Agnę Juškėnaitę dauguma atpažįsta kaip vieną iš muzikinio projekto „Lietuvos balsas“ finalininkių, garbingos antrosios vietos laimėtoją. Trečiojo LNK muzikinio projekto „Lietuvos balsas“ mokytojas Arūnas Valinskas neklydo išpranašavęs sezono atradimu tituluotai Agnei Juškėnaitei vedėjos karjerą. Šiemet talentinga mergina stoja ant scenos su mikrofonu ne kaip atlikėja, o kaip muzikinio projekto reporterė.
„Vaikų linijos“ kampanija „Veiksmo savaitė be patyčių“
Pirmadienį, kovo 23 d., visoje Lietuvoje prasidėjo „Vaikų linijos“ organizuojama kampanija „Veiksmo savaitė be patyčių“.
Kūrybinės iniciatyvos
Vilniuje, Siemens arenoje, vyko Vaikų kūrybinės iniciatyvos fondo projektų „Tavo žvilgsnis - 2011“ ir „Kalbų Kengūra - 2011“ baigiamasis renginys. Aukštakalnio pagrindinė mokykla dovanojo kelionę į Vilnių, kurios metu 18 mokyklos anglų kalbos konkursų nugalėtojų atsiėmė apdovanojimus. Auksinės Kengūros diplomus gavo: Agnė Dabregaitė, Austėja Petrokaitė, Greta Katinaitė, Ignas Barsulis, Joris Laurinavičius, Justinas Gasys, Kasparas Gaižauskas, Neringa Vinikaitė. Sidabrinės Kengūros diplomus gavo: Laura Juškėnaitė, Laura Vėžytė, Anita Klarke. Oranžinės Kengūros diplomus gavo: Ignas Ambrazevičius, Justas Repšys, Lina Galgatavičiūtė, Mantas Bilaišis, Robertas Genevičius. Vertimų ir iliustracijų konkurso diplomus gavo: Agnė Dabregaitė, Ieva Šereikaitė. Kiti 65 konkursų dalyviai gavo padėkas. Vyko šventinis koncertas - pasirodė Linas Adomaitis, Ilja Aksionovas, grupė „Kvinta“, Grūdas, mokyklų atlikėjai.Diskusijų festivalis „Būtent!“
Nuo 2017 m., antrą rugsėjo savaitgalį Birštone vyksta nemokamas diskusijų festivalis „Būtent!“, Lietuvoje organizuojamas partnerių, kuriems rūpi atviros visuomenės aspektas. Vienas iš partnerių - Atviros Lietuvos fondas. Festivalis yra atviras, nepolitinis, nemokamas renginys, visuomeniškų piliečių, verslo, mokslo, nevyriausybinių organizacijų, politikos atstovų susitikimas, kurio tikslas - skatinti šalyje diskusijų ir įsiklausymo kultūrą, toleranciją skirtingiems požiūriams, pilietinį įsitraukimą ir gerinti priimamų visuomenei svarbių sprendimų kokybę.
Žodis „Būtent!” atspindi tą diskusijos momentą, kai diskusijos dalyviai, pateikę savus argumentus, pasiekia abipusį sutarimą ir supratimą. Festivalis siekia parodyti, kad svarbūs sprendimai neatsiejami nuo požiūrių įvairovės ir skirtingų visuomenės grupių įtraukimo į jų svarstymą. Rengėjai įkvėpimo semiasi iš ilgametes tradicijas turinčio ir kasmet apie 30 tūkst. žmonių pritraukiančio Almedalen diskusijų forumo Švedijoje, sėkmingų pavyzdžių Danijoje, Suomijoje bei kitose Skandinavijos šalyse.
Rugsėjo 8-9 dienomis Birštone pirmą kartą Lietuvoje vyks diskusijų festivalis „Būtent!“: visuomeniškų piliečių, verslo, mokslo, nevyriausybinių organizacijų, politikos atstovų susitikimas. Kiekvienas kviečiamas keistis nuomonėmis apie valstybės raidai aktualiausius klausimus ir kelti naujas idėjas, padedančias valstybei augti, o bendruomenėms joje stiprėti. Tikimasi, kad šiemet į renginį atvyks apie 3 tūkst. lankytojų ir jis taps kasmete tradicija, padedančia puoselėti diskusijų kultūrą ir gerinti priimamų sprendimų kokybę Lietuvoje.
Per dvi dienas atvirose Birštono viešosiose erdvėse iš viso įvyks daugiau nei 50 debatų, pokalbių šou, įvairių žanrų bei tematikos pranešimų, kino seansų ir koncertų. Bus pramogų šeimoms, mažiausiems dalyviams. Nemokamą ir atvirą visiems renginį inicijuoja viešoji įstaiga „Visos idėjos“, organizuoja neseniai veiklą atnaujinęs Atviros Lietuvos fondas, Britų taryba, Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje, bankas „Swedbank“, festivalio partneriai - Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba.
Į diskusijų festivalio organizavimą taip pat įsitraukė strateginės komunikacijos bendrovė „OMConsulting“ bei renginių organizatoriai „Propeller“. Diskusijų dienų iniciatoriai įkvėpimo semiasi iš ilgametes tradicijas turinčio ir kasmet apie 30 tūkst. žmonių pritraukiančio Almedalen diskusijų forumo Švedijoje, taip pat sėkmingų pavyzdžių Danijoje, Suomijoje, kitose Skandinavijos šalyse ir kaimyninėse Estijoje bei Latvijoje.
Pasak organizatorių, kitose šalyse, ypač Skandinavijoje, visuomenei svarbūs sprendimai neatsiejami nuo požiūrių įvairovės ir skirtingų visuomenės grupių įtraukimo į tokių sprendimų svarstymą. Aukšta diskusijų kultūra padeda visuomenei susitarti dėl valstybės raidos prioritetų ir sąlygoja geresnę priimamų sprendimų kokybę. Todėl siekiama ir Lietuvoje inicijuoti atvirą diskusijų erdvę, kuri prisidėtų prie demokratiškos, vieningos bei pažangios visuomenės kūrimo, ugdytų diskusijų, įsiklausymo kultūrą ir toleranciją kitai nuomonei ar požiūriui.
Diskusijų festivalis „Būtent!“ - tai nuomonių įvairovės ir demokratijos šventė, kurioje kiekviena nuomonė turi teisę egzistuoti ir būti išklausyta. “Tai padės mums tapti tvirtesniais ir perkelti valstybę į kitą pažangos lygmenį“, - teigia Atviros Lietuvos fondo pirmininkė M. Pasak Atviros Lietuvos fondo valdybos pirmininkės Mildos Ališauskienės, tokio renginio Lietuvai jau seniai reikėjo.
„Visuomenės klimato gerinimas nebėra tik valdžios institucijų rankose. Tam, kad Lietuva taptų atsparesnė vidinėms ir išorinėms grėsmėms, reikia plėsti bendruomenių ribas, ieškoti jų sinergijos ir skirtingų interesų tarpusavio supratimo. Tai padės mums tapti tvirtesniais ir perkelti valstybę į kitą pažangos lygmenį“, - teigia M. Ališauskienė. Renginys atviras visiems, todėl norinčius renginio metu pristatyti savo idėjas, išsakyti savo poziciją ar pakviesti renginio dalyvius diskusijai festivalio organizatoriai kviečia teikti savo pasiūlymus programai. Visi norintys tapti festivalio programos dalimi iki birželio 23 d.
Pagrindiniai keturi organizatoriai - tarp jų ir Atviros Lietuvos fondas - kartu su partneriais siekia atitikti įvairiausius atvyksiančių dalyvių poreikius ir visus svetingai priimti. ALF kartu su Vilniaus politikos analizės institutu ir kitais partneriais ruošia 14 renginių. Net keliasdešimt organizacijų bendradarbiauja, kurdamos šią demokratijos, tolerancijos ir žodžio laisvės šventę. ALF kviečia sekti festivalio naujienas ir planuoti savaitgalio išvyką į Birštoną, kur susitiks Lietuvos ateičiai neabejingi bendraminčiai.
Pasak Britų tarybos Lietuvos biuro direktoriaus dr. Artūro Vasiliausko, asmenų, bendruomenių ir socialinių grupių savitarpio pasitikėjimas bei supratimas yra atsparios pilietinės visuomenės pagrindas. "Lietuvoje po valstybingumo atkūrimo diskusijų kultūra tikrai išaugo, nors iki šiol ne visada išklausome kitą pusę iki galo", - sako A. Vasiliauskas.
Liko trys mėnesiai iki susitikimo Birštone: artėja diskusijų festivalis “Būtent!”. Pirmąkart Lietuvoje organizuojamai nuomonių įvairovės ir demokratijos šventei aktyviai ruošiasi Atviros Lietuvos fondo (ALF), taip pat ir Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) ir partnerių komanda. Keliolika ALF ir VPAI renginių sudarys kone trečdalį festivalio programos. Daugiausia tai - diskusijos iš pažiūros tarytum žinomomis temomis, už kurių “paradinio” įvaizdžio, paviršinio žinojimo tūno problemos ir nemenkų trikdžių ar net kančių keliančios visuomenės piktžaizdės.
Žinomas teisininkas ir rašytojas, ALF valdybos narys profesorius Justinas Žilinskas buria prelegentus - tarp kurių yra rašytoja Ugnė Barauskaitė ir Bernardinai.lt redaktorius Donatas Puslys - ir kviečia auditoriją pasitarti: kiek politinio korektiškumo esama Lietuvoje, ar jo trūksta, ar per daug? Viešumoje visko būna, ir manyti galėtum visaip. Įprasta skųstis, kad politkoretiškumas mus nustekeno: esą nebegalime pasakyti, ką galvojame, o kai pasisakome, pavyzdžiui, apie gėjus ir žydus, tuomet apsilanko policija, atima kompiuterius ir dar skiria baudas.
Tačiau, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas žodį „negras“ pripažino įprastiniu lietuvių kalbos žodžiu. Medijose galima pranešti, kad žiaurų nusikaltimą įvykdė „čigonai“, ir panašiai. Tad ar tikrai dūstame politkoretiškumo gniaužtuose? Kita diskusija provokuos apsispręsti: ar (ir) Lietuvoje nebėra faktų? VPAI ekspertas Simas Čelutka kartu su garsiu apžvalgininku, “The Economist” redaktoriaus pavaduotoju Edwardu Lucasu ir kitais prelegentais primins, kad čia ir dabar, mūsų kasdienybėje kariaujama ne tik kulkomis, bet ir žodžiais, vaizdiniais.
Šiuolaikinė karyba - tai ir dezinformacija, „alternatyvieji faktai“, sąmokslo teorijos, žodžio ir saviraiškos laisvės idealu dangstoma propaganda. Vienas įdomesnių aspektų šioje problematikoje yra tas, kad Kremlius ir kitos Vakarams priešiškos jėgos sumaniai išnaudoja kai kurių vakariečių mėgstamą perdėtą nuostatą: esą „nėra faktų, tik interpretacijos“. Suprask, gyvename epochoje be faktų. Tad ar tikrai faktai yra atgyvena? Jei ne, tai kaip su šiuo melu kovoti?
Iš pažiūros savaime aiški atrodo dar viena ALF kartu su Lygių galimybių plėtros centru demokratijos šventei ruošiama tema - apie lyčių lygybės politiką. Juk tai - seniai žinomas, įvaldytas instrumentas tvaresnei visuomenei kurti, tiesa? Taip, toks yra tradicinis vertinimas. Tačiau jis ne visuomet teisingas. Pasirodo, jei valstybės politika yra socialiai nejautri, tai pamatinės lyčių lygybės idėjos gali būti iškreiptos. Lyčių lygybės retorika gali būti naudojama net priešingam tikslui, faktinei nelygybei įtvirtinti.
Apie tai diskutuos dr. Sociologė, religijotyrininkė, VDU docentė ir ALF valdybos pirmininkė doc. Milda Ališauskienė vėlgi kai kam netikėtai primins apie religijos ir tikėjimo laisvę. Taip, ją Lietuvoje, laimei, turime ir tuo didžiuojamės. Tačiau kiek jos iš tikrųjų esama, ir ar visiems? Kas penktas Lietuvoje save priskiria ne Romos katalikų, o kitai bendruomenei arba sako esąs netikintis. Tad ką reiškia būti kitatikiu/kitatike, kaip valstybės politika veikia jo/jos kasdienybę? Yra viešo ir privataus gyvenimo sričių, kuriose religijos ir tikėjimo laisvė teberibojama…
- Kol programa ruošiama, kviečiame aktyviai dalyvauti: kokybiškai pildyti numatomas renginių temas, siūlyti originalias idėjas ar tapti savanoriu. Festivalio rengėjų tikslas - sėkmingas renginys, kuris taptų ilgalaikės tradicijos ištakomis. Sėkmė priklausys nuo to, kaip įgyvendinsime šūkį: “Kiekvieno nuomonė turi teisę egzistuoti”. Festivalis kuriamas kaip pilietiškų ir aktyvių - įvairaus amžiaus, skritingų profesijų, polinkių bei gabumų - Lietuvos žmonių kasmetė asamblėja.
Kartu puoselėjama gerovės valstybės idėja ir aukšto lygio bendravimo kultūra padės sukurti mažą, bet esminį pokytį: kad kiekviename pokalbyje ar net karštame ginče dažniau skambėtų žodis “Būtent!”, kuriuo paprastai išreiškiame supratimą, palaikymą ar pagarbą kalbančiam bendraminčiai ar oponentui.
Ar nuomonių įvairovės ir demokratijos šventė taps geruoju įpročiu, bendros kultūros dalimi? Kas yra lobizmas, ar jis „geras“, ar „blogas“? Kodėl svarbu jį tinkamai reguliuoti? Pateiksime gerosios praktikos pavyzdžių, kai lobistinę veiklą valstybės ar savivaldybės lygmenyje vykdė visuomenės atstovai, ir aptarsime, kaip skaidriai vykdomas lobizmas pasitarnavo demokratijai. Šio renginio dalyvės ir dalyviai neišvengiamai susimąstys: ar kada nors aš užsiėmiau lobizmu?
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas žodį „negras“ pripažino įprastiniu lietuvių kalbos žodžiu; medijose įprasta pranešti, kad žiaurų nusikaltimą įvykdė „čigonai“, o viešojoje erdvėje - skųstis, kad politkoretiškumas mus nustekeno. Esą nebegalime pasakyti, ką galvojame, o kai pasisakome, pavyzdžiui, apie gėjus ir žydus, tuomet apsilanko policija, atima kompiuterius ir dar skiria baudas. Ar šitaip vargstame patekę į politkoretiškumo gniaužtus?
„Krepšini, tu toks viliojantis ir toks žavus”, - tai liaupsės krepšiniui iš senos populiarios dainos. Kas žino, gal ir diskusijos metu taip užgiedosim (paliekame vietos improvizacijai ir netikėtumams). Socialinė ir ekonominė skirtis tarp sostinės, didmiesčių ir regionų akivaizdi, ją liudija statistiniai rodikliai.
Tad ką daryti: pasyviai stebėti, kaip atsiveria praraja? Ar tegalima konstatuoti faktus ir spėlioti apie regionų ateitį? O gal privalu skubiai spręsti ir imtis veiksmų, siekti pokyčių? Iki 2017 m. gruodžio 31 d. Lietuva įsipareigojo priimti 1105 užsieniečius, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga. Daugiausia tai žmonės, bėgantys nuo karo Sirijoje. Kaip jaučiasi šie žmonės atvykę į mūsų šalį? Ką galime jiems duoti ir koks yra žmonių ir valdžios požiūris į juos? Jūsų nuomonė yra labai svarbi. Kviečiame ateiti ir išsakyti ją!
Šiandien kariaujama ne tik kulkomis, bet ir žodžiais bei vaizdiniais. Tai daroma vykdant įvairias dezinformacijos kampanijas, skleidžiant vadinamuosius „alternatyvius faktus“ ir sąmokslo teorijas. Kremliaus ir kitų Vakarams priešiškų jėgų veikėjai sumaniai išnaudoja dalies vakariečių reliatyvistinį įsitikinimą esą „nėra faktų, tik interpretacijos“. Taip pat iškraipomas žodžio ir saviraiškos laisvės idealas, po juo maskuojant nuogą propagandą.
11.00 - 12.00 ATVIRA LIETUVA Lyčių lygybė - socialinė (ne)lygybė? Moderatorius: Dovilė Jakniūnaitė Dalyviai: Margarita Jankauskaitė, Laura Galdikienė Lyčių lygybės politika - itin svarbus instrumentas tvaresnei visuomenei kurti, tiesa? Taip, toks yra tradicinis vertinimas. Tačiau jis ne visuomet teisingas. Pasirodo, jei valstybės politika yra socialiai nejautri, tai pamatinės lyčių lygybės idėjos gali būti iškreiptos. Panagrinėsime, kaip lyčių lygybės retorika gali būti naudojama net priešingam tikslui - faktinei nelygybei įtvirtinti.
Tautinių mažumų klausimas jau ne vienerius metus Lietuvoje kelia aštrius politinius debatus. Originali asmenvardžių rašyba, dvikalbės lentelės, tautinių mažumų švietimas - šios temos kaitina visuomenės emocijas ir provokuoja kaltinimus esą tautinės mažumos reikalauja nepagrįstų privilegijų. Ar toks požiūris yra teisingas? Nacionalinės valstybės, kurias suformavo nacionalinio atgimimo sąjūdžiai, Europoje egzistuoja jau daugiau kaip šimtą metų.
Su globalizacijos ir ES ateities iššūkiu jos susiduria sukaupusios nemenką teigiamą ir neigiamą istorinį kapitalą. Kai kada į tam tikrus nacionalinių valstybių bruožus žvelgiama kaip į trukdančius lanksčiai reaguoti į globalizaciją, į būtinybę vienytis Europai. Kita vertus, kai kuriose šalyse ima stiprėti nacionalizmas, grįžtama prie praeito šimtmečio nacionalinės valstybės idėjų.
Kas penktas Lietuvoje save priskiria ne Romos katalikų, o kitai bendruomenei arba sako esąs netikintis. Ką reiškia būti kitatikiu, kaip valstybės politika veikia jo/jos kasdienybę? Kuriose viešo ir privataus gyvenimo srityse ribojama religijos ir tikėjimo laisvė? Anot Jungtinių Tautų religijos ir tikėjimo laisvės pranešėjo Heinerio Bielefeldto, moderniose visuomenėse religinėms mažumoms gresia stereotipai, viešas demonizavimas, diskriminavimas, net persekiojimas.
Pastaraisiais metais Vilniaus ir Varšuvos santykiai yra sąstingyje. Šia situacija naudojasi Kremlius, didindamas savo įtaką regione. “F” - tai ligų klasifikacijoje naudojamas kodas žymintis psichikos sveikatos sutrikimus. Diagnozė “F” yra lydima stigmos, visuomenėje apipinta mitų ir stereotipų. Tikimasi, kad nuo liepos 1 d. įsigaliojęs darbo kodeksas išjudins darbuotojų ir darbdavių socialinį dialogą ir sustiprins darbuotojų kolektyvinį atstovavimą.
Jei pavyks derinti darbo santykių lankstumą ir kolektyvinį atstovavimą, išloš ir darbuotojai, ir darbdaviai. Jei kolektyviniai darbo santykiai nesivystys, darbuotojai bus apsaugoti dar mažiau. Kas paskatintų darbuotojus jungtis ir kartu atstovauti savo interesus? Festivalyje bus diskutuojama, pavyzdžiui, apie nacionalinio aukštojo mokslo identitetą, robotizacijos ir dirbtinio intelekto kuriamus iššūkius, politiką keičiančias technologijas.
Bus ieškoma “skandinaviškos laimės” formulės ir galimybių ją pritaikyti Lietuvoje, kalbama apie socialines inovacijas ir socialinį verslą. Festivalyje dalyvaus Vasario 16-osios Akto paslaptį praskleidęs VDU profesorius Liudas Mažylis, Lietuvos mokslo premijos laureatai - interneto plėtros Lietuvoje pradininkas akademikas Adolfas L. Telksnys, Fizinių ir technologijos mokslų centro vadovas Gintaras Valušis ir VU Gyvybės mokslų centro direktorius biochemikas Gintaras Valinčius, VU istorikai - Lietuvos nacionalinės meno ir kultūros premijos laureatas Alfredas Bumblauskas, Norbertas Černiauskas, Bernardas Gailius ir Salvijus Kulevičius, filosofė Nerija Putinaitė, VU TSPMI direktorius Ramūnas Vilpišauskas ir Politikos teorijos katedros vedėjas Alvydas Jokubaitis, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakul...
žymės: #Vaiku
Panašus:
- Agnė Širinskienė: Įdomiausi faktai apie jos biografiją, šeimą ir politinę karjerą
- Agnė Vanagienė: Įkvepianti Biografija ir Nepakartojamas Indėlis į Lietuvos Kultūrą
- Neįtikėtina Agnės Zuokienės Gyvenimo Istorija: Paslaptys, Kurias Turite Žinoti!
- Neįtikėtini Kultūriniai Renginiai Lietuvoje 2016 Metais – Atrask Nepamirštamas Akimirkas!
- Neįtikėtinos Nuolaidos Vaikams Kretoje ir Būtini Patarimai Šeimos Kelionei
- Sužinokite viską apie ilgalaikį biuletenį nėštumo metu: jūsų teisės ir garantijos