakcija į maistą, kurioje nedalyvauja imuninė sistema.
Priešingai, nei esant alergijai, kartais vaikai netoleruojantys tam tikro produkto, suvalgę nedidelį jo kiekį, gali nejausti jokių nepageidaujamų reakcijų. Simptomai išryškėja tik po kelių valandų, paros ar dar vėliau, jiems būdinga lėtinė eiga. Žuvys, jūros gėrybės, riešutai dažniausiai sukelia sunkiausias alergines reakcijas. Pasauliniu mastu, beveik 5 procentai vaikų iki penkerių metų turi alergiją maistui. Apie 80 % alergiškų pienui vaikų šią alergiją “išauga”. Greito tipo alerginės reakcijos gali prasidėti iškart po maisto arba iki dviejų valandų po valgio. Alerginės reakcijos į maistą gali skirtis. Kartais tas pats asmuo gali skirtingai reaguoti skirtingu metu.
Maisto netoleravimo simptomai gali būti raugėjimas, nevirškinimo jausmas, besikaupiančios dujos pilve, skystos išmatos, galvos skausmai, nervingumas ar „paraudimo“ jausmas. Pavyzdžiui, jei pavalgius pieno, atrodo, kad jūsų vaikas viduriuoja, gydytojas gali patikrinti, ar priežastis gali būti laktozės netoleravimas.
Maisto alergijos diagnostika
Gydytojas vertins ir kitas būkles, galinčias sukelti panašius simptomus. Odos dūrio testas atliekamas užlašinant skystų maisto alergenų ekstraktų ant vaiko dilbio. Tuomet odos paviršinis sluoksnis praduriamas lancetais (nedidelėmis adatėlėmis) ir laukiama ar per 15 minučių susidaro rausvai iškilusios papulės. Kitas tyrimas - odos lopo testas, kuomet maisto alergenai užklijavimas ant neišbertos odos.
Maisto alergijos gydymas
Jei jūsų vaikas alergiškas maistui, alergologas padės jums sukurti gydymo planą. Gydymo tikslas yra vengti alergeno ir visų jo turinčių maisto produktų. Išsiaiškinus maisto produktus, kuriems vaikas yra alergiškas, labai svarbu vengti ne tik šių, bet ir kitų panašių maisto produktų toje maisto grupėje. Jei žindote vaiką, labai svarbu nevartoti tų maisto produktų, kuriems vaikas yra alergiškas. Taip pat svarbu vaikui duoti vitaminų ir mineralų papildų, jeigu jis negali valgyti tam tikro maisto. Antihistamininiais vaistais gali būti gydoma dilgėlinė, alerginė sloga ir kitos alerginės ligos. Vaikams, kuriems įvyko sunki alerginė reakcija, gydytojas gali skirti epinefriną (adrenaliną), kuris padeda sustabdyti sunkių alerginių reakcijų simptomus. Kai kuriems vaikams, suderinus su gydytoju, po vieno ar šešių mėnesių gali būti vėl bandoma duoti tam tikro maisto, kad įsitikintume, ar jis “išaugo” alergiją.
Odos alergijos
Oda - tai pats didžiausias žmogaus organas. Kūdikių ir vaikų odos epidermis (viršutinis odos sluoksnis) yra plonesnis, todėl oda greičiau pažeidžiama, yra jautresnė nei suaugusiųjų, prakaito ir riebalų liaukos veikia silpniau, oda pralaidesnė, ją labiau veikia saulės spinduliai. Dėl visų šių priežasčių oda greičiau pažeidžiama ir labiau linkusi išsausėti. Odos sausumą lemia įvairūs vidiniai ir išoriniai veiksniai, dėl kurių sutrinka odos epidermio barjerinė funkcija. Sausėjanti oda tampa šiurkšti, nelygi, paryškėja jos piešinys, parausta, pleiskanoja, ima niežėti. Vėliau praranda elastingumą, vientisumą, joje atsiranda įtrūkimų, per kuriuos gali patekti įvairios aplinkos medžiagos, alergenai, patogeniniai mikroorganizmai ir sukelti uždegimą.
Per sausą ir pažeistą odą lengviau patenka įvairios sensibilizuojančios cheminės medžiagos, kurios gali sukelti alerginį kontaktinį dermatitą. Dėl šių priežasčių alerginis bėrimas kūdikiui yra pakankamai dažnai kamuojantis simptomas. Per pažeistą odą sergantieji atopiniu dermatitu gali įsijautrinti įkvepiamiems alergenams. Alerginis kontaktinis dermatitas - uždegiminė odos liga, atsirandanti tiesioginio kontakto su alergenu vietoje. Šį dermatitą gali sukelti metalai, kosmetikos priemonės, konservantai ir kt. Alerginį kontaktinį dermatitą padeda diagnozuoti odos lopo mėginiai.
Atopinis dermatitas
Atopinis dermatitas (atopinė egzema) - lėtinė, uždegimą sukelianti odos liga, kuriai būdingas odos sausumas, niežėjimas, pleiskanojimas, paraudimas, nuovargis ir miego sutrikimai. Ja gali sirgti ir vaikai, ir suaugusieji. Pastebėjus tokius simptomus, vertėtų kreiptis į specialistus - jie individualiai įvertins paciento situaciją ir nuspręs, ar reikalingi tolimesni alerginiai tyrimai. Atopinis dermatitas dažniausiai prasideda ankstyvoje vaikystėje, o vaikui augant simptomai gali mažėti arba visai išnykti. Tikslios atsiradimo priežastys neaiškios, atsiradimui didelę reikšmę turi genetinių, imunologinių ir aplinkos veiksnių sąveika.
Atopinis dermatitas yra lėtinė liga, todėl ja reikia rūpintis nuolatos, t.y. Nuolat drėkinti odą emolientais. Emolientai - tai odos priežiūros priemonės, kurios intensyviai drėkina odą ir atkuria barjerinę funkciją. Jie taip pat pasižymi niežėjimą ir uždegimą raminančiomis savybėmis. Todėl alerginis bėrimas vaikui būna lengviau pakeliamas. Emolientai tepami net tada, kai nėra bėrimų, ne mažiau kaip 2 kartus per dieną. Tačiau, jei oda labai sausa, gali reikėti tepti ir 3-4 ar daugiau kartų per dieną. Tik pakankamas emoliento kiekis duoda norimą efektą. Jei oda labai sausa, tai visam kūnui tepti kelis kartus per dieną visą savaitę gali prireikti: kūdikiui - iki 250 g, vaikui - iki 500 g emoliento. Maudyti galima kasdien, tačiau trumpai (5-10 min.) ir ne per karštame vandenyje. Nusausinti odą netrinant rankšluosčiu ir per 3 min.
Vietiniai priešuždegiminiai preparatai (kortikosteroidai, kalcineurino inhibitoriai) naudojami atopinio dermatito gydymui, kai gydymas vien emolientais neveiksmingas. Šie vaistai pasižymi uždegimą mažinančiu poveikiu ir tepami ant pažeistos odos plotų. Šiuos vaistus vartokite taip, kaip nurodė gydytojas. Kai vietinis gydymas neefektyvus, gydytojas gali paskirti sisteminių (geriamų arba leidžiamų) vaistų.
Dilgėlinė
Dilgėlinė - grupė ligų, kuriai būdingas bėrimas pūkšlėmis ir niežėjimas. Kartu gali būti ir gilesnių odos sluoksnių patinimas (angioedema). Bent kartą gyvenime dilgėlinė pasireiškia 12-23,5 proc. žmonių. Dilgėlinė ne visada yra susijusi su vaikų alergija. Vaikams dažniau pasitaiko ūminė dilgėlinė (kai bėrimas trunka iki 6 sav.), kuri dažniausiai būna susijusi su infekciniu susirgimu. Jei ūminė dilgėlinė pasireiškė pirmą kartą gyvenime, ištyrimas nereikalingas. Jei dilgėlinė yra lėtinė (tęsiasi daugiau nei 6 sav.), tiriama dėl galimų provokuojančių veiksnių (fizinių veiksnių, lėtinių infekcijų, skydliaukės patologijos, kitų ligų). 80 proc. atvejų lėtinės dilgėlinės priežastis lieka neaiški. Dilgėlinė gydoma šalinant provokuojančius veiksnius ir antros kartos (naujaisiais) antihistamininiais vaistais.
Alerginis rinitas
Vyresni vaikai, sergantys alerginiu rinitu, dažnai mokykloje jaučiasi blogai, nes atkreipiamas dėmesys į alerginės slogos simptomus - slogą, čiaudulį, kosulį - kurie dažnai painiojami su virusine infekcija. Todėl vaiko tėvai raginami vaiko neleisti į mokyklą, kad šis neužkrėstų kitų vaikų, nors tai - neįmanoma, nes problema visiškai ne čia.
Alergijos diagnostika
Siekiant išsiaiškinti, kas sukelia odos ligas, atliekami įvairūs alergenų tyrimai, tarp kurių yra minimas ir kraujo tyrimas alergijai nustatyti. Alergenų tyrimai turi daug privalumų, tačiau labiausiai tėvų dėmesį atkreipia tai, jog jie vaikams prieinama kaina gali būti atlikti skirtinguose Lietuvos miestuose. Alerginė reakcija yra vienkartinis epizodas, kuris įvyksta ūmiai arba gali būti lėtinio tipo. O alerginė liga yra ilgalaikė problema. Alerginės ligos dažniau vargina vaikus, kurių tėvai alergiški. Alergijai atsirasti įtakos gali turėti ir aplinka, gyvenimo būdas, tarša, mityba, kai vaiko imuninė sistema į natūraliai esančius alergenus reaguoja kaip į svetimkūnius.
Kai kurios mamos tuoj po gimdymo išgirsta: jūsų vaikas alergiškas. Tiesa, taip nutinka retai. Naujagimiams ir kūdikiams kvėpavimo takų alergijų įprastai nebūna, juos dažniau vargina alergija maistui. Sausa, paraudusi, pašiurkštėjusi odelė, atsiradę bėrimai, pilvo diegliukai gali būti ne tik alergijos simptomai, bet ir kitų problemų pranašai. Vienas iš svarbiausių alergijos diagnostikos faktorių - žinomas alergenas. Jeigu tam tikras produktas yra kasdienės mitybos dalis ir tik kartą atsirado bėrimas, mažai tikėtina, kad jis gali būti alergijos priežastimi.
Kvėpavimo takų alergenai, kurie sukelia ir ilgalaikę užsitęsusią slogą, gali būti patys įvairiausi - žiedadulkės, dulkių erkutės, pelėsiniai grybai, naminiai gyvūnai. Tėvai turi stebėti, kuris iš jų išprovokuoja alerginius simptomus. Vaikams, kuriems diagnozuotas vidutinis ar sunkus atopinis dermatitas, ypač jei sunkiai sekasi gydyti, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju vaikų alergologu, nes alergija gali būti viena, bet ne vienintelė iš priežasčių, kuri gali paūminti bėrimus. Gydytojo alergologo konsultacija yra pakankamai intensyvi, todėl gydytoja pataria tėvams prieš konsultaciją užsirašyti rūpimus klausimus, nufotografuoti naudojamas priemones, vaistus arba užsirašyti tikslius jų pavadinimus. Jeigu vaikas vartoja priešalerginius vaistus, juos reikėtų nutraukti bent prieš 5 dienas iki konsultacijos, žinoma, jeigu tai įmanoma. Kai kurie testai negali būti atliekami tol, kol yra priešalerginių vaistų poveikis.
Alergenų yra be galo daug. Gydytojas alergologas turi parinkti alergenus, kurie konkrečiai aktualūs būtent tam pacientui, t. y. pacientas galėjo būti su jais susidūręs: valgęs, įkvėpęs, gal buvo reakcija vienam ar kitam vaistui, vabzdžio įgėlimui. Nėra tikslo tirti to, su kuo negalėjo būti kontakto, todėl pirmaisiais mėnesiais alerginių tyrimų vengiama, dažniausiai jie atliekami nuo 4 mėnesių amžiaus, kai jau planuojama vaikutį primaitinti. Tačiau jeigu yra labai patikimi anamnezės duomenys, tyrimus galima ir paankstinti. Pagrindinė tendencija - testuoti tokius alergenus, kuriems reakcija jau yra įvykusi: vaikui davus pieno mišinio ar po mamos suvartotų tam tikrų produktų, kurie vaikui galėjo patekti per motinos pieną. Neretai ankstyvo ištyrimo metodas yra mamos eliminacinė dieta. Dažniausiai eliminuojami alergenai yra gyvulinis pienas, kiaušiniai, kviečiai, soja, žuvis ir riešutai.
Alergijos gydymas
Alergijos su amžiumi linkusios kisti. Naudojamas tai apibūdinantis terminas - atopijos maršas, kai vaikams, kūdikystėje turėjusiems atopinio dermatito simptomus, vėliau išsivystė alerginis rinitas, o kai kuriems net ir bronchų astma. Liga gydyti pradedama kai tik vaikas suserga. Pirmasis ir svarbiausias alerginių ligų gydymo būdas yra alergeno vengimas: dauguma alerginių ligų gali būti suvaldytos ar reikšmingai palengvinamos pašalinus alergeną. Tolesni alergijos gydymo žingsniai priklauso nuo konkrečios alerginės ligos. Vienas išskirtinių alerginių ligų gydymo metodų yra alergenų imunoterapija - tai tarsi organizmo pripratinimas prie alergeno, taikoma vaikams nuo 5 metų amžiaus. Standartinė šio gydymo trukmė 3-5 metai. Tai kasdienė namuose atliekama poliežuvinė imunoterapija - poliežuviniai purškalai. Dar taikoma ir poodinė terapija, kai į gydymo įstaigą atvykusiems pacientams vaistai suleidžiami į poodį.
Daugelį vaikų alerginių ligų gydo laikas. Mes padedame išgyventi šeimoms tą ligos paveiktą laikotarpį, konsultuojame juos, stengiamės užtikrinti kuo geresnę vaikų gyvenimo kokybę, kad kuo mažiau juos vargintų alerginės reakcijos. Alergenų specifinė imunoterapija gali iš esmės pakeisti ligos eigą ir kai kuriais atvejais net išgydyti. Nemažai alerginių ligų vaikams gydo laikas. Ypač atopinį dermatitą - jis turi tendenciją būti „išaugtas“. Pašalinus vaikui alergiją sukeliančius alergenus, tikėtina, kad užaugęs jis nebus alergiškas?
Kada kreiptis į vaikų alergologą?
Gydytojas vaikų alergologas gali pakonsultuoti dėl imuninės sistemos problemų. Iš tiesų, gydytojas vaikų alergologas konsultuoja dėl imunodeficitų. Alergijos nėra užkrečiamos virusinės ligos, tačiau kai kurių jų simptomai - panašūs: sloga, čiaudulys, kosulys, ašarojančios akys. Anot dr. A. „Gydytojas ne tik paneigs ar patvirtins nuogąstavimus, bet ir padės sudaryti gydymo planą ar suteiks įrankių, kaip palengvinti ligos simptomus. Svarbiausia, neužsiimti savigyda, taip dar apsunkinant vaiko kasdienybę ir nutolinant ligos diagnozavimą“, - sako A. Gydytoja alergologė-klinikinė imunologė pataria atlikti specializuotus alergologinius tyrimus, kurie gerokai tikslesni nei bendriniai kraujo tyrimai. Tačiau, kokio konkretaus vaikui tyrimo reikia - gali patarti tik patyręs specialistas, aptaręs ligos simptomus ir apžiūrėjęs savo mažąjį pacientą.
Nekontroliuojamas alerginis uždegimas bėgant laikui vis giliau pažeidžia odą, gleivines, gali plisti į kitus organus. Todėl norėdami užkirsti kelią alerginio uždegimo progresavimui, būtinai turime jį kontroliuoti, gydyti, laiku pradėti naudoti tinkamus vaistus ir vengti uždegimo aktyvumą skatinančių alergenų. Apie vaiko alergiją turi žinoti ir darželio auklėtojai bei mokyklos mokytojai. Alergine liga sergantis žmogus turi žinoti, kokie alergenai lemia jo ligos simptomus, suprasti alerginės ligos siunčiamus signalus, mokėti vengti kontakto su tomis medžiagomis - taip jis gali maksimaliai prisidėti prie savo sveikatos saugojimo.
Nepaisant tėvų, auklėtojų ir gydytojų pastangų, kartais stiprios alerginės reakcijos vis tik ištinka. Pati pavojingiausia - anafilaksinis šokas. Tokiais išskirtiniais atvejais tiek tėvai, tiek pedagogai turi mokėti atpažinti grėsmingos alerginės reakcijos simptomus ir žinoti, kaip elgtis, kokią pirmąją pagalbą reikėtų suteikti vaikui. Jei gydytojas alergologas yra išrašęs ir pataręs tėvams turėti epinefrino autoinjektorių dėl galimos sunkios alerginės reakcijos, tai ir ugdymo įstaigoje pedagogai turi būti supažindinti kada ir kaip panaudoti vaistą, kokių imtis veiksmų, kad užtikrinti vaiko saugumą ir gerą savijautą.
Mitai apie alergiją
- Mitas: Kai namuose nuo pat vaiko gimimo laikomas šuo ar katė, vaikas pripranta prie alergenų. Tai yra netiesa.
- Mitas: Svarbu sudaryti vaikui sterilias sąlygas. Perdėtas sterilumas, gausiai naudojama chemija ne tik nepadeda, bet sukuria sąlygas alergijoms vystytis.
Nebūtinai po kiekvieno susidūrimo su alergenu alergija stiprėja. Namuose turi būti antihistamininių (alergiją slopinančių) vaistų atsargų. Jeigu vaikas turi alerginių problemų, šių vaistų vertėtų turėti. Dėl antihistamininių vaistų vartojimo vertėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku, kad būtų parinkti tinkami vaistai, tinkama dozė. Profilaktinių alergijos tyrimų atlikti nepatariama. Galutinę alergijos diagnozę nustato gydytojas alergologas. Pasitaiko atvejų, kai kitų sričių gydytojai įtaria vaikui alerginį bėrimą ar alergiją, tačiau vaikų alergologas alergijos nepatvirtina.
Panašus:
- Sužinokite Visą Tiesą Apie Alergiją Kiaušiniams Nėštumo Metu ir Svarbiausius Tyrimus Vaikams
- Kūdikiui Alergija Ant Veido: Sužinokite Pagrindines Priežastis ir Efektyviausius Gydymo Būdus
- Vaiko Alergija Ant Veido: Kaip Atpažinti, Ką Daryti Ir Greitas Gydymas
- Neįtikėtina Antrinio Ėduonies Gydymo Vaikams Paslaptis: Priežastys, Simptomai Ir Kaip Išvengti!
- Nepraleiskite! Išsamus 22 straipsnio 1 dalies Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo komentaras