Visame pasaulyje vaikų destruktyvumas ir agresija tampa vis aktualesne problema. Viešojoje erdvėje tendencingai pasirodant pranešimams apie smurto protrūkius tarp bendraamžių mokyklose ar už jos ribų, vaiko teisių specialistai pastebi - smurto panaudojimas auga ir tarp jaunesnių vaikų. Nors daug kalbama apie vaikų smurtavimą, tačiau nepakankamai akcentuojama, kad dažniausi vaikų skriaudikai būna patys bendraamžiai.
Vaikų agresijos mąstai ir formos gerokai lenkia suaugusiųjų. Vaikai tampa ne tik pasyviomis agresijos aukomis arba stebėtojais, bet vis dažniau aktyviais agresoriais, spontaniškai arba planuotai veikiančiais smurtautojais.
Smurto Apraiškos ir Statistika
Praėjusį gegužės mėnesį internete paplito vaizdo įrašas, kuriame paauglių grupė Alytuje smurtauja prieš kitą paauglį - apsupa ratu, talžo per veidą, kelis kartus suduoda per galvą. Policijos duomenimis, praėjusiais metais buvo gauti 35 pranešimai apie vaikų smurto atvejus. Dauguma jų užfiksuoti tarp vaikų iki 16 metų.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė teigia: „Vaiko teisių gynėjus vis dažniau pasiekia informacija apie tarpusavyje smurtaujančius vaikus. Taip pat pasitaiko atvejų, kai dėl vaikų patiriamų žodinių užgauliojimų ar šiurkščių fizinių veiksmų šeimos priima sprendimus persikelti gyventi į kitą miestą, pakeisti visą socialinę aplinką, mokyklą.“
Vaikų linijos kampanijos „Be patyčių“ koordinatorės Eglės Tamulionytės teigimu, smurto tema - viena iš dažniausiai aptariamų: „Praėjusiais metais sulaukėme apie 2000 tokių pokalbių.“
Specialistai pažymi, kad realios situacijos neatspindinti statistika diktuoja tai, kad dalis vaikų, patirdami emocinį ar fizinį smurtą - bijo apie tai pasisakyti tėvams, mokytojams ar kitiems artimos aplinkos žmonėms. Vietoj to traumuojantys išgyvenimai yra slepiami, geresniu atveju - kreipiamasi anoniminės pagalbos.
Priežastys ir Veiksniai
Nors sakoma, kad vaikai - tėvų atspindys, o atsakomybė dėl problemiško elgesio atitenka auklėjimo spragoms, vaikų psichologas Linas Slušnys kaltinti tėvų neskuba: „Esu matęs šeimų, kuriose yra penki vaikai: keturi nuostabūs, puikiai išauklėti ir kultūringi, o penktasis - nuslydęs nuo bėgių ir smurtaujantis.“
Pasak L. Slušnio, nereagavimas į smulkius pažeidimus užkoduoja bėdą, kuri gali įvykti vėliau: „Vaikas vieną kartą pabandė - niekas nereaguoja, antrą kartą pabandė - vėl tas pats. Tai yra reakcijos į tam tikrus smulkius pažeidimus nebuvimas, o po kelerių metų matome labai agresyvų ir piktą žmogų. Bandome galvoti, kaip tai atsitiko, bet, peržiūrėjęs visą jo gyvenimo istoriją, pamatai, kad smulkių dalykų būdavo visą laiką, tik į juos buvo numojama ranka. Aš esu tas žmogus, kuris visada sako: reaguoti reikia iš karto į pirmą atvejį.“
Agresijos šaltiniu gali tapti ir išmaniosios technologijos. Per ilgas laiko praleidimas prie ekranų tiesiogiai prisideda prie didesnio agresyvumo ir nesivaldymo. „Vaikai labai susitapatina su tuo, kas vyksta socialinėje erdvėje, praranda sveiką nuovoką, kur yra realybė, o kur - žaidimas“, - kalba psichologė S. Vizgaudienė.
Anot vaikų ir paauglių psichologės A., psichikos sveikatos problemų atsiradimą gali lemti daugybė faktorių - charakterio ypatybės, genetiniai veiksniai ar vaiką supanti aplinka.
Prevencija ir Pagalba
Specialistė pabrėžia, kad, smurtui daugiausia vyraujant ugdymo įstaigose, esmine prevencijos priemone tampa glaudus bendradarbiavimas tarp mokykloje dirbančių specialistų ir tėvų. I. Skuodienė teigia: „Siekiant, kad smurtinės situacijos nepasikartotų ir kiekvienas vaikas galėtų jaustis mokyklos aplinkoje visapusiškai saugus, labai svarbus glaudus tėvų ir mokyklos darbuotojų bendradarbiavimas - aptariant įvykusias situacijas, aiškinantis jų priežastis ir ieškant būdų, kaip po smurtinių situacijų vaikams emocine ir psichine prasme sustiprėti, o ateityje - išmokti bendrauti ir elgtis pagarbiai bei atsakingai.“
Seimo narys, psichiatras L. Slušnys, kalbėdamas apie profesionalią psichologinę pagalbą, pažymi: bet kokie vaiko elgesio pokyčiai prasideda nuo pačių tėvų: „Vedimas pas specialistus priklauso ne nuo vaikų, o nuo tėvų noro. Kadangi dviem trečdaliais atvejų vaikai yra tėvų atspindys, norint pokyčių reikia, kad keistųsi patys tėvai ir jų santykis namuose.“
Psichologė-psichoterapeutė S. Vizgaudienė apibendrina, kad daugelio problemų sprendimo esmė - kokybiškas šeimos laikas ir vienas kito pažinimas: „Ne tik pradinukams reikia laiko, bet ir paaugliams, todėl svarbu susikurti tam tikras tradicijas, ritualus ir bendras veiklas. Tik per santykį galime pastebėti, pažinti savo vaiką ir užbėgti už akių sudėtingiems įvykiams.“
Specialistė išskiria svarbiausius įgūdžius, kurie jauniems žmonėms gali padėti bendrauti tarpusavyje ir užtikrina tolerantišką, pagarbų santykį, išvengiant papildomų konfliktų ir agresijos apraiškų: „Nuo jaunų dienų reikia mokyti gebėti priimti kitą žmogų, išsakyti, kaip jis tuo metu jaučiasi ir kaip norėtų, kad su juo elgtųsi. Taip pat reikia žinoti apie savo ir kito žmogaus ribas.“
Psichologė pabrėžia - į pyktį negalima reaguoti pykčiu. Vietoj to, sprendžiant krizinę situaciją, siūloma pasitelkti šaltą protą ir empatiją. „Dažnai būna, kad tėvai, sužinoję, jog jų vaikas mušė kitą, įspyrė ar įkando - iš karto bando piktai kalbėtis ir drausminti. Sužinojus, kad kažkas vyksta darželyje ar mokykloje, visų pirma reikia pasikalbėti su suaugusiuoju, mokytoja ar auklėtoja - išsiaiškinti aplinkybes. Tada ramiai apgalvoti, atsikvėpti, o visiškai nurimus pagal vaiko supratimo lygį galima klausti: žinau, kad šiandien darželyje susipykai - kas atsitiko? Kai vaikas pradeda atsiverti, mes apsitariame, kaip buvo galima reaguoti kitaip ir kad smurtas nėra geras elgesys spręsti problemą“, - pasakoja S. Vizgaudienė.
Pastebėjus vaiko elgesio pokyčius, tėvams verta kartu su vaiku išsiaiškinti, ar jis pats jaučia šiuos pasikeitimus bei gali priimti pagalbą iš tėvų. Tėvų vaidmuo psichologinių konsultacijų procese itin svarbus, todėl pirmosios konsultacijos vyksta būnant visiems kartu - tėvams, vaikui ir specialistui. Pasak A., siekiant išvengti vaiko nejaukumo ar nesaugumo jausmo, pirmojo susitikimo metu tėvai yra labai reikalingi - dažnai specialistai juos taip pat įtraukia į bendrus žaidimus. Vėliau, kai vaikas apsipranta, susitikimai gali vykti tik su specialistu. Terapijos ir gydymo trukmė priklauso nuo individualių atvejų - kartais gali pakakti vieno apsilankymo, tačiau dažnesniu atveju prireikia daugiau konsultacijų.
Anot jos, jei elgesyje ima ryškėti į save ar kitus nukreipta agresija, pykčio priepuoliai, baimė, nerimas, dėmesio, aktyvumo, valgymo ar socialinės problemos bei fiziniai nusiskundimai, tėvams ar kitiems vaiką supantiems asmenims vertėtų susirūpinti. Tai, kad reikalinga specialisto pagalba, gali parodyti įvairūs ženklai - psichologinės būklės ir elgesio pasikeitimas, ar emocinės būklės pokyčiai. Pavyzdžiui, vaikas tapo uždaras, vis dažniau liūdi, tapo dirglus, piktas, nuolat prieštarauja, konfliktuoja, nuvertina ar nepasitiki savimi, atsiriboja nuo tų veiklų, kurios anksčiau jam teikė malonumą, nutraukia santykius su bendraamžiais.
žymės: #Vaiko
Panašus:
- Atskleiskite Slaptą Ryšį Tarp Gimimo Datos ir Agresijos: Numerologijos Asmenybės Analizės Vadovas
- Sužinokite, Kaip Efektyviai Suvaldyti Vaiko Agresiją – Nepakeičiami Patarimai Tėvams!
- Kaip pastatyti vaikišką namelį: žingsnis po žingsnio instrukcija ir idėjos
- Gimtadienio Gėlės: Kaip Išrinkti Tobulą Puokštę, Kuri Privers Šypsotis!
- Rimantas Bružas: Įkvepianti Biografija, Kūrybos Paslaptys ir Asmeninio Gyvenimo Faktai